Į pradžią



 

 
 
 
 
Skaitymo programa 5 kl. Panevėžio „Vyturio” progimnazijoje

1. ĮVADAS

Sudarant skaitymo programą  dėmesys sutelkiamas į vieną skaitymo paskirtį – skaitymą literatūrinei patirčiai įgyti. Programa siekiama paskatinti mokinius skaityti savo malonumui grožinius tekstus. Skaitydami mokiniai pasiners į įsivaizduojamus įvykius, veiksmus, charakterius, jausmus ir idėjas. Tam, kad suprastų ir vertintų tekstus, skaitytojas susies juos su savo patirtimi, jausmais, žiniomis. Mokiniams grožinė literatūra suteiks galimybę tirti situacijas ir jausmus, su kuriais jie dar nebuvo susidūrę, ugdytis vaizduotę.

Kadangi skaitymo gebėjimai – tai gebėjimai suprasti, naudotis, apmąstyti, domėtis rašytiniais tekstais, šios programos metu mokiniai įgis/pagilins gebėjimus taikyti įvairias teksto suvokimo strategijas ir būdus, kurie mokiniams svarbūs įvairių dalykų mokymuisi. 

Nuostatos:

· Vertinti skaitymą kaip asmeniškai svarbią veiklą, teikiančią galimybę patirti skaitymo malonumą, prasmingų išgyvenimų, ugdytis vaizduotę, mokytis;

· noriai skaityti įvairaus pobūdžio tekstus ir dalyvauti juos aptariant;

· siekti tobulinti savo teksto suvokimo gebėjimus;

· noriai dalytis patirtimi sakytine kalba;

· išklausyti kitą, gerbti jo nuomonę.                                                                                                                           

Pamokų skaičius: 1 pamoka per savaitę (iš viso 30 pamokų).
Laikotarpis: 1-eri mokslo metai.

2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas - sudaryti prielaidas mokiniams ugdytis sąmoningo skaitymo ir teksto suvokimo gebėjimus, būtinus sėkmingam mokymuisi.

Uždaviniai:

· kiekvieną pamoką skaityti bent po 20 min. grožinius tekstus;

· įsisavinti ir taikyti mokytojos nurodytas teksto suvokimo strategijas ir mokymosi būdus;

· atlikti kūrybinius darbus, kurie padėtų suvokti, atskleisti savo požiūrį, interpretuoti tekstą;

· nuolat stebėti ir įsivertinti individualią skaitymo pažangą.

3. VERTINIMAS

Mokiniai bus vertinami derinant formuojamąjį – neformalųjį, idiografinį ir apibendrinamąjį vertinimus.

Formuojamasis – neformalusis vertinimas. Mokytojo stebėjimai bei nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, pokalbiai su mokiniais, skatins mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudarys galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti. Įvertinimas bus fiksuojamas individualiomis pastabomis/pagyrimais bei antspaudukais “Kompetencijų knygelėje” mokinio pasiekimus atitinkančiu integruotos bendrosios kompetencijos lygiu.

Idiografiniu (individualios pažangos) vertinimu stebima kiekvieno mokinio individuali pažanga, lyginant jo dabartinius pasiekimus su ankstesniais. Idiografinis vertinimas leidžia kiekvienam mokytis pagal galimybes, gabumus, ir skatina mokinį nuolat tobulėti.

Programos pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas. Mokinių pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose pateiktą lentelę (8.3.3.2. Mokinių pasiekimų lygių požymiai. 5-6 klasės), kurioje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo – mokinių dalyko žinių ir supratimo, dalyko (skaitymas) ir mokymosi mokytis gebėjimų bei nuostatų ugdymosi kokybiniai aprašai. Jais vadovaujamasi priimant sprendimus apie mokinių pasiekimus ir daromą pažangą.

Mokiniai nuolat skatinami įsivertinti daromą pažangą.

4. MOKYMOSI PRIEMONĖS

„Pagrindinio ugdymo bendrosios programos“ (2008).
„Kompetencijų knygelės. 5-6 klasės“. Panevėžys: „Vyturio“ mokykla, 2011.
Nostlinger Ch. „Pirmadienį viskas kitaip“. Vilnius: Alma littera, 2001.
Račickas V. „Zuika padūkėlis“. Vilnius: Vaga, 1997.
Paterson K. „Smarkuolė Gilė Hopkins“. Vilnius: Alma littera, 1999.
Loon P. „Siaubų autobusas“, 1d. Vilnius: Nieko rimto, 2012.
Lindgren A. „Emilis iš Lionebergos“, Vilnius: Lietus, 1993.
Lindgren A. „Padaužų kaimo vaikai“, Vilnius: Lietus, 1996.
Akcijoje „Metų knygos rinkimai“ pristatytos knygos.
Mokinių pasirinktos knygos individualiam skaitymui.

5. INTEGRACIJA

Integruojamoji mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo programa 5-8 klasei. Patvirtinta Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktoriaus 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-213.

Integruojamoji komunikavimo kompetencijos ugdymo programa 5-8 klasei. Patvirtinta Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktoriaus 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-213.

Integruojamoji iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos ugdymo programa 5-8 klasei. Patvirtinta Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktoriaus 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-213.

Tarpdalykinė integracija: lietuvių kalbos, dailės, technologijų, teatro.

Kalbinės veiklos rūšių – kalbėjimo, klausymo, skaitymo– vidinė integracija.

6. TURINYS

Eil. Nr.

Etapas/Tema

Ugdomi gebėjimai

Valandos

Integracija

Vertinimas

Pastabos

1.

Įvadas: Ką reiškia būti geru skaitytoju?

Aptarti savo skaitymo patirtį, įsivertinti skaitymo gebėjimus, išsikelti individualius skaitymo gebėjimų tobulinimo uždavinius ir numatyti būdus kaip jų siekti.

1

Mokėjimo mokytis kompetencija

 

 

2.

Pasirinktos knygos skaitymas.

Skaitau

2.1.A. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: nusakyti aiškiai išreikštą teksto tikslą, temą, pagrindinę mintį, nusakyti nuotaiką, nesunkiai atpažįstamas vertybes.

2.1.1. Glaustai atpasakoti tekstą ar jo dalį, neiškreipiant esmės. Rasti nurodytą informaciją tekste.

2.1.2. Skirti teksto tikslą, temą, pagrindinę mintį.

2.1.B. Interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti nesudėtingas netiesiogiai pasakytas mintis, grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas remiantis patirtimi.

2.1.5. Suprasti, kad išvadas, daromas skaitant, reikia pagrįsti.

2.1.C. Aptarti grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus (pvz., veiksmo vietą, laiką, veikėją, veiksmą).

2.1.D. Vertinti skaitomų tekstų turinį ir raišką: pasakyti savo nuomonę apie tekste rašomus dalykus remiantis įspūdžiu, patirtimi.

2.1.9. Suprasti, kad nuomonę reikia pagrįsti.

2.3.A. Taikyti mokytojo nurodytas strategijas prieš skaitant, skaitant ir perskaičius tekstą. Įvairiais būdais tikrintis teksto suvokimą, pvz., skaityti dar kartą (kelis kartus); pasižymėti, kas neaišku; klausti kitų; palyginti savo suvokimą su kitų.

2.3.B. Paaiškinti, kas pasisekė, kas ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kalbu ir klausau

1.8. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio pokalbiuose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, reikšti savo nuomonę.

 

7

Lietuvių kalba (konsultacijos su lietuvių kalbos mokytoju rengiant bei individualizuojant ir diferencijuojant užduotis).

 

Komunikavimo ir mokėjimo mokytis kompetencijos

Formuojamasis – neformalusis vertinimas.

 

Pagal susikurtus  kriterijus įsivertinamas/ vertinamas darbas grupėse

Mokytoja pristato mokiniams penkias skirtingas knygas, iš kurių kiekvienas mokinys pasirenka skaitymui vieną.

Pagal pasirinktas knygas sudaromos penkios grupelės.

Mokiniai pamokoje skaito individualiai, kiekvienas savo tempu pasirinktą knygą. Grupelėse skiriamas laikas pokalbiams ir diskusijoms, kad mokiniai galėtų palyginti, kaip jie suvokia tekstą.

Grupių diskusijai mokytoja pateikia atviro tipo klausimus, kurie skatina mokinius daryti išvadas, jas pagrįsti kūrinio medžiaga, diskutuoti vieniems su kitais.

Mokytoja pateikia to paties teksto temos, pagrindinės minties, formuluotes, su mokiniais aptariama, kurios formuluotės apibendrina visą tekstą, o kurios - tik jo dalį.

Pokalbiuose apie grožinius tekstus pabrėžiama galimybė pažinti save ir kitus. Mokiniai aptaria veikėjų būsenas, poelgių motyvus, pasekmes, aiškinamasi, kokius dalykus kūrinių veikėjai laiko vertingais, svarbiais, lyginamos kūrinio vertybės su savosiomis.

Nuolat pateikiamas klausimas “Kodėl taip manai?”

Taikomi įvairūs mokymosi būdai/strategijos padedantys aktyvinti turimas žinias, patirtis, stebėti savo suvokimą: “minčių žemėlapiai”, “devynbriaunis deimantas”, istorijos perpasakojimas kito veikėjo vardu, atsakymai į klausimus, klausimų formulavimas, pagrįstos nuomonės reiškimas, jutiminių ir emocinių vaizdinių kūrimas.

 

Mokymosi veiklų metu ugdomi bendravimo gebėjimai: mokėjimas ramiai kalbėti, tinkamai skatinti kitus, konstruktyviai spręsti iškilusias problemas, išklausyti kitą, vertinti kitų nuomonę, mandagiai nepritarti, gerbti pašnekovą.

3.

Dalyvavimas Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje: Šiaurės šalių rašytojų tekstų skaitymas

2.1.A. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: nusakyti aiškiai išreikštą teksto tikslą, temą, pagrindinę mintį, nusakyti nuotaiką, nesunkiai atpažįstamas vertybes.

2.1.B. Interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti nesudėtingas netiesiogiai pasakytas mintis, grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas remiantis patirtimi.

2.1.C. Aptarti grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus (pvz., veiksmo vietą, laiką, veikėją, veiksmą).

Kalbu ir klausau

1.8. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio pokalbiuose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, reikšti savo nuomonę.

2

 

Formuojamasis – neformalusis vertinimas.

 

Pagal susikurtus  kriterijus įsivertinamas/ vertinamas tekstų interpretavimas

Mokiniai skaito mokytojos pateiktus Šiaurės šalių rašytojų tekstus ir juos aptaria.

Mokiniai kūrybingai intrerpretuoja tekstus: iliustruoja, kuria naujas pabaigas.

4.

Dalyvavimas Metų knygos rinkimuose: Metų knygų skaitymas

Skaitau

2.1.A. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: nusakyti aiškiai išreikštą teksto tikslą, temą, pagrindinę mintį, nusakyti nuotaiką, nesunkiai atpažįstamas vertybes.

2.1.1. Glaustai atpasakoti tekstą ar jo dalį, neiškreipiant esmės. Rasti nurodytą informaciją tekste.

2.1.2. Skirti teksto tikslą, temą, pagrindinę mintį.

2.1.B. Interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti nesudėtingas netiesiogiai pasakytas mintis, grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas remiantis patirtimi.

2.1.5. Suprasti, kad išvadas, daromas skaitant, reikia pagrįsti.

2.1.C. Aptarti grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus (pvz., veiksmo vietą, laiką, veikėją, veiksmą); rasti nurodytas kalbinės raiškos priemones ir paaiškinti jų paskirtį.

2.1.7. Aptarti kūrinio veiksmo vietą ir laiką, veikėjus, veiksmą.

2.1.8. Atpažinti tekste kalbinės raiškos priemones: sinonimus, antonimus, frazeologizmus, palyginimus, kreipinius, įasmeninimus, pakartojimus, epitetus, retorinius klausimus, ir paaiškinti jų paskirtį.

2.1.D. Vertinti skaitomų tekstų turinį ir raišką: pasakyti savo nuomonę apie tekste rašomus dalykus remiantis įspūdžiu, patirtimi.

2.1.9. Suprasti, kad nuomonę reikia pagrįsti.

2.3.A. Taikyti mokytojo nurodytas strategijas prieš skaitant, skaitant ir perskaičius tekstą. Įvairiais būdais tikrintis teksto suvokimą, pvz., skaityti dar kartą (kelis kartus); pasižymėti, kas neaišku; klausti kitų; palyginti savo suvokimą su kitų.

2.3.B. Paaiškinti, kas pasisekė, kas ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

 

Kalbu ir klausau

1.8. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio pokalbiuose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, reikšti savo nuomonę.

8

Lietuvių kalba (konsultacijos su lietuvių kalbos mokytoju rengiant bei individualizuojant ir diferencijuojant užduotis).

 

Integracija su daile, technologijomis, teatru (konsultacijos su mokytojais mokiniams kuriant tekstų interpretacijas)

 

Komunikavimo, mokėjimo mokytis bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija.

 

Formuojamasis – neformalusis vertinimas.

 

Pagal susikurtus  kriterijus įsivertinamas/ vertinamas darbas grupėse.

Pagal susikurtus  kriterijus įsivertinamas/ vertinamas tekstų interpretavimas.

Ideografinis įsivertinimas/vertinimas po I pusmečio.

Mokiniai skaito mokytojos parinktus tekstus iš Metų knygų, juos aptaria.

Taikomi įvairūs mokymosi būdai padedantys aktyvinti turimas žinias, patirtis, stebėti savo suvokimą: raktinių žodžių numatymas, įvykių numatymas, klausimai veikėjui, atsakymai į klausimus, knygos prasmės interpretavimas, sąsajų su asmeniniu patyrimu komentavimas, istorijos perpasakojimas kito veikėjo vardu, abipusis mokymas.

 

Mokiniai kūrybingai intrerpretuoja tekstus: inscenizuoja, iliustruoja, kuria scenografijas, “knygų sumuštinius”, “paslapčių dėžutes”, “Sparnuotų minčių” medį (mokiniams sudaroma galimybė pasirinkti kūrybinę veiklą teksto interpretavimui pagal pomėgius, galimybes, gebėjimus).

 

5.

Individualus pasirinktos knygos, tekstų skaitymas.

Skaitau

2.1.A. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: nusakyti aiškiai išreikštą teksto tikslą, temą, pagrindinę mintį, nusakyti nuotaiką, nesunkiai atpažįstamas vertybes.

2.1.B. Interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti nesudėtingas netiesiogiai pasakytas mintis, grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas remiantis patirtimi.

2.1.5. Suprasti, kad išvadas, daromas skaitant, reikia pagrįsti.

2.1.C. Aptarti grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus (pvz., veiksmo vietą, laiką, veikėją, veiksmą); rasti nurodytas kalbinės raiškos priemones ir paaiškinti jų paskirtį.

2.1.D.Vertinti skaitomų tekstų turinį ir raišką: pasakyti savo nuomonę apie tekste rašomus dalykus remiantis įspūdžiu, patirtimi.

2.1.9. Suprasti, kad nuomonę reikia pagrįsti.

2.3.A. Taikyti mokytojo nurodytas strategijas prieš skaitant, skaitant ir perskaičius tekstą.

2.3.B. Paaiškinti, kas pasisekė, kas ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

 

Kalbu ir klausau

1.8. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio pokalbiuose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, reikšti savo nuomonę.

10

Lietuvių kalba (konsultacijos su lietuvių kalbos mokytoju rengiant bei individualizuojant ir diferencijuojant užduotis).

Integracija su daile, technologijomis, teatru (konsultacijos su mokytojais mokiniams kuriant tekstų interpretacijas).

 

 

Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija

Formuojamasis – neformalusis vertinimas.

 

Pagal susikurtus  kriterijus įsivertinamas/ vertinamas tekstų interpretavimas

 

Mokiniai individualiai skaito pasirinktas knygas ir išsako savo įspūdžius, nuomonę apie skaitomus tekstus: rašomi skaitytojo dienoraščiai, laiškai knygų autoriams, veikėjams. Mokiniai paaiškina, kas jiems patinka ar nepatinka skaitomuose tekstuose, teiginius pagrindžia teksto medžiaga.

Mokiniai kūrybingai intrerpretuoja tekstus: iliustruoja, kuria scenografijas, kuria “knygų sumuštinius”, “paslapčių dėžutes”, rengiami veikėjų improvizacijų šou (mokiniams sudaroma galimybė pasirinkti kūrybinę veiklą teksto interpretavimui pagal pomėgius, galimybes, gebėjimus). Naudodami pačių sukurtus kūrybinius darbus mokiniai pristato draugams perskaitytas knygas.

 

 

6.

Individualios skaitymo pažangos įsivertinimas

Aptarti savo skaitymo patirtį, įsivertinti skaitymo gebėjimus ir individualių skaitymo gebėjimų tobulinimo uždavinių įgyvendinimą.

2

Mokėjimo mokytis kompetencija

Ideografinis įsivertinimas/vertinimas. Apibendrinamasis vertinimas.

Numatomi individualūs skaitymo uždaviniai vasaros atostogoms.

Programą parengė Raimonda Budnikienė,
informacinių gebėjimų ugdymo mokytoja

Į pradžią

 

 

 

 

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.