Į pradžią



 

 
 
 
 
„Poetas prasideda žeme“

(Just. Marcinkevičius)


Bibliotekos misija yra daugialypė. Informacinių technologijų amžiuje akcentuojama bibliotekos, kaip informacijos paieškos, nuolatinio mokymosi vieta. Tačiau kartu biblioteka išlieka ir vieta, kurioje skatinama saviraiška, kūrybiškumas įvairių amžiaus grupių lankytojų tarpe.

2011 m. kovo 16 d. tradiciškai jau penktą kartą užpaliečiai rinkosi į Pavasarinius savo kūrybos skaitymus bibliotekoje. Juos pradėjome tylos minute pagerbdami iškilųjį mūsų tautos poetą Justiną Marcinkevičių, klausėme jo paties skaitomų posmų.

Gal sena ir prasminga Užpalių istorija, gal nuostabi gamta, gal draugiški ir darbštūs žmonės įtakoja aplinkui save kurti ne tik apčiuopiamą ir matomą grožį, bet ir nematerialų turtą, poezijos posmais apdainuoti ar prozos eilutėmis aprašyti supančią aplinką, žmones, jų darbus, mintis ir jausmus.

Susibūrus į magišką ratą prie stalo, kartkartėmis pasiklausant II g klasės gimnazistės V. Skardinskaitės atliekamų muzikos kūrinių, skambėjo Br. Balčiūnienės švelnūs žodžiai savo kraštui, O. Palubinskienės ilgesys ir pagarba anapilin išėjusiam tėveliui, R. Abukauskienės nuoširdi meilė mamai, R. Pranskūnaitės padėka padėjusiems bėdoje, L. Šakalienės vasaros ilgesys, P. Sirvydytės kūrybiškai užrašyti senųjų gyventojų pasakojimai, E. Tolvaišienės linkėjimai sūnui, o taip pat jaunųjų kūrėjų septintokų D. Mikšio, J. Laurinėnaitės pasakojimai gamtos tausojimo tema, aštuntokės S. Mikšytės ir I g klasės gimnazistės S. Kurčiūnaitės jaunatviškos svajonės, ketvirtokės E. Šližytės pasakos ir sakmės. Nesiimsime aptarinėti, analizuoti kūrinių, tik norėtųsi pasakyti, kad nėra gražiau, kai savo kūrybą skaito pats autorius. Nes tik jis pats žino kiek širdies, išgyvenimų, nuoskaudų, vilties įdėta į žodį. Kartu labai džiaugiamės, kad pas mus Užpaliuose prie vieno stalo tilpo net trijų kartų kūrėjai ir visiems užteko kantrybės, pagarbos ir dėmesio.

Nuoširdžiai dėkojame visiems šią popietę buvusiems kartu ir linkime nuolat degti ta kūrybine ugnele, kuri ir rašantį, o vėliau tą kūrybą skaitantį kilsteli šiek tiek aukščiau virš kasdienių rūpesčių ir darbų, nes kūryba, pasak poeto J. Marcinkevičiaus, kai „kūrinyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis“.


Renginio akimirkos:



Utenos rajono A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Užpalių bibliotekos
bibliotekininkės Vida Juškienė ir Rena Šliogerienė
Nuotraukos autorių


 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.