Į pradžią



 

 
 
 
 
Spalva ir žodžiu į vaiko širdį

2014-09-17


 

„Dailininkas ir vaikiška knyga“ – tokiu pavadinimu projektus 2012-2013 metais vykdė Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius. Projektus parėmė Kultūros rėmimo fondas, privatūs rėmėjai ir Raseinių rajono savivaldybė. Projektų pagrindą sudarė renginių ciklai, skirti skatinti vaikų skaitymą, ugdyti susidomėjimą knyga jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų tarpe. Jais buvo siekiama supažindinti vaikus su knyga kaip meno kūriniu, kuriame turėtų tobulai derėti tekstas ir iliustracija, žodis ir spalva. Juk neginčytina, kad iliustracijos padeda geriau suvokti žodinio teksto turinį, savaip jį papildo, aiškina, turtina vaiko skaitymo procesą, ugdo estetinį jausmą ir dailės suvokimo pradmenis. Iš iliustracijų atsiveria visas vaiko pasaulis – aplinka ir daiktai, vaikų užsiėmimai ir žaidimai, vidiniai išgyvenimai, gamtos įvairovė, personifikuoti gyvūnai ir žaislai, stebuklai, nepaprasti nuotykiai ir daugybė kitų nuostabių dalykų.

Apie tai plačiai kalba menotyrininkai, psichologai, ankstyvojo ugdymo specialistai, pedagogai. Tai puikiai suvokiame ir mes, bibliotekininkai, skatindami vaikus skaityti ir ypatingą jų dėmesį atkreipdami į turiningas, skoningai iliustruotas, nepriekaištingai apipavidalintas knygas. Vienas iš veiksmingiausių skaitymo skatinimo būdų yra renginiai, ypač susitikimai su tokių knygų autoriais ir dailininkais. Todėl ir kilo mintis jaunuosius skaitytojus supažindinti su geriausių Lietuvos vaikiškų knygų dailininkų Kęstučio Kasparavičiaus, Pauliaus Juodišiaus, Sigutės Ach, Jūratės Račinskaitės, Gintaro Jociaus, Linos Eitmantytės – Valužienės kūryba tiesiogiai – t. y. dalyvaujant pačiam kūrėjui. Didelį edukacinį ir emocinį poveikį vaikams daro pats dailininkas arba rašytojas, šalia kūrėjo eksponuojami parodoje jo darbai – išleistos knygos, iliustracijos žurnaluose, atvirukai, kalendoriai, knygų skirtukai ir kita vaizdinė medžiaga. Dar didesnį poveikį vaikams daro kūrybiniai užsiėmimai kartu su menininkais.

Pirmasis mažųjų skaitytojų susitikimas įvyko su dailininke, žurnalo „Laimiukas“ vyr. redaktore Lina Eitmantyte – Valužiene. Dailininkė pravedė 3 interaktyvias pamokas „Knygos kelias“ antrų – trečių klasių mokiniams. Dailininkė pasakojo, kokį ilgą kelią turi nueiti knygos, kol pasiekia savo skaitytojus. Iš žaismingos knygos kelionės vaikai sužinojo, kas vyksta paslaptingame dizaino kambaryje, kokia knyga atkeliauja į leidyklą ir kokia sugrįžta iš spaustuvės, kiek žmonių dirba viso šio sudėtingo ir atsakingo proceso metu. Ir koks svarbus čia yra knygos dailininko darbas. Nuosekliai paaiškinusi, kokias sudėtines dalis privalo turėti kiekviena knyga, dailininkė padėjo vaikams patiems pasigaminti nedidelę knygelę ir ją savarankiškai dekoruoti.

Vėliau šios rankų darbo knygelės kūrimo darbai buvo pratęsti vaikų literatūros skyriaus žaislotekoje įkurtoje „Jaunųjų dailininkų artelėje“, kuriai vadovauti pakvietėme Raseinių meno mokyklos Dailės klasės mokytoją, Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“ narę Gitaną Evseičikaitę. G. Evseičikaitė bibliotekos žaislotekoje pravedė eilę užsiėmimų vaikų literatūros skyriaus skaitytojams. Renginiuose dalyvavo netgi kai kurių vaikučių mamos ir senelės. Užsiėmimų temos „Rankų darbo knygos: rišimas ir iliustravimas“, „Liejimas akvarele ir kiti knygų iliustravimo būdai“, „Brolių Grimų pasakų iliustracijos“, „Knyga, skaitymas, biblioteka plakatuose ir atvirukuose“ sako, jog šios „Įdomiųjų darbų pamokos“ buvo skirtos gilesnei knygos kaip meno kūrinio analizei, skaitymo skatinimui. Edukacinio užsiėmimo „Pranui Mašiotui – 150„ metu vaikai buvo supažindinti ne tik su Prano Mašioto gyvenimu ir kūryba vaikams, bet ir su paveikslėlių knygelėmis, jų kūrimo specifika. Vaikai buvo pakviesti kurti paveikslėlių knygeles pagal P. Mašioto kūrinėlius. Keturių gražiausių knygelių autoriai buvo apdovanoti dovanėlėmis. Susitikime su dailininke Lina Eitmantyte - Valužiene dalyvavęs šeštokas (šiuo metu 1 klasės gimnazistas) Vilius Stankevičius pasisiūlė pravesti analogišką rankų darbo knygelių gaminimo valandėlę savo mokykloje pirmokams. Dabar prisimindamas šį susitikimą su dailininke jis kalba, kad renginys tuomet jam labai patiko, leido pajusti pasitikėjimą savo sugebėjimais, o kilusias idėjas norėjosi tuoj pat įgyvendinti. Todėl nestigo drąsos pasiūlyti savo paslaugas mokyklos bibliotekos vedėjai.

Susitikimai su dailininku Pauliumi Juodišiumi vyko Ariogalos ir Raseinių bibliotekose. Trečių – ketvirtų klasių mokiniai edukacinio renginio „Gyvoji knyga“ metu kartu su dailininku kūrė pasaką. Visi kartu sugalvojo pagrindinį veikėją Vilką. Jį piešė, spalvino, kolektyviai tarėsi, kokiu verslu turėti užsiimti šis personažas ir kokią intrigą sugalvoti būsimai knygai. Netrukus bendrų pastangų dėka baltame popieriaus lape išryškėjo „Gyvosios knygos“ pagrindinis veikėjas ir jo draugai. Dailininkas į susitikimą atsivežė daugybę savo paties rankomis pagamintų muzikos instrumentų: būgnelių, tarškynių, skudučių ir kitokių garsus skleidžiančių daiktų. Pademonstravęs kaip jais reikia naudotis ir kokius garsus galima išgauti, dailininkas pakvietė vaikus kartu groti ir dainuoti, ir tokiu būdu dalyvauti muzikinės pasakos kūrimo procese.

Edukacinis renginys vaikams padarė didelį įspūdį. Netikėtas ir įdomus buvo muzikos, garsų, žodžių, spalvų ir linijų derinys. Vaikams tai buvo visiškai nauja patirtis, o aktyvus dalyvavimas kūrybos procese, kaip vėliau teigė renginyje su savo antraklasiais dalyvavusi mokytoja Lina Baltrušaitienė, paskatino juos drąsiau reikšti savo mintis, nebijoti eksperimentų piešiant, vaidinant ir kuriant.

Šį nuotaikingą renginį pakartojome 2013 metų vasarą. Dailininką Paulių Juodišių pakvietėme į kaimo turizmo sodybą „Pakalnė“, kur jis susitiko su A. ir S. Sereikių šeimyninių vaikų namų auklėtiniais bei Katauskių kaimo vaikais, o vėliau Raseinių M. Martinaičio viešojoje bibliotekoje bendravo su VŠĮ protiškai neįgalaus jaunimo dienos užimtumo centro lankytojais bei Raseinių globos namų auklėtiniais. VŠĮ protiškai neįgalaus jaunimo dienos užimtumo centro direktorė Asta Stanaitienė po renginio kalbėjo: „Rašytojas Paulius Juodišius į savo programą įjungė daugelį gyvenimo sričių, todėl susirinkę į nuotaikingą renginį mūsų neįgalieji puikiai jautėsi stebėdami scenoje vykstantį veiksmą. Mes turėjome galimybę susipažinti su netradicišku ir įvairiapusiu išorinio ir vidinio pasaulio matymu. Praktika parodo, kad neįgalūs ar turintys socialinių problemų asmenys tikrąjį gyvenimo džiaugsmą išgyvena dalyvaudami kultūrinėje veikloje, kur tarsi pildosi jų svajonės. Čia pamiršta buvo negalia, o bendraudami su dailininku jie pasijautė visaverčiais. Esu įsitikinusi, kad svarbiausias šio gražaus renginio principas – skatinti kiekvieno neįgaliojo keitimosi, tobulėjimo procesą, dvasinio augimo perspektyvą. Tokie renginiai, susitikimai su šios srities profesionalais, jų pagyrimai, paskatinimai, teikia galimybę ir viltį toliau tobulėti“.

Dar vienas įsimintinas 2012 metų susitikimas – „Kūrybinės dirbtuvės“ su dailininku ir vaikų knygų autoriumi Kęstučiu Kasparavičiumi. Dailininkas vaikams pasakojo apie savo iliustravimo techniką, priemones, apie tai, kaip ieško siužetų knygoms, dalijosi kelionių įspūdžiais, leido apžiūrėti savo darbo įrankius: teptukus, pieštukus, eskizus, baigtus piešinius. Vėliau dailininkas kartu su vaikais piešė „natūralaus“ dydžio žirafą. Šis renginys ypač sudomino Šaltinio pagrindinės mokyklos mokytoją Raimondą Latvienę, kuri teigė, jog jos antrokai po šio renginio „užsikabino“, – ėmė domėtis skaitomų knygelių autoriais ir dailininkais, kas nėra būdinga šio amžiaus vaikams, ėmė netgi atpažinti atskirų dailininkų, tokių kaip Sigutės Ach, K. Kasparavičiaus ar Gintaro Jociaus braižą. To pavyzdys – 2013 metų geriausios knygos rinkimų metu pastebėtas faktas. Įžengusi į Šaltinio pagrindinės mokyklos mokytojos R. Latvienės, tuo metu antrokų, dabartinių trečiokų klasę su visomis penkiomis renkamomis vaikiškomis knygomis, išgirdau klausimą, o gal greičiau teiginį: „O Kęstučio Kasparavičiaus knygos tarp jų tai nėra?“ Knygų pristatymo metu vaikai itin domėjosi iliustracijomis, jų autoriais, drąsiai ir aktyviai reiškė savo nuomonę. Mokytoja R. Latvienė teigia, kad tiesioginis menininko bendravimas su vaikais duoda daug naudos – plečiasi vaikų akiratis, skatinama drąsa eksperimentuoti, ugdomas kūrybiškumas, vaikai daug drąsiau klasėje ar namuose ima į rankas popierių, pieštuką, spalvas ir piešia.

2013 metais Raseinių VB ir Viduklės filiale įvyko susitikimai su dailininku, knygų iliustruotoju Gintaru Jociumi. Edukacinių renginių metu „Piešiu, piešiu pasaką“ dailininkas demonstravo savo iliustruotas knygeles, pasakojo apie vaikų iliustracijų kūrimo procesą, prasidedantį nuo teksto skaitymo, eskizų piešimo, kompiuterių atliekamų darbų ir baigiant knygos atspausdinimu spaustuvėje. Po to sekė įdomiausia – kūrybinė renginio dalis. Vaikai su dailininku mokėsi piešti ežį, varlytę, kiškį, baravyką ir dar daug kitų pasakų herojų, stengėsi suteikti jiems savitų bruožų, keliais pieštuko brūkštelėjimais išgauti judesio efektus. Dinamiškas dailininko iliustracijų pobūdis, ryškios spalvos, komiškumas ir šaržavimas kuriant veikėjų portretus vaikams buvo priimtinas. Pakalbinta antrokė Paulina sakė mėgstanti piešti, tačiau ima pavydas, kaip greit gimsta piešinys dailininko rankose. Artūrui piešti nelabai patinka, bet stebėti kaip tą daro dailininkas yra gražu. Į tradiciškai vaizduojamų gyvūnėlių piešimo procesą įsijungė net nemėgstantys piešti vaikai, netgi didžiausi nenuoramos. Ir jiems sekėsi, ypač kai pagrindines piešinio linijas lengva ranka brūkštelėdavo dailininkas. Buvo įdomu stebėti kaip po renginio vaikai džiaugėsi ir didžiavosi darbeliais, nešėsi juos namo ir ruošėsi parodyti tėvams.

„Dailininkas nešoka, nedainuoja, kalbėjimas vaikams nepatinka. Jau trečią kalbėjimo minutę gęsta jų akys, jiems reikia ne kalbėti, o rodyti ir kartu kažką veikti“, – sakė dailininkė ir vaikų knygų autorė Sigutė Ach. Ji Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus ir Nemakščių filialo jauniesiems skaitytojams vedė „humanistines valandėles“ pavadintas „Angelų sodas“. Valandėlių metu vaikai iš spalvoto popieriaus kūrė angelus, kuriuos visada, anot dailininkės, reikėtų turėti kišenėje. O ant jų sparnų galima parašyti: „Tu man patinki“, „Aš tau padėsiu“, „Atsiprašau“. Ir dovanoti galima net visiškai nepažįstamiems žmonėms. Galima netgi pakabinti ant berželio šakos, kad greičiau ateitų vasara... „Šie angelai – tai tiltas į draugystę ir bendravimą“ – kalbėjo dailininkė.

Vaikams labai patiko kurti kartu su dailininke, patiko jos bendravimas ir nuoširdumas. Renginyje dalyvavo ir suaugusieji, kurie atėjo į vaikų skyriaus renginį perskaitę skelbimą, nes žino šią menininkę ir vertina jos kūrybą. Visi norėjo karpyti angelus ne iš vienspalvio popieriaus, bet iš dailininkės atsivežtų lapelių su jos ranka akvarele išlietomis įvairiaspalvėmis dėmelėmis. Visi stengėsi ant iškirptų angelų sparnų užrašyti kuo įdomesnį, originalesnį tekstą. Tai buvo itin patrauklūs vaizduotės žaidimai, skatinantys fantazuoti ir ieškoti naujų saviraiškos būdų. Kai kurie vaikai panoro patys nuspalvinti, dekoruoti popieriaus lapelius, iš kurių vėliau namuose žadėjo išsikirpti angeliukus ir juos dovanoti vieni kitiems arba savo artimiesiems.

2013 metų pabaigoje Raseinių VB ir Girkalnio filiale įvyko itin lauktas susitikimas su poete, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Ramute Skučaite ir jos dukra, dailininke Jūrate Račinskaite. Poetė vaikams skaitė gražiausius savo eilėraščius, pristatė naujausią, dar kvepiančią spaustuvės dažais knygą „Ant ledo atsirado rožė“, o dailininkė J. Račinskaitė demonstravo savo pieštas knygų iliustracijas, pasakojo apie jų kūrimo techniką – koliažus, fotomontažus, apie medžiagas, kurių kartais prireikia kuriant iliustraciją – plunksnas, medžiagos gabalėlius, vilnos kuokštelius ar netgi akmenukus, kurie padėti ant popieriaus meta įdomų šešėlį. Vaikai galėjo paliesti iliustracijų originalus, pirštų galiukais pajusti koliažų tekstūrą. Ne vienas renginio dalyvis ruošėsi namuose išbandyti šias kūrybos technikas, panaudoti nereikalingas fotografijas, įvairių medžiagų gabalėlius.

Veikla šia linkme neapsiribojo vien svečių kvietimu į bibliotekos renginius. Į projektą „Dailininkas ir vaikiška knyga“ įsitraukė ir VŠĮ Raseinių protiškai neįgalaus jaunimo dienos užimtumo centras, pakvietęs Vaikų literatūros skyriaus mažuosius skaitytojus į savo įstaigą, kur socialinė darbuotoja Ala Vochmenina mokė svečius ir centro lankytojus iš molio lipdyti molinių knygų lapus, o tuose lapuose įbrėžti žodžius ir ornamentus, klijuoti įvairias dekoro detales. Kitų užsiėmimų metu molio lapus teko glazūruoti, o vėliau surišti į „knygas“. Vaikų rankų darbo knygelės ir „Molio knygos“ vėliau buvo eksponuojamos vaikų literatūros skyriuje parodoje „Mano knyga“.

Įdomiau ir kūrybiškiau supažindinti vaikus su knygomis, jas pristatyti vaikų grupėms padeda jau beveik dešimt metų Vaikų literatūros skyriuje kaupta lėlių – literatūrinių personažų paroda „Atėję iš knygų“. Šiuo metu joje yra beveik 70 eksponatų – personažų iš 50 knygų. Eksponatui keliamas reikalavimas – būti arba atpažįstamam pagal tam tikrus tik jam vienam būdingus bruožus (Pinokis, Raudonkepuraitė), arba turėti „asmens tapatybės dokumentą“ – etiketę, emblemą arba pakuotę (triušis Petriukas, katinas Findusas, Emilis iš Lionebergos).

Ši paroda – puiki vaizdinė priemonė organizuojant ekskursijas po Vaikų literatūros skyrių, rengiant viktorinas arba literatūrines valandėles. Ji padeda vaikus supažindinti su mažiau žinomais vaikų rašytojais ir jų kūriniais. Vienas iš populiaresnių renginių – knygų ir literatūrinių personažų parodos „Atėję iš knygų“ pristatymas. Ši paroda jau pabuvojo ne vienoje Raseinių miesto mokykloje, septyniolikoje iš 24 Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos filialų bei Kelmės rajono Tytuvėnų filiale. Renginio pradžioje su vaikais kalbama apie kolekcionavimą kaip apie labai įdomų laisvalaikio užsiėmimą, apie tai, ką kolekcionuoja žinomi žmonės ir klausiama, ką renka patys vaikai. Po to renginio vedėja supažindina su savo pomėgiu kolekcionuoti būtent vaikų knygų herojus, pasakoja apie jų atsiradimą knygose, jų „literatūrinį gyvenimą“.

Renginio metu paprastai organizuojama trumpa viktorina – vaikai klausiami, ar atpažįsta šiuos veikėjus. Visi vaikai paprastai geriausiai žino dažnai rodomų animacinių filmų herojus, tokius kaip Šrekas, smurfai ar „Ledynmečio“ herojai. Yra nemažai vaikų, kurie puikiai žino Brolių Grimų, Šarlio Pero pasakas, tokias kaip „Trys paršiukai“, „Batuotas katinas“ ar „Bremeno muzikantai“ ir yra pasirengę jas drąsiai sekti renginio metu savo draugams. Pakankamai žinomi būna bitė Maja, Trolis Mumis. Tačiau mažai kas būna girdėję apie Puokius (Edgar Valter „Puokiai“, 2008) Vomblius (Elisabeth Beresford „Vombliai“), neskaitę Beatričės Poter „Pasakų“ ar Astridos Lindgren „Emilio iš Lionebergos“. Vaikų dėmesys atkreipiamas ir į tai, iš kokių medžiagų pagamintos lėlės (medžio, plastiko, gumos, pliušo), kokius judesius ar funkcijas jos gali atlikti, ar jos panašios į nupieštas knygose ir kokias jas įsivaizduoja patys renginio dalyviai. Ypač branginamas parodos eksponatas – dailininkės Sigutės Ach padovanota bitė Maja, kurią pagamino dailininkė tekstilininkė Rasa Bakienė. Būtent tokią bitę Mają pavaizdavo dailininkė Sigutė Ach, iliustruodama Waldemaro Bonzel „Bitę Mają ir jos nuotykius“ („Nieko rimto“, 2009). Tai gera proga su vaikais pakalbėti apie dailininko laisvę savitai interpretuoti iliustruojamą kūrinį, palyginti su kitais ir kitų dailininkų iliustruotais šio kūrinio leidimais. Vaikams pasiūloma nupiešti savo mylimą knygos herojų ant iš anksto paruošto knygos skirtuko arba atvirlaiškio, atviruko. Klausiama, kokį įsimintiną lietuvių autorių kūrinių vaikams herojų rekomenduotų gaminti kaip suvenyrą, lėlę.

Po renginio parodos knygos išduodamos vaikams į namus, o lėlės visą mėnesį puošia renginį organizavusią biblioteką. Šiais parodos „Atėję iš knygų“ pristatymais siekiame plačiau reklamuoti knygas, pritraukti daugiau skaitytojų.

Sudominti vaikus knygomis ir skaitymu bandome interaktyvaus garsinio skaitymo – žaidimo forma. Ji taikoma vaikų darželių ugdytiniams, priešmokyklinio ugdymo klasių mokiniams, pirmokams. Pasirinkome didaktinio pobūdžio Nele Moost knygelę „Viskas mano! Arba dešimt gudrybių kaip viską gauti“ (2012, „Baltų lankų“ leidyba). Knygos veikėjų – Varniuko ir miško žvėrelių gausa leido įtraukti į šį aktyvų skaitymą daug vaikų, kiti buvo aprūpinti miško garsus (gegutės kukavimą, miško ošimą, genio kalimą) imituojančiomis priemonėmis. Vaikai noriai vaidino situacijas, kurios iškildavo teksto skaitymo ir iliustracijų studijavimo metu. Perskaičius knygelę buvo kalbama su vaikais apie tinkamus (mainyti, prašyti, dovanoti) ar netinkamus (pavogti, grasinti, sugadinti) kokių nors daiktų gavimo būdus, apie draugystę ir džiaugsmą dalytis. Renginio pabaigoje vaikai draugiškai dalijosi žaislais, domėjosi kita šių autorių knyga „Viskas galima? Arba neįmanoma visą laiką būti šauniam“ (2013, „Baltų lankų“ leidyba), buvo nusiteikę tuoj pat perskaityti ir šią knygelę.

Kitam interaktyviam garsiniam skaitymui buvo pasirinkta Emily Horn knygelė „Atsiprašau... Ar jūs ragana?“ (2004, „Gimtasis žodis“). Pirmiausiai vaikai turėjo išvardinti, kokius daiktus privalo turėti tikra ragana. Smaili juoda skrybėlė, šluota, rainos kojinės, burtų lazdelė, juodas katinas, stiklinis rutulys ir netgi specialus puodas stebuklingam viralui virti – visa tai buvo galima ir apžiūrėti, ir netgi pačiupinėti. Buvo atidžiai išstudijuotos kelios lėlių parodoje esančios raganos, pagal jų veido išraišką buvo sprendžiama ar jos geros, ar blogos, senos ar jaunos, kaip apsirengusios, ar turi visus jų amatui reikalingus atributus. Perskaičius „Atsiprašau, ar jūs ragana?“, vaikams buvo pademonstruota daugiau knygų apie geras ir ne visai geras raganas. Vaikai noriai patys pasakojo apie jiems skaitytas arba sektas „raganų knygas“ (apie geras raganas Vinę, Lilę, apie piktas raganas iš pasakų „Jonukas ir Grytutė“, „Sigutė“ ir kitas).

Literatūrinė valandėlė „Astrida Lindgren, kuri gyvena visur“ buvo pravesta pradinių klasių mokinių vasaros stovyklos „Gimtinės takais“ dalyviams. Stovyklos vadovai pageidavo, kad užsiėmimai bibliotekoje truktų bent porą valandų, todėl teko sudaryti kuo įvairesnę renginio programą, apimančią ir tam tikrą informacijos pateikimą, ir kūrybinę veiklą, ir atokvėpio valandėles. Pirmiausiai vaikai išklausė trumpą, skaidrėmis iliustruotą pasakojimą apie rašytojos gyvenimą, virtualiai „pakeliavo“ po jos herojų parką Vimerbiu miestelyje, „pabuvojo“ jos bute Stokholme. Su A. Lindgren kūryba renginio dalyviai susipažino apžiūrėję jos knygų parodą. Po pertraukėlės prasidėjo „Kūrybos valanda“, kurios metu vaikams buvo suteikta visiška laisvė piešti tai, kas jiems pasirodė įdomu išklausius pasakojimą ar pavarčius rašytojos knygas. Didžioji dalis vaikų piešė Ronjos pilį, nors knygos beveik visi buvo neskaitę. Didelį įspūdį jiems padarė  nuotraukose užfiksuota Ronjos pilis. Dauguma vaikų ruošėsi šią knygą ateityje būtinai perskaityti. Renginio pabaigoje buvo suorganizuota piešinių parodėlė, vaikai patys balsuodami išrinko geriausius darbus, o jų autoriai buvo apdovanoti simbolinėmis dovanėlėmis.

2014 metų vasarą panašaus pobūdžio renginys buvo skirtas dailininkės ir rašytojos Tuvės Marikos Jansson 100-mečiui paminėti. Tik šį kartą supažindinant vaikus su rašytojos kūryba ypatingas dėmesys buvo skirtas jos kurtų personažų charakteriams išryškinti. Tai ir rūpestinga Trolio Mumio mama su prijuoste ir rankine, tėtis su skrybėle ir rašomąja mašinėle, koketiškoji freken Snork su apykoje, pikčiurna Mažoji Miu, švaruolė Filifjonka, vienišius keliautojas Snusmumrikas ir daugelis originalių, turinčių tik jiems vieniems būdingų bruožų personažų. Trolį Mumį, jo tėtį, mamą, Snusmumriką, Skruzdžių Liūtą, ir netgi būrelį hatifnatų buvo galima išvysti lėlių pavidalu šalia rašytojos knygų parodos. O parodoje šalia originalių autorės iliustruotų knygų buvo galima susipažinti su dabar leidžiamomis negirdėtų autorių knygelėmis apie Trolių Mumių ir jų draugų nuotykius. Taip buvo rasta puiki proga pakalbėti su vaikais apie kūrinių autorines teises, apie dailininkų, kompozitorių ir kitų menininkų kūrybos ypatumus. Ir atidžiau peržvelgus parodoje esančias knygas, rasti originalių ir dabarties autorių knygų apie trolius Mumius iliustracijų skirtumus.

T. Jansson gyvenimas ir kūryba sudomino VšĮ „Vilties takas“ lankytojus, kuriems apie dailininkę buvo pasakojama tradicinio šios įstaigos renginio „Naktis centre“ metu. Šiame dienos centre lankosi psichinę negalią turintys neįgalūs jaunuoliai. Po skaidrėmis iliustruoto pasakojimo apie rašytoją, po jos knygų ir lėlių parodos apžiūrėjimo, vyko garsinio skaitymo valandėlė. Buvo skaitoma pasaka „Pasakojimas apie paskutinį slibiną pasaulyje“, dalijamasi mintimis apie tokius jausmus kaip pavydas, nuoskauda, nusivylimas ir džiaugsmas, kai šalia tavęs yra tikras draugas.

Kūrinio originalumo ir autorinių teisių problema ne kartą buvo gvildenta literatūrinių valandėlių, skirtų ketvirtų-penktų klasių mokiniams metu. Viena iš tokių valandėlių buvo skirta A. A. Milnui ir jo knygai „Pūkuotuko pasaulis“. Vaikus sudomino šios knygos atsiradimo istorija, tikrųjų rašytojo sūnaus žaislų likimas, rašytojo A. A. Milno ir knygos dailininko E. H. Shepardo kūrybinis bendradarbiavimas. Ir galiausiai – kokiais tapo šios knygos herojai, kai knygos autorines teises nusipirko Walt Disney kino kompanija. Vaikai žiūrėjo animacinį filmuką, vartė originalią knygą ir Walt Disney leidžiamas knygas, lygino iliustracijas ir apie jas drąsiai reiškė savo nuomonę. Panašiu būdu vaikams buvo pristatytos M. Bond „Meškiukas, vardu Pedingtonas“ ir B. Potter „Pasakos“.

Du metus trukusi projektinė veikla buvo labai intensyvi, turininga. Visi edukaciniai svečių vesti renginiai buvo skirtingi, originalūs ir sukėlė nemažą susidomėjimą mokinių ir mokytojų tarpe. Jie sustiprino Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus organizuojamus renginius. Į biblioteką buvo pritraukta naujų skaitytojų, turinčių specifinių kultūrinių poreikių. Sustiprėjo bendradarbiavimas tarp bibliotekos, miesto mokyklų, kultūros ir socialinių įstaigų. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas kaimo vietovėse gyvenančių vaikų kultūriniams poreikiams tenkinti. Atvykę į rajoną menininkai visada vesdavo po du edukacinius renginius, iš kurių vienas visuomet vykdavo kaimo filiale. Į renginius pagal galimybes buvo kviečiami vaikų namų, vaikų dienos užimtumo centrų lankytojai, neįgalieji. Ši veikla paskatino ir pačius vaikų literatūros skyriaus darbuotojus kelti savo kompetenciją, daugiau domėtis literatūra apie meną, dailę, lankyti kursus. Skyriaus vyr. bibliotekininkė Milda Bulzgienė dalyvavo Ugdymo plėtotės centro vykdomo projekto „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas (II etapas)“ trečiojo amžiaus asmenų mokymuose: „Meninis ugdymas“ (40 akad. val.), skyriaus vedėja Jolanta Gudeikytė 2013 m. dalyvavo Raseinių krašto istorijos muziejaus edukaciniame projekte „Dailės studija muziejuje suaugusiems“, kur užsiėmimus vedė dailininkė, Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“ narė Gintarė Norkienė.

Skaitymo skatinimo veikla bibliotekoje tęsiama ir toliau, tačiau sumažėjus finansavimui, ji nėra tokia įvairi ir turininga. Ar vaikai susidomės mūsų siūlomomis knygomis, ar ims jas skaityti, ar dažnai lankysis bibliotekoje priklauso nuo mūsų sugebėjimo vaikus sudominti, papasakoti arba parodyti ką nors ypatingo, dar negirdėto ir nematyto. Tam labai tinka atidesnis žvilgsnis į tai, kas čia pat po ranka – į knygos iliustraciją. Taip žodžiu ir spalva galime paliesti vaiko širdį.

Jolanta Gudeikytė,
Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos
Vaikų literatūros skyriaus vedėja
 



 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.