Į pradžią



 

 
 
 
 
4-oji Baltijos šalių raštingumo konferencija Estijoje: mokykis naujos kalbos ir įgyk naują sielą
2020-04-21



Šis pasakojimas – sausio mėnesį vykusios regioninės Baltijos šalių raštingumo konferencijos, kurią kasmet organizuoja kurios nors šalies skaitymo ir / ar raštingumo asociacija kartu su Europos raštingumo asociacijų federacija (angl. Federation of European Literacy Association), refleksija.


 

Suorganizuoti savo šalyje tokį svarbų įvykį, į kurį suvažiuoja dalyviai ne tik iš Baltijos šalių, bet ir iš viso pasaulio, tikrai nemenkas iššūkis, ypač mažoms valstybėms. 2021 m. Baltijos šalių raštingumo konferenciją teks organizuoti Lietuvai, tad pasižiūrėti, kaip su tokiu iššūkiu susitvarkė estai, tikrai naudinga patirtis, juolab, kad pasižiūrėti ir patirti būta ko.

Bandant apibendrinti patirtį, pirmas į galvą ateinantis žodis, kuris puikiausiai tai nusako, yra įvairovė: tris dienas nuo ryto iki vakaro vykusi konferencija, 6 paralelinės sesijos, kuriose pristatyta 111 pranešimų, bei 3 plenarinės sesijos, tarp kurių 11-os pranešėjų būta ir lietuvio dr. Kęstučio Kaminsko, pristačiusio Lietuvos švietimo sistemos iššūkius, priimant iš emigracijos grįžtančius vaikus; 225 dalyviai iš 32 šalių; temų margumynas – nuo skaitmeninio pasaulio iššūkių, dvikalbių ir daugiakalbių vaikų / šeimų / bendruomenių skaitymo ypatumų iki per vasaros atostogas prastėjančių vaikų iš mažas pajamas turinčių šeimų Amerikoje skaitymo įgūdžių; trys dienos prieš ir pokonferencinių veiklų, kuomet buvo galima lankyti pačias įdomiausias, pažangiausias Talino ir kitų Estijos miestų mokyklas, darželius, bibliotekas, Tartu universiteto Narvos kolegiją (labai ypatinga vieta!), Estijos vaikų literatūros centrą ir daugelį kitų. Mažoje šalyje Estijoje ir jos taip pat nedidelėje sostinėje Taline sutilpo visas pasaulis!

 

 


Reiktų pastebėti, kad su šia įvairove ir gausa estų organizacinis komitetas (taip pat ne ypač gausus!) susitvarkė puikiai – apsieita be techninių nesklandumų, vėlavimų, kartu išengta ir skubos bei programos perkrovimo. Tad antras žodis, kuris ateina po įvairovės, yra balansas. Šis žodis tinka nusakyti ir puikiai subalansuotai kultūrinei konferencijos programos daliai: estai pasinaudojo proga pristatyti pasauliui savo kultūrą ir padarė tai labai neprikišamai ir skoningai! O žymiausios šalies tekstilininkės profesorės Anu Raud pranešimas išplėtė teksto sąvoką iki archetipinių raštų ir ženklų ir paliko nenusakomą įspūdį!

Trečias – ir labai svarbus – žodis yra žalia. Ši konferencija pačių organizatorių įvardinta kaip žalia konferencija, nes jos metu bandyta kiek įmanoma apriboti ir kompensuoti žalą gamtai, kurią toks žmonių susitelkimas neabejotinai daro. Jokių popierinių programų ir jokių plastikinių vandens buteliukų – tai pirmoji šių, rodos, neatsiejamų atributų atsisakiusi konferencija, kurioje teko lankytis! Vietoj popierinės programos pasiūlyta labai patogi mobilioji programėlė, kurioje buvo galima pasižymėti, kurių pranešimų norima klausytis, sužinoti informaciją apie pranešėją ir net įvertinti pranešimą! Na o vandenį, kuris Taline švarus ir sveikas, siūlyta gerti iš čiaupų, o jei neturi gertuvės – išsinuomoti arba įsigyti puodelį, pagamintą neįgaliųjų iš integracijos centro. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę paaukoti medžių sodinimo akcijai, kurios metu pasodinti medžiai, tikimasi, sumažintų dalyvių kelionių metu į atmosferą išmestų teršalų kiekį, na o keliauti buvo siūloma kiek galima atsakingiau: kiekvienas dalyvis konferencijos metu nemokamai galėjo naudotis Talino viešuoju transportu.

 

 


Šį pasakojimą norėčiau baigti prisimindama pranešimą, kuriuo konferencija Taline buvo pradėta. Tai Janaro Holmo, vyriausiojo valstybės kontrolieriaus (taip, neapsirikote, būtent kontrolieriaus!) pranešimas, perskaitytas įspūdingoje Estijos dainų švenčių estradoje, pavadinimu „Mokykis naujos kalbos ir įgyk naują sielą“ (angl. Learn a new language and get a new soul). Jame pabrėždamas Estijos pasiekimus pasaulyje, puikius PISA rezultatus, aukštųjų technologijų ir skaitmenizavimo lygį, jis pabrėžia ir iššūkius bei sunkumus, su kuriais susiduria Estija, kurioje dar justi didžiulis skirtumas tarp estiškai ir rusiškai kalbančios populiacijos, Europa, kurioje net 44 proc. gyventojų stokoja informacinio raštingumo, ir pasaulis, kuriame savo namus, o kartu ir galimybę gauti informaciją gimtąją kalba, kasdien praranda tūkstančiai žmonių. Pranešime Janaras Holmas pabrėžė, kad nebūtina puikiai išmokti kalbą, kad įgytum naują sielą, užtenka naujo sakinio, naujo žodžio, o svarbiausia – noro mokytis kalbą šalies, kurios nuolatinis ar laikinas pilietis esi. Na o valstybių pareiga suteikti galimybę šią naują sielą įgyti.

Už galimybę sudalyvauti šioje puikioje konferencijoje ir įgyti naudingos patirties dėkoju Šiuolaikinių didaktikų centrui.

Inga Mitunevičiūtė,
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY)
Lietuvos skyriaus pirmininkė

Nuotr. autorius Elias




 
Atgal   Spausdinti  
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.