Į pradžią



 

 
 
 
 
Renginiai kraštiečiams
2019-04-05




Kovo mėnesį Joniškio Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje užderėjo renginių, skirtų kraštiečiams. Buvo pristatytos dvi knygos: Jūratės Katinaitės „Karalių kuria aplinka. Operos artistas Vaclovas Daunoras“ ir Jolitos Skablauskaitės „Fatum“.


Žagarė Lietuvai ir pasauliui išaugino daug garsių ir talentingų žmonių. Vienas iš jų, neabejotinai, yra maestro Vaclovas Daunoras. Berniokas, nuo Žagarės pradėjęs į Vilnių žygį pėsčiomis (!), vėliau savo talentu ir balsu užkariavo ne tik sostinę, visą Lietuvą, bet ir didžiuosius prestižinius Maskvos, Milano, Niujorko teatrus. Pokario metų nepritekliai subrandino tvirtą ir nenuolankią Vaclovo asmenybę, jo pasiryžimą pasiekti visas muzikos aukštumas.

Kita mūsų kraštietė, Jūratė Katinaitė, LRT radijo muzikos laidų redaktorė ir vedėja pradėjo dirbti, kai Vaclovas jau buvo emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten su Amerikos lietuve Egle Sodaitis kūrė savo gyvenimą, 59 metų debiutavo garsiajame Niujorko „Metropolitan“ teatre.

Kaip sakė muzikologė, mūsų tėvų ir mūsų karta užaugo su V. Daunoro dainomis, jos nuolat skambėjo per radiją. Dainininkas mokėjo taip sudainuoti, interpretuoti kūrinius, kad jie paliesdavo žmonių širdis, nepalikdavo abejingų. Todėl labai norėjosi pakalbinti garsųjį bosą, bet jis atkakliai sakė „ne“ ir į kalbas nesileido. Tik po kelerių metų, tarpininkaujant dainininkei Giedrei Kaukaitei, Jūratei pavyko prakalbinti žymų kraštietį. Susitikimas baigėsi abipuse simpatija. Jūratė ne tik įrašė jautrų, atvirą interviu su garsiuoju tėvynainiu, bet po kurio laiko iš maestro gavo pasiūlymą užrašyti jo prisiminimus ir parašyti apie jį knygą.

Knygą „Karalių kuria aplinka. Operos artistas Vaclovas Daunoras“ dailiai išleido R. Paknio leidykla, tačiau leidėjai nenumatė tokio Lietuvos žmonių meilės pliūpsnio maestro Vaclovui Daunorui. Pirmojo tiražo neužteko Vilniaus knygų mugei, o antrojo likučiai buvo išsaugoti joniškiečiams ir parduoti po knygos pristatymo bibliotekoje.

Tiesa, bus ir trečias tiražas, bet knygos kelionė po Lietuvą tik prasidėjo. Vasara ji bus pristatyta Žagarės vyšnių festivalyje. Čia tikimasi ir garbingiausio svečio – Vaclovo Daunoro apsilankymo.

Su puikiu rašytojos debiutu Jūratę Katinaitę sveikino jos buvę mokytojai, klasiokai, bičiuliai, giminės. Joniškio rajono savivaldybės mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė palinkėjo knygos autorei: „ne planuoti savo darbus, o svajoti“, nes, kaip sakė pati Jūratė, iš planų kartais Dievas pasijuokia, o svajonės pildosi.

Vakarą užbaigė Vaclovo Daunoro įrašas − Pilypo arija iš D. Verdi operos „Don Karlas“, tikras brangakmenis operos karaliaus karūnoje.

Kovo 28 d. Joniškio viešojoje bibliotekoje vyko vakaras kraštietei rašytojai Jolitai Skablauskaitei atminti. Tik prieš metus Anapilin iškeliavusi rašytoja nebesulaukė savo naujausios knygos pasirodymo, likimas Jolitai nebuvo gailestingas. Tačiau knygos redaktorė Janina Riškutė sudėjusi daugiau nei 30 metų rašytus apsakymus  ir noveles į knygą, pavadino ją „Fatum“ (lotyniškai „fatum“ reiškia likimą). Taip autorės, redaktorės ir likimo valia pasaulį išvydo dvyliktoji Jolitos Skablauskaitės knyga. Renginyje noveles iš knygos skaitė Irena Plaušinaitytė.
 


Rašytojos studijų Vilniaus dailės institute kurso draugė Marija Kuodienė kalbėjo, kad Jolita visada buvo originali, paslaptinga, mergina su polėkiu. Ji dar studijuodama jautė potraukį rašyti, kurti. Nieko stebėtino, kad 1986 metais pasirodžiusi „Tik šviesūs paukščiai naktyje“ atnešė autorei pripažinimą. Ji buvo priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą ir norėjo atsidėti tik rašymui. Tačiau gyvenimas pakoregavo Jolitos planus, besikeičiant santvarkoms knygas leisti buvo sunku ir nepelninga. Jolita ilgą laiką dirbo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje, pašlijus tėvų sveikatai, grįžo į Joniškį slaugyti mamos. Su mama jas siejo ypatingas ryšys. Marija pasakojo, kad kartą, kai tėvai buvo susitaupę pinigų stogui, o Jolitai reikėjo rašomosios mašinėlės, mama nedvejodama atidavė pinigus Jolitai, nes tikėjo jos talentu, norėjo, kad ji rašytų ir leistų knygas.

Pačiai Jolitai sunku buvo patikėti savo talentu, ji nuolat save lygino su kitais, pergyveno, kad jai sėkmei pasiekti reikia kur kas daugiau pastangų ir darbo, nei kitiems.

Jolitos vaikystė, mokslo metai prabėgo Joniškyje, ji su tėvais gyveno Varpo gatvėje. Paskutinieji jos gyvenimo metai praleisti Joniškio parapijos globos namuose „Santara“. Joniškio literatams, visuomenininkams kilo idėja bevardį skverelį netoli tų vietų pavadinti rašytojos Jolitos Skablauskaitės vardu. Kaip sakė jos bičiulė Marija: jei Vilniuje yra skverelis, pavadintas Jurgos Ivanauskaitės vardu, tai Joniškyje tikrai galėtų būti – Jolitos Skablauskaitės. Savo kūryba ji tikrai nusipelnė tokios garbės ir įamžinimo.

Renginyje kalbėjusi Joniškio rajono savivaldybės mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė sakė, kad idėja bus svarstoma savivaldybės taryboje.

Dainomis vakarą puošė Aistė Tuminaitė ir Jolita Gubevičiūtė.

Tą pačią dieną Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje (buv. Joniškio 2-oji vidurinė) vienam lietuvių kalbos kabinetui suteiktas šią mokyklą baigusios rašytojos Jolitos Skablauskaitės vardas. Juostelę perkirpo idėjos iniciatorė poetė Regina Briedytė.

Vijoleta Kuprevičienė

Ritos Mačiukienės nuotraukos

Bibliotekų naujienos.

 

 

 
Atgal   Spausdinti  
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.