Į pradžią



 

 
 
 
 
Skaitymo skatinimas – malonumo pratybos
2013-01-31

Bibliotekininkė skaito Hervé Tullet knygą

Knygos, skaitymas yra svarbi daugelio žmonių gyvenimo dalis. Kur, kada ir kaip jie ateina į žmogaus gyvenimą? Namuose, darželyje, bibliotekoje, kūdikystėje, vaikystėje, žaidžiant, dainuojant, klausantis suaugusiujų skaitymo, žiūrint paveikslėlius, juos aptarinėjant, savaip perkuriant jose pasakojamas istorijas. Vaikams knygų pasaulis, alternatyvus jose vaizduojamas gyvenimas yra tiek pat svarbus, o gal net ir svarbesnis nei suaugusiems. Knygos padeda vaikams užaugti, susiformuoti, tapti savimi. O santykius su knyga užmezgę ankstyvoje vaikystėje, žmonės išsiugdo pomėgį skaityti taip nepalyginamai pagerindami viso savo gyvenimo kokybę.


Kai skaitoma šeimoje, su tėvais, seneliais, kitais artimaisiais – vaikui tai buvimo su mylimu žmogumi, švelnaus prisilietimo, intymumo, malonumo akimirka. Nors čia kalbėsime apie skaitymo ugdymą už namų ribų – darželyje, bibliotekoje, žaidimų grupėje, mokykloje – skaitymas vis tiek pirmiausia yra malonumas, o skaitymo ugdymas – malonumo pratybos. Laiku užmezgus malonumo santykį su knyga, vėliau ji gali tapti poreikiu ir (arba) įrankiu, padedančiu tuos poreikius patenkinti.

Kūdikiui knyga yra žaislas, daiktas, objektas, kurį malonu liesti, vartyti, į jį žiūrėti, jis gali ir prajuokinti, būtinai sudomins. O pranikus į knygos pasaulį,  atradus, kad iš jo sklinda garsai, balsai, muzika, žodžiai, pasakojimai, jame galima rasti vis naujų žaidimo galimybių, juk knygose pasakojamas istorijas galima improvizuoti, keisti jų tėkmę. Knyga taip pat yra priemonė, padedanti keliauti tarp įsivaizduojamojo ir tikrojo pasaulių. Ji ugdo vaizduotę, tikrajam pasauliui tapus nemaloniu, suteikia saugią priebėgą, tačiau padeda ir grįžti į jį, spręsti tikras problemas, emocinius sunkumus, tvarkyti santykius su tėvais, kitais šeimos nariais, auklėtojais, draugais. Vyresnius vaikus knyga vaikus moko pažinti, pavadinti ir išgyventi patiriamus jausmus, ypač jei jie sudėtingi ir sunkūs, tokie kaip netektis, konfliktai šeimoje, skurdas, papasakoja apie kitų žmonių jausmų pasaulį, kuris gali būti kitoks nei paties vaiko, skatina empatijos jausmą, padeda suvokti aplinkinius. Knyga saugo nuo vienatvės, nuobodulio. Ji vaikui atveria naujus pasaulius, tuos, kurie driekiasi už šimtų tukstančių kilometrų, kuriuose kalbama kitomis kalbomis, valgomas kitoks maistas, kitaip rengiamasi, tačiau ir tuos, kuriuose gyvena kaimynų vaikai, darželio ir klasės draugai. Knyga lavina vaikų kalbos įgūdžius, plečia žodyną, padeda išreikšti norus, jausmus, mintis, svajones ir, svarbiausia, poreikius. Knyga kuria bei ugdo bendruomeniškumo jausmą, padeda įveikti socialinę nelygybę, kultūrinį atskirtumą, moko ir padeda būti kartu, dalintis tais pačiais išgyvenimais, malonumais ir sunkumais.

Gyvenant ir pirmagimį auginant Šveicarijoje, Ženevoje, atkreipiau dėmesį į tai, kad čia intensyviai ir nuosekliai vykdoma ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinimo programa. Nutariau plačiau pasidomėti šios programos sudėtinėmis dalimis ir tuo, kaip ji organizuojama instituciškai. Atradau, kad rūpinamasi ir paauglių ir suaugusiųjų skaityojų poreikiais. Būdama literatūrologė, daug laiko praleidžiu bibliotekose, todėl netrukau pastebėti, kad jos yra ne tik knygų tiekėjos įvairių amžiaus grupių skaitytojams, jos – kultūrinio raštingumo ugdymo lopšiai. Atliekant šį tyrimą didžiausią įspūdį paliko tai, kad skaitymo skatinimas Šveicarijoje yra tiesiogiai ir vienareikšmiai suvokiamas kaip socialinės ir kultūrinės nelygybės įveikos priemonė. Knyga, lengvas jos pasiekiamumas ankstyvoje vaikystėje, manoma, yra galinga ir viena pigiausių socialinės nelygybės naikinimo įrankių.

Kadangi visą gyvenimą skaitymas ir kitų kalbų bei jose slypinčių pasaulėjautų pažinimas man jį darė vertą gyventi, kai prieš penkerius metus svečioje šalyje susilaukiau sūnaus, tvirtai nutariau siekti, kad lietuvių kalba jis kalbėtų, skaitytų ir rašytų taip pat gerai, kaip ir kitomis. Stengiuosi jam padovanoti galimybę pasaulį suvokti, justi, patirti ir lietuviškai. Tuo tikslu ėmiausi Ženevoje organizuoti lituanistinę mokyklėlę „Ratas“, kurti jos koncepciją ir ją įgyvendinti. Gyvenant kitos kalbos erdvėje knygos tampa gyvybiniu ne tik žinių, bet ir emocijų gimtąja kalba šaltiniu, todėl Ženevos lituanistinėje mokyklėlėje „Ratas“ jos yra ne tik lietuvių kalbos mokymosi, bet ir skaitymo skatinimo šaltinis. Tikiuosi, per penkerius metus sukaupta darbo su keliakalbiais vaikais ir knygomis patirtis gali būti įdomi ir naudinga. Mokyklėlę lankančių vaikų amžius nuo 1 iki 9 metų, todėl visi užsiėmimai skirti patiems jauniausiems, tačiau, gali būti pritaikyti ir vyresniems vienakalbiams vaikams.


Ikimokyklinis kultūrinis ugdymas Ženevoje

Skaitymo skatinimas jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams

Skaitančių paauglių ir suaugusiųjų bendruomenės

Darbas su knyga Ženevos lituanistiniame-sekmadieniniame darželyje-mokyklėlėje „Ratas“

Išvados

Eglė Kačkutė

 
Atgal   Spausdinti  
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.