Į pradžią



 

 
 
 
 
Žasliečiai minėjo Benedikto Kazlausko 100-ąsias gimimo metines

Renginio svečiai. Iš kairės: R. Paulauskas, R. Kazlauskas, A. Zeleniakienė
Žaslių miestelio bibliotekoje nuolat pilna žmonių: kas knygos ateina pasikeisti, kam internetas reikalingas, kas kokią parodą apžiūrėti nori. Gražią pavasario dieną į biblioteką žmonės rinkosi ne šių tikslų vedini. Tądien bibliotekininkė Onutė Karvelienė pakvietė miestelėnus paminėti kraštiečio Benedikto Kazlausko 100-ųjų gimimo metinių. Ji ir supažindino susirinkusiuosius su šio iškilaus mūsų krašto žmogaus biografija.

Filologas, vertėjas, pedagogas, mokslininkas, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros docentas Benediktas Kazlauskas (1909-01-24 – 1995-04-24) yra kilęs iš Žaslių seniūnijos, Talpūnų kaimo.

Humanitarinius mokslus studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, kurį baigęs (1937 m.) įgijo klasikinės filologijos specialybę. 1938-1947 m. dirbo Šiaulių ir Pasvalio gimnazijose lotynų kalbos mokytoju. 1947 m. jis pradėjo dirbti Vilniaus universitete, kur dėstė lotynų ir graikų kalbas filologams, istorikams, medikams. 1967 m. B. Kazlauskas apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją, 1970 m. jam suteiktas mokslinis docento vardas. 1979-1984 m. B. Kazlauskas dirbo Klasikinės filologijos katedros vedėju. 1979 m. jam suteiktas nusipelniusio dėstytojo vardas.

B. Kazlauskas parašė lotynų kalbos vadovėlių bei mokymo priemonių teisininkams, medikams, istorikams. Jis išvertė nemažai Antikos, Viduramžių, Renesanso autorių: Euripido “Medėją”, “Ijoną”, Platono “Valstybės” fragmentus, Dantės “Monarchiją”, Petrarkos “Apie panieką pasauliui”, J. A. Komenskio ir kitų autorių kūrinių.

B. Kazlauską ypač domino lotyniškoji Lietuvos literatūra. Šioje srityje jis yra itin daug nuveikęs. Jis pirmasis išvertė ir publikavo Adomo Šrėterio “Giesmę apie Lietuvos upę Nemuną”, Mikalojaus Husoviano “Giesmę apie stumbrą”, Laurencijaus Bojerio “Karolomachija”, paskelbė straipsnių apie Jono Radvano poemą “Radviliada”, Jokūbo Benečio panegiriką “Viešpaties dešinės galybė”.

Apie B. Kazlauską kaip asmenybę ir jo šeimą pasakojo į minėjimą atvykę artimieji. Tai anūkas Rytis Paulauskas, sūnėnas Rimgaudas Kazlauskas bei dukterėčia Aldona Zeleniakienė.

B. Kazlauskas buvo jauniausias vaikas didelėje šeimoje, kurioje augo 3 dukros ir 5 sūnūs. Šioje darnioje šeimoje vaikai buvo auklėjami humanizmo, tolerancijos bei patriotizmo dvasia. Pusės metų Benediktas neteko tėvo, tačiau vyresniųjų šeimos narių pastangomis jis ir brolis Jurgis įgijo išsilavinimą. Jurgis Kazlauskas tapo kunigu. Jis 1944 m. mirė sumuštas rusų. Okupantai sušaudė B. Kazlausko seserį su dukra. Šios nelaimės privertė Kazlauskų šeimą vykdyti tylią rezistenciją.

Pasakodamas apie savo senelį R. Paulauskas apibūdino jį kaip energingą, gyvą, itin tvarkingą ir griežtą žmogų. Jis ne tik išmokė Rytį skaityti, bet ir įskiepijo meilę knygoms, skatino siekti mokslo, rūpintis savo išvaizda.

B. Kazlausko artimieji nuoširdžiai padėkojo už surengtą minėjimą bibliotekininkei O. Karvelienei bei gausiai susirinkusiems žmonėms. Jie džiaugėsi klausydami mokyklos folkloro ansamblio (vadovė D. Vitienė) atliekamų Žaslių krašto dainų, nes B. Kazlauskas labai mylėjo savo gimtinę, buvo jos patriotas.

Kaišiadorių r. savivaldybės vicemeras R. Kubiakas visų renginyje dalyvavusiųjų vardu padėkojo svečiams ir įteikė atminimo dovanėles. Šis įdomus ir turiningas susitikimas susirinkusiesiems atvertė dar vieną nežinomą (ar mažai žinomą) Žaslių krašto istorijos puslapį ir supažindino su iškiliu žmogumi. Ačiū už tai Onutei Karvelienei.

Informuoja Žaslių vidurinės mokyklos mokytoja Laimutė Dekienė

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.