Į pradžią



 

 
 
 
 
Knyga be vaiko negyvens

2013-01-21


Žemynos progimnazijos biblioteka įsikūrusi nedidelėje, bet jaukioje erdvėje. Joje vaiko laukia daugybė slėpiningų daiktų, kuriuos žmonija vadina KNYGA. Nes dar Marselis Prustas, žymusis prancūzų rašytojas, kritikas yra pasakęs, jog nėra laimingesnių dienų už tas, kurios buvo praleistos su mėgstama knyga. Šį teiginį patvirtina kasdieninis reginys – skambučiui nuskambėjus, lyg burtininkui mostelėjus lazdele, į biblioteką virsta būriai skaitytojų.Aštuntokai aptarinėja naujausias Maironio knygas

Čia kiekvienas kampelis turi savo prasmę ir savo lankytojus – žiūrėk, mokyklos intelektualai (taip aš vadinu grupelę aštuntokų) susėdo aplink didelį skaityklos stalą, ir aptarinėja naujausias Maironio knygas „Graži tu mano“, bei A. Ruseckaitės „Šešėlis J. M. M.“. Jie čia ginčijasi, garsiai skaito atskirus eilėraščių posmelius, ištraukas iš poeto gyvenimo,  aiškiai ruošiasi mokyklos  projektui, skirtam poeto Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Stebiu juos ir džiaugiuosi, kad laiku spėjau nupirkti Lietuvos rašytojų sąjungos ką tik išleistas taip aktualias knygas. (Ne veltui nuolat domiuosi  ir  seku leidyklų naujienas, kad galėčiau laiku papildyti fondus tik savo skaitytojams reikalinga literatūra).                                                                     

O prie pasakų lentynos sutūpusių mergyčių būrelis – grožisi „Coliukės“ iliustracijomis. Čiauškėdamos stebisi, kaip Coliukė nebijo plaukti ant vandens lelijos lapo. „Drugelis ją išgelbės“, – aiškina antrokė Dorotėja, jau žinanti šią pasaką. Mergaitei ją skaitė močiutė, kai ji dar nėjo į mokyklą. Kaip smagu čia surasti vaikystės knygelę, kurią dabar jau pati galės paskaityti – ne tik močiutei, bet ir visai klasei. Tuo tarpu susispietę mažųjų abonemente aplink stalą varto, dėlioja žaislinę knygelę, linksmai čiauška ir klega Julius, Domas ir Lukas.

Kurti jaukią aplinką patiems mažiausiems skaitytojams pradėjau ne atsitiktinai. Kuo ankstesnė ir gražesnė bus vaiko pažintis su knyga, tuo didesnė tikimybė, kad ji taps ištikima drauge tolesniam gyvenimui. Juk dabar nuo vaiko stalo ją vis labiau bando išstumti kitos komunikacijos priemonės. Turime rūpintis išsaugoti ją suspaustą vaiko rankelėje jau dabar, nes vėliau jau gali būti „niekad“. Nuo pirmo karto, kai jis įžengia į biblioteką, bandau įtikinti, kad šiam pasaulyje jam bus saugiau su gera ir gražia knyga rankose.  Šių minčių vedina ir tiesiu kelius į mažiausiojo  skaitytojo širdį jam pačiais prieinamiausiais būdais. Tiesiu ne viena, o su būriu bendraminčių – mokytojų.

Noriu pasidžiaugti gražiu sumanymu ruošti bibliotekoje poezijos valandėles su pirmų klasių mokiniais. Ši idėja gimė visai netikėtai, mokytojai Rasai Zabelskienei prasitarus, kad jos auklėtiniai labai mėgsta klausytis poezijos. Kodėl gi jos neskaityti ir neklausyti bibliotekoje, – pamanėme abi. Tąkart ruošėmės poetės Violetos Palčinskaitės kūrybos valandėlei, juolab, kad tai sutapo su jos jubiliejumi. Vaikai, jaukiai susėdę mažųjų skaityklėlėje, skambant tyliai muzikai, klausėsi mano ir mokytojos Rasos skaitomų eilėraščių. Kartu džiaugėsi piešinėliais ir patys kūrė iliustracijų knygą „Mūsų dovana – mylimai poetei“. Toliau sekė Salomėjos Nėries, Janinos Degutytės poezijos skaitymai ir susitikimai su poetėmis Alma Karosaite, Ramute Skučaite, Dalia Teišerskyte. Manau, kad panašūs renginiai – tai didelės ir rimtos draugystės su knyga pradžia. Iš čia išplaukia pagrindinis tikslas – skiepyti meilę ir pagarbą spausdintam žodžiui nuo ankstyvos vaikystės.

Skaitytojų ugdymas – kryptinga, bendra bibliotekos, pedagogų ir moksleivių veikla, kuria siekiame, kad skaitymas taptų malonumu ir atgaiva sielai, pažinimo ir kūrybos džiaugsmu, o taip pat formuotų bei tobulintų skaitytojo asmenybę. Tam renkuosi įvairius darbo metodus, atsižvelgdama į vaiko amžių, apsiskaitymo lygį, aplinką, pomėgius, poreikius, užklasinę bei socialinę veiklą ir kt. Pabandysiu trumpai aptarti vieną iš darbo sričių – masinius renginius, kurie jau turi savas tradicijas, savo išprususius, intelektualius klausytojus bei dalyvius. O dirbame jau daugybė metų kartu – kartu su lituanistais, istorikais, pradinių klasių mokytojais. MoksloSusitikimas su rašytoju Kaziu Saja metų pradžioje aptariame einamųjų metų aktualijas, rašytojų jubiliejus, kitas svarbias datas (Knygnešio dieną, Europos kalbų dieną, Tolerancijos dieną, Žemės dieną, Lietuvių kalbos savaitę, Nacionalinę bibliotekų savaitę ir pan.). Džiaugiuosi, kad mūsų mokykloje jau tapo tradicija susitikti su rašytojais, kurių knygas mes skaitėme, skaitome, o gal būt dar tik skaitysime, nes niekas nepakeis gyvo, betarpiško sąlyčio: rašytojas – skaitytojas.

Kalbu tuo tvirtai įsitikinusi, kadangi, nors praėjo daugybė metų, mano atminty dar tebėra ryškūs susitikimai iš mano moksleiviškų metų su Vincu Mykolaičiu-Putinu, Antanu Venclova, Juozu Baltušiu, Ieva Simonaityte. Tiesioginis ryšys, kai gali stebėti rašytoją, kaip jis kalba, juokiasi, atsako TAU asmeniškai į pateiktą klausimą... Negaliu nepasidžiaugti mūsų  mokyklos darbščiomis, išradingomis lituanistėmSusitikimas su rašytoju Kaziu Sajais Genute Aninkevičiene, Miglute Gudžiūniene, Jurgita Miškinyte ir kitomis, kurių dėka mokiniai į susitikimus su rašytojais ateina gražiai pasiruošę: inscenizuoja kūrinių ištraukas, sukuria  dainų pagal rašytojų  eiles, veda kūrybinį dialogą, pabaigoje įteikia siurprizą – pačių sukurtą ir parašytą „Dovanojame Jums knygą“, į kurią sudeda savo atsiliepimus, laiškus, padėkas, piešinius. Todėl mūsų mokiniai yra laukiami svečiai įvairiuose renginiuose. Nepamirštami susitikimai vyko „Pegaso“ knygyne su Kaziu Saja, aptariant naujausią jo kūrinį – paaugliams skirtą romaną „Septyni miegantys broliai“. Į susitikimą atskubėjusį rašytoją žemynietės pasveikino dainomis ir naujausio romano ištraukomis (žr. nuotr.).  Susitikimas su rašytoja Edita Milaševičiūte

Iš vykusio spalvingo dialogo, tokio artimo ir suprantamo paaugliams, išryškėjo amžini kaip pasaulis, bet kaskart vis kitaip atskleidžiami tėvų ir vaikų santykių vingiai. Romane plunksnos autorius neapsiėjo  ir be pamąstymų apie pirmosios meilės daigus bei kasdieninio gyvenimo labirintus.Susitikimas su rašytoja Edita Milaševičiūte

Labai šiltas susitikimas su Edita Milaševičiūte vyko pristatant jos knygą „Įsimylėjėlių stovykla“, kuri buvo pripažinta geriausia metų knyga paaugliams. Susitikimo metu septintokės skaitė ištraukas iš rašytojos knygos, grojo gitara, dainavo pačių sukurtą dainą apie meilę, pateikė ne vieną klausimą jaunajai kūrėjai. E. Milaševičiūtė nuoširdžiai atsakė į susirinkusiųjų klausimus, dalijo autografus, nusifotografavo su moksleiviais (žr. nuotr.). Išsiskirdami palinkėjome jai kūrybinės sėkmės ir pažadėjome laukti kitų rašytojos knygų.Įsimintinas susitikimas įvyko su garsia amerikiečių rašytoja Maggie Stiefvart

Įsimintinas susitikimas įvyko su garsia amerikiečių rašytoja Maggie Stiefvart – knygų „Virpėjimas“ ir „Laukimas“ autore ( žr. nuotr.). Susitikimo metu vaikai įsigijo jos knygų, gavo autografų, uždavė jai daug klausimų ir negalėjo atsistebėti rašytojos charizma – tokia jaunatviška, paprasta ir kartu žavi, taip linksmai ir žaismingai atsakinėjo į žingeidžių skaitytojų klausimus.

Negaliu nepaminėti ir mokytojų namuose vykusių susitikimų su Leonardu Gutausku, dailininke Sigute Ach, Vytautu V. Landsbergiu. Jau daug metų su geriausiais skaitytojais dalyvaujame Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro organizuojamoje Tarptautinės vaikų knygos dienos šventėje. Ne vieną kartą jauniesiems žemyniečiams teko garbė uždėti karūną geriausiam metų vaikų knygos rašytojui. Daugybę kartų ten dalyvaudavom su savo paruoštomis programomis, specialiai skirtomis šios šventės atidarymui. Vaikų dalyvavimas panašaus pobūdžio renginiuose – tai didelis malonumas ir atgaiva vaiko sielai, tai pažinimo ir kūrybos džiaugsmas. Esame dėkingi Vaikų literatūros centrui už bendradarbiavimą.Susitikimas su rašytoju Algimantu Zurba

O kiek susitikimų su rašytojais vyko mūsų bibliotekoje – jau sunku ir išvardyti. Didelis būrys garbių rašytojų – geriausių metų knygų vaikams autoriai – Algimantas Zurba (žr. nuotr.), Selemonas Paltanavičius, Ona Jautakė, Gintarė Adomaitytė (žr. nuotr.), Alma Karosaitė, Vytautas Račickas, dailininkė Aušra Čapskytė, vadovėlių autorius Kęstutis Urba.      

Dar šį mėnesį susitiksime su dviem akcijos „Metų knygos rinkimai 2012“ vaikų knygų autoriais – Jonu Liniausku ir Vile Vėl. Ketvirtokai, kartu su savo mokytoja Viktorija Trukšiniene,  klasėje balsu perskaitę visą Jono Liniausko knygelę, sumanė patys parašyti kalėdinį vaidinimą su perskaitytos knygelės herojais. Susitikimo metu ir bus vaidinimo pristatymas su muzikiniais intarpais. Manau, kad rašytojui J. Liniauskui bus tikrai malonus siurprizas – pagal jo knygą vaikai sukūrė savo kūrinį. Į šį renginį bus pakviesti ne tik gretimų klasių mokiniai, bet ir jų tėveliai bei visi šeimos nariai. Taip skaitymas bei vaikų kūrybinis ugdymas tampa visos šeimos poreikiu bei reikme.

Šeštokai taip pat labai originaliai ruošiasi knygos „Kaip mes išgarsėjome“ pristatymui ir susitikimui su autore Vile Vėl. Jie raiškiai skaitys labiausiai patikusias kūrinio vietas, vaidins ryškiausius epizodus ir net ruošiasi sukurti dainą. O šeštokė Augustė labai nori individualiai pasitarti bei pasikonsultuoti su rašytoja apie savo rašomą knygelę.Susitikimas su rašytoja Gintare Adomaityte

Tokios popietės su kūrėjais – tai akimirkos, skatinančios nuo vaikystės pamilti knygą, tai mokinių, kaip asmenybių, vystymosi, brandos etapas. Augs brandus skaitytojas, o galbūt vienam kitam įsižiebs kūrybinė kibirkštėlė. Visų šių susitikimų metu mokiniai turi labai gerą progą diskutuoti su rašytojais įvairiomis temomis. Pavyzdžiui, susitikę su rašytoja G. Adomaityte, vaikai klausė jos nuomonės ne tik apie rašytojos naujausias knygas, bet ir apie politiką, gyvenimą bei aktualias visuomenės problemas. Sužinojo, kas paskatino rašytoją kurti, kas yra jos knygų prototipai. Rašytoja pasidžiaugė vaikų intelektu, apsiskaitymu, nuomonės turėjimu, kritišku ir laisvu mąstymu. Tai džiugina visus mus, kurie esame šalia jaunojo skaitytojo.Diplomas ''Geriausiam skaitytojui''

Kasmet renkame geriausius, daugiausiai knygų perskaičiusius moksleivius. Jiems būna skirtas specialus renginys, kurio metu pagerbiame ir įteikiame specialius diplomus „Geriausiam skaitytojui“ su gražiu įrašu apie skaitymo prasmę. Vaikai labai didžiuojasi tokiais diplomais, o tai dar labiau užtikrina jų tolesnę nuoširdžią draugystę su knyga.

Šiemet, kartu su dorinio ugdymo mokytojomis netikėtai gimė dar viena idėja, skirta pradinių klasių mokiniams,  kuria likome labai patenkinti – tai adventiniai skaitymai. Taip pavadinome integruotą tikybos ir etikos pamoką, skirtą akcijai „Skaitykime vaikams balsu“. Šie skaitymai truko keturias dienas. Kiekviena diena buvo skirta atskirai klasei – salėje susėdę mokinukai išklausydavo įdomių tikybos mokytojų Astos ir Marijonos pasakojimų (lydimus multimedijos), kas tai yra adventas, kokius gerus darbus reikia nudirbti, o pagrindinis tokios pamokėlės akcentas – tai kūrinio skaitymas balsu. Tekstus parinkome apie gerumą, pavyzdžiui, Oskaro Milašiaus pasaka „Saulėgrąža“, lietuvių liaudies pasaka „Kelionė į kitąŠiaurės šalių bibliotekų savaitės renginys pasaulį“ ir pan. Mažieji klausėsi sulaikę kvapą, po to patys išsakė savo nuomonę, aptarė atskirų veikėjų poelgius, o atėję į biblioteką prašė panašaus pobūdžio knygelių. Ar tai ne geriausias atpildas sumanytai idėjai? Manom, kad adventiniai skaitymai jau taps kasmetiniais.

O kur dar tapę tradicija Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginiai, lydimi įvairių knygų, piešinių parodų. Šioje šventėje dalyvauja lietuvių kalbos, geografijos, istorijos bei technologijų mokytojos. Dailės mokytoja su būrelio vaikais sukuria gražų lankstinuką, skirtą šiai progai, kuriame įrašyti renginio tikslai, programa, rengėjai, vedėjai, rėmėjai. Vyksta integruota pamoka, kurios metu gaminami ir tų šalių valgiai, (žr. nuotr.) pasakojami tautų papročiai, pristatomi rašytojai.     Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginys    

Kiekvienais metais, kad nesuvienodėtų, vis taikomos skirtingos darbo formos ir metodai. Įtraukiame mokinius, kurie lankėsi tose šalyse, papasakoti savo įspūdžių, pademonstruoti nuotraukų bei kitos atsivežtos pažintinės medžiagos. Antai mokytoja Violeta Jakubonienė net daniškų dainelių atnešė paklausyti bei parodė labai nuotaikingą ir populiarų animacinį filmuką „Den Uhyggelige Dinozaurus“ (Bjaurusis dinozauras) originalo kalba.Parodos eksponatai

Negaliu nepaminėti didelio populiarumo sulaukusių parodų „Lietuviško žodžio ir rašto kelias“, „Seniausia knyga mano namuose“, „Seniausia nuotrauka mano šeimos albume“ (žr. nuotr.). Šias parodas rengėme su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojomis, kai mokykloje yra minima lietuvių kalbos savaitė. Eksponatai siekė seniausius laikus – pažiūrėti jų ėjo kone visos klasės su savo auklėtojomis, domėjosi tėvai ir seneliai, nes į parodą buvo suneštos proprosenelių vestuvinės ir kitos tų laikų svarbių šeimos įvykių nuotraukos.Parodos sulaukė didelio susidomėjomo


Nuolatinis bendravimas su kūrybingomis pradinių klasių mokytojomis gimdo vis naujas idėjas, kaip antai su ketvirtokų mokytoja Vida  Jusiene jau bandome aptarti būsimo raiškiojo skaitymo konkurso detales. Sumąstėme, kad būtų labai smagu pakviesti poetę A. Karosaitę – juk ji pati taip gražiai skaito eilėraščius, o ir jai būtų smagu paklausyti vaikų lūpomis skambančių posmų. Taigi, jau kibome į darbus – su pradinukais atrinkinėjam knygeles, žodžiu, pasinėrėme į dar vieną kūrybos etapą. Gera nuo tokių  prasmingų darbų, puikių sumanymų. Dažnai išgirstu ir malonių padėkos žodžių iš mokinių tėvelių – už meilę knygai ir neišmatuojamą skaitymo naudą, už neišdildomus įspūdžius iš susitikimų su rašytojais. Tada ir vėl gimsta naujų idėjų.

Neminėsiu kitų darbo sričių, labai svarbių jaunųjų skaitytojų ugdymui, tik trumpai aptarsiu knygų komplektavimo specifiką. Jau eilė metų, kaip mes, bibliotekų darbuotojai, Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu, galime patys pirkti knygas, t.y. komplektuojame tokį fondą, kuris reikalingas mūsų mokyklos bendruomenės skaitytojui. Kas geriau, jeigu ne mes, bibliotekininkai, kasdien susitikdami ir atsakydami į daugybę skaitytojų bibliografinių užklausų, žinome, ko bibliotekos lankytojui reikia, kuo jis gyvena, kokius projektus rašo ir kokios literatūros jam reikia šiandien. Taigi, kad geriau sukomplektuočiau bibliotekos fondą – turiu gerai išmanyti vykdomas švietimo reformas, prioritetus, naujus standartus ir programas. Pagaliau turiu atkreipti dėmesį ir į savo mokyklos iškeltus specifinius tikslus ir uždavinius: saugi ir sveika mokinio aplinka, aktyvi prevencinė veikla, ugdymo kokybės gerinimas, tobulinant ugdomosios veiklos veiksmingumą bei įvairių projektų vykdymas. Tai specifinė literatūra, kuri reikalinga  tik Žemynos bendruomenės skaitytojui.Mokyklos foje ir kabinami skelbimai

Didelį dėmesį skiriu programinės literatūros komplektavimui. Esu iškėlusi sau uždavinį – turėti fonduose VISAS knygas, kurios įtrauktos į literatūros vadovėlius. Kad mokytojai, dėstydami medžiagą pamokų metu (skaitydami ir aptardami kūrinio ištrauką) turėtų galimybę pristatyti visą knygą – ją pavartyti, paskaityti reikšmingiausias ištraukas, supažindinti su herojais, aptarti iliustracijas. Tai labai efektyvi priemonė, motyvuojant mokinių skaitymą. O tų knygų tenka paieškoti visur, nes dauguma seniai išleistos ir knygynuose jų nesurasi. Kreipiuosi į antikvariatus, ieškau internete, pažįstamų asmeninėse bibliotekose. Dažnai paieškos būna vaisingos ir džiaugiuosi kiekviena gauta knyga, nes pasak Alberto Zalatoriaus: „Iš gero literatūros kūrinio galime gerti lyg iš kalnų šaltinio, ir jis niekada neišseks“. Stengiuosi, kad į lektūrą patektų geriausi kūriniai, kad jie būtų ne tik informacijos, bet ir dvasingumo šaltinis.

Daug kam gali kilti klausimas, iš kur imamos lėšos naujoms knygoms įsigyti? Turime du pagrindinius šaltinius – krepšelio lėšos, skirtos vadovėlių įsigijimui. Protingai ir sistemingai užsakant vadovėlius, galima susitaupyti lėšų grožinės literatūros užsakymui. Antras šaltinis – iš dviejų procentų, kuriuos perveda mokinių tėvai. Kiekvieną kartą, kai vyksta mokyklos tarybos posėdis (jau daugelį metų esu šios tarybos narė) kreipiuosi į tėvus, motyvuodama tuo, jog investicija į knygas – tai pati kilniausia investicija į jūsų vaiką. Ir to užtenka – tėvai mielai pritaria. Ir taip mokyklos bibliotekos fondas vėl pasipildo jai reikalingiausiomis naujomis knygomis.Mokyklos foje ir kabinami skelbimai

O kur dar vaikų dovanotos knygos. Už kiekvieną padovanotą knygą rašome tėveliams padėką. Ją iškilmingai įteikiame klasėje. Rezultatas stulbinantis – jau sekančią dieną sulaukiame dar knygų iš tų pačių dovanotojų ir klasės draugų. Tai toks gražus knygos kelias iki mūsų mokyklos bibliotekos, o iš bibliotekos – į vaiko rankas. Ir vėl vaikai skirstysis žibančiomis akelėmis ir noru skaityti.

Mokyklos foje ir vėl kabos skelbimas, kviečiantis į naujų knygų parodą, kurią kiekvieną kartą atidarome labai iškilmingai – geriausiam skaitytojui tenka garbė perkirpti juostelę ir pakviesti visus visus skaityti ir augti kartu su knyga. (žr. nuotr.).

Neretai dar ir paskaitome ištraukų, tuo suintriguojame, sužadiname norą pasinerti į knygos pasaulį. Aš tikiu, kad kūrybiškas skatinimas skaityti neleis knygai išnykti iš mokinių gyvenimo. Ir, manau, neapsirinku – nes vos atkeliauja knygos, dar kvepiančios spaustuvės dažais – o žiūrėk ir vėl lentyna tuščia, ir vėl mažasis Dominykas klausia:

„– Ar tuoj gausite naujų knygų?“

Manau, kad gerai sukomplektuotas fondas lemia ne tik gerus pasiekimus moksleivių ugdymo procese, bet turi neabejotinos reikšmės tolesnei asmenybės brandai. Džiaugiuosi, kad mokykloj esu reikalinga tiek mokiniams, tiek mokytojams, kad bibliotekos veikla atspindi mokyklos bendruomenės interesus. Gera jausti administracijos, kaip iniciatoriaus, pagalbininko ir rėmėjo vaidmenį. Džiugu, kad mokyklos direktorė Eugenija Surmilavičienė supranta mokyklos bibliotekos svarbą, remia, palaiko ir skatina naujas idėjas. Malonu dirbti kartu, kai žinai, kad esi ne viena savo sumanymuose, idėjose, savo kasdienybėje.

Janina Bėruvienė,
Vilniaus Žemynos progimnazijos
bibliotekos vedėja

Nuotraukos iš asmeninio autorės archyvo

 

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.