Į pradžią



 

 
 
 
 
Literatūrinė konferencija „Nuo rašytojo iki skaitytojo“

Literatūrinė konferencija J. Avyžiaus viešojoje bibliotekoje. Nuotr. autorės
Rugsėjo 29-ąją Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka pakvietė joniškiečius į literatūrinę konferenciją „Nuo rašytojo iki skaitytojo“. Pranešimus skaitė Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto dėstytojai.

Profesorius dr. Bronius Maskuliūnas pranešime „Senoji lietuvių raštija ir šiandienos skaitytojas“ istoriniame kontekste priminė senąją lietuvių raštiją. Visiems gerai žinoma pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo „Katekizmas“, o XVI a. lietuvių kalba buvo išleista 16 knygų. Profesorius priminė Jono Bretkūno, Mikalojaus Daukšos, Baltramiejaus Vilento, Simono Vaišnoro darbus. Senosios knygos retos, eilinis skaitytojas neturi galimybės jų skaityti, tačiau yra leidžiamos tų knygų faksimilės ir prieinamos kiekvienam.

Docentė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė pranešime „M. Martinaičio, G. Radvilavičiūtės, D. Kalinauskaitės eseistika: šiuolaikinio žmogaus jausena“ kalbėjo apie grožinės literatūros estetinę funkciją, apžvelgė eseistikos žanrą, nūnai labai išpopuliarėjusį lietuvių literatūroje. Esė pradininkas – Renesanso epochos prancūzų filosofas, mąstytojas M. Montenis. Lektorė prisiminė bene Džiuljetos Maskuliūnienės pranešimas. Nuotr autorėsžymiausią sovietmečio eseistą Eduardą Mieželaitį ir aptarė Marcelijaus Martinaičio, Danutės Kalinauskaitės, Giedros Radvilavičiūtės eseistikos knygas, atskleisdama kiekvienos jų savitumą. Anot lektorės, eseistika turėtų būti išskirtinai intelektuali, kitaip ji – paprasčiausia grafomanija. Dabartiniu metu leidžiamos biografinės knygos apie šou „žvaigždžių“ bei TV „veidų“ gyvenimą su literatūra neturi nieko bendro. Tai reklamos verslo dalis.

Profesorius dr. Skirmantas Valentas pranešime „Poezija yra paslaptis“ nagrinėjo poezijos paslaptis ir kalbą. „Poeziją reikia skaityti nuolat – kitaip prarandamas gebėjimas ją suprasti, pajausti“, – sakė jis. Poetai eksperimentuoja kalba, žodžiais, garsais, savo talento dėka sukuria kitokį pasaulį. Poezija neduos turto, bet duos dvasinę naudą. Profesorius kalbėjo apie Sigito Gedos, Vlado Braziūno, Sigito Parulskio eilių lingvistinio skambesio ir minties svarumo sąsajas. Lietuva – lingvistinė valstybė ir ją, kaip tokią, reikia ne kurti, o saugoti, – kalbėjo profesorius.

Konferencijoje dalyvavo gausus būrys kultūros darbuotojų, pedagogų, vyresniųjų klasių moksleivių, literatų, literatūros ir knygos gerbėjų.

Konferenciją parėmė Kultūros rėmimo fondas pagal bibliotekos parengtą projektą „Gyvas literatūros žodis Jono Avyžiaus gimtinėje“.

Vijoleta Kuprevičienė

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.