Į pradžią



 

 
 
 
 
Rimti stebuklai iš "Nieko rimto" knygų

Ar kada girdėjote apie stebuklingą miestą, kuriame medaus upėmis plaukioja cukriniai laivai, parkų alėjomis vaikšto besišypsančios princesės ir išmintingieji princai, o gatvėse už širdies griebiančias melodijas šaukštais, samčiais, senais raktais bei kitais rakandais (o gal auksaspalviais smuikais ir šešiastygėmis? ...koks skirtumas!) kuria elgetos ir plėšikauti nemėgstantys plėšikai? Ką? Sakote, kad tokį miestą tik pasakose aplankyti galima? Ir visai netikite, kad įkišus pirštą į upę ir po to liežuvio krašteliu jį lyžtelėjus, įmanoma medaus skonį burnoje pajusti. O ką jau kalbėti apie princeses ar smuikais grojančias varles... Nekraipykite galvų! Stebuklingasis miestas tikrai egzistuoja. Užsukite į vasaros stovyklą „Pramogų rojus“, vaikai tikrai patvirtins!

Vieną birželio popietę nepakartojamo Tarambambino miesto artistai (skaitymo skatinimo projektus vykdančių Vilniaus universiteto studentų aktorių trupė) atvyko į vasaros stovyklą „Pramogų rojus“ (Vilnius), kurioje žaisminga ir linksma forma vaikams pristatė naujausias leidyklos „Nieko rimto“ knygeles. Dailininkai, muzikantai, meno kritikai, šokėjai, aktoriai, dainininkai vaikams papasakojo ne vieną kvapą gniaužiančią istoriją, kurią savomis akimis matė, viena ar net dviem ausim išgirdo, iš didelių ir mažų knygelių perskaitė, o gal išgalvojo ar net susapnavo! Artistai mat... Nėra ko norėti!

O smagu buvo visiems! Kas norėjo – juokėsi, kas nenorėjo – kikendami plojo. Buvo ir tyliai krizenančių, širdyje kvatojusių. Kur čia nesijuoksi, kai ūsą kraipanti katė su sidabrine uodega bandė pavogti Kęstučio Kasparavičiaus knygoje „Dingęs paveikslas“ aprašytą meno kūrinį. Laimei, katė buvo sučiupta ir sėkmingai nubausta – visą gyvenimą neskriausti pelių. Bus tau, neklaužada vagile! Beje, šį sykį paveikslą tapė stovyklos vaikai, o jiems talkino Tarambambino miesto menininkai. Vien iš jų spalvotų berečių ir rainų šalikų iš juoko pilvą paskausti galėjo!

Po triukšmingo vaikų teismo, surinkus teptukus, pieštukus ir kitus dailės reikmenis, vaikai ne juokais buvo nustebinti. Tikrai kad ne juokais ir net ne ašaromis! O neišpasakytai melodinga varlių muzika! Čia pat, tiesiai prieš nosį, į kūdrą nusileidęs varliukas Žiusjė iš Urtės Uliūnės knygos „Miegančios boružės“ smuikeliu suvirpino bene kiekvieno širdį. O tada... prasidėjo muzikinė dvikova! Tokio šou nė per vieną televizorių nepamatytum. Prisiekiu. Patys vaikai, šokdami ratu ir kaupdami energiją, sugebėjo smuikelį kontrabosu paversti. Kiek nuostabos būta! Kiek džiaugsmo! Ir tų „aaaaa“, „eeeee“, „ooooo“!

Šiek tiek vėliau, atvertę įspūdingo dydžio ir grožio Philippe Lechermeier knygą „Princesės – pamirštos ir nežinomos...“, kartu su Tarambambino miesto artistais vaikai įsitraukė į karalienės rinkimus. Kuri labiausiai verta karūnos? Kaprizina ar žaliaakė Varlina, kuri vis pūtė keistą instrumentą? O gal Miegilė? Rinktis būta iš ko... Princesės ir šoko, ir grojo, ir dainavo. Kažkuri kažką melavo. Bet vaikų juk neapgausi. Net nesitarę mažieji karalienės titulą vienai iš princesių paskyrė. Tikriausiai ji buvo to verta. Cic, neprieštaraukit? – juk net vienu balu visas kitas sugebėjo pralenkti! O kas abejoja vaikų sprendimu, lai išmoksta tarptautinę vėduoklių kalbą. Iš knygos „Princesės – pamirštos ir nežinomos...“. Tada ir pasiginčysime.

Galiausiai stovyklos vaikai įgarsino istoriją apie broliukus Turkšliną ir Murkšliną. Kas laikraščio skiautę paėmęs krioklio ošimą vaizdavo, kas senų raktų ryšulėliu bandė suklerusį variklį priminti, kas vamzdeliu lietaus lašus improvizavo... Ech! Labiausiai didžioji audra įsiminė. Rodės, į dangų pakilsim... Ir nesvarbu, kad kažkas kažkodėl pamiršo paspausti įrašymo aparatūros mygtuką. Tiek to! Kerinti istorija iš Ulfo Starko knygelės „Turkšlinas ir Murkšlinas“ buvo tikras nuotykis, išgyventas čia ir dabar.

Visas istorijas išpasakoję, dainas sudainavę ir išsidūkę, stebuklingojo Tarambambino miesto gatvės artistai susikrovė savo mantą ir iškeliavo toliau. Plačiai besišypsodami, rankelėmis mojuodami, jie kelis kartus vaikams pakartojo, kad nepamirštų vasarą skaityti, svajoti, fantazuoti, stovėti ant galvos ir tiesiog užsiimti viskuo ir bet kuo, apie ką galėtų pasakyti „nieko rimto“! Pažadėjo sugrįžti... Tad ačiū jiems, jauniems, kūrybingiems ir labai išradingiems aktoriams. Vaikams – drąsiems ir garsiai plojusiems. Leidyklai „Nieko rimto“, knygas stebuklingas išleidusiai. Ir vasaros stovyklai „Pramogų rojus“, plačiai duris stebuklams atvėrusiai.

Informuoja  Laura Jankevičiūtė

RENGINIO NUOTRAUKOS:





 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.