Į pradžią



 

 
 
 
 
Savanorystė Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje

2015-07-01



Marco sukurtas logotipas
 
Savanorystė Lietuvoje – naujas reiškinys. Savanoriai mums pirmiausiai asocijuojasi su Sausio 13-ąja, su akcijomis „Darom“, „Maisto bankas“, klaipėdiečiams – su „Vilties bėgimu“.

Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka dalyvauja projekte „Erasmus +“ ir kviečia jaunus žmones savanoriauti bibliotekoje, pažinti mūsų kraštą.

Savanoriavimas – tai keleriopa nauda bibliotekai, visuomenei ir pačiam savanoriui. Dalyvavimas savanoriškoje veikloje asmenims sudaro galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo, skatina jaunimo asmeninę saviraišką ir tobulėjimą, suteikia galimybę pasitikrinti įgytas žinias. Savanorystė, ypač užsienio šalyse – puikus būdas susirasti naujų draugų, pažinti svetimas šalis, jų kultūrą, pagilinti užsienio kalbų žinias, išmokti naujų kalbų. Tikimės, kad ir mūsų savanoriai tai įgijo.

Biblioteka – puiki vieta savanoriauti. Čia ateina žingeidūs, kultūringi, geranoriški lankytojai, labai palankiai vertinantys savanorius, tolerantiški ir atlaidūs. Biblioteką dažnas savanoris pasirinko todėl, kad čia skaito patys, žino kokia jos veikla, kokie laukia darbai. Jaunuoliai nesirinko ligoninių ar senelių namų, nes vieni „bijo kraujo“, kiti „neranda bendros kalbos su pagyvenusiais žmonėmis“.Vasaros skaitykla

Pirmieji savanoriai bibliotekoje pasirodė 2011 m. kai kūrėsi jaunimo erdvė. Svarbiausias jų tikslas buvo susikurti jaukius namus sau, kur būtų malonu pasibūti, susitikti su draugais. Jaunimas kūrė erdvių interjerą. Vėliau atėjo kiti, jau pasiruošę dirbti bibliotekoje. Tai buvo Klaipėdos mokyklų moksleiviai – puikūs jauni žmonės, skaitantys bibliotekoje ir labai suinteresuoti padėti kitiems – susirasti knygų, „perprasti“ kompiuterį, padėti rezervuoti knygas ar parodyti kaip naudotis e. bibliotekos katalogu. Vėliau visi prisipažino, kad labiausiai nepatiko klijuoti knygas ir pasižadėjo „kaip gyvi neplėšyti knygų...“. Iki šiol vaikų literatūros skyrių puošia trijų šaunių merginų iš „Varpo“ gimnazijos dekupažuotos dėžės vaikiškoms knygelėms sudėti.

2014 m. bibliotekoje dirbo 17 savanorių. Tai buvo 17–28 metų merginos ir 1 vaikinas. Bibliotekoje jie savanoriavo mėnesį (po 200 val.). Per šį laiką 3D pagalba jie sukūrė 3 žaislus vaikų žaislotekai, vedė 4 edukacinius užsiėmimus „Pasaulio pasaka atvyko pas mus“, mielai bendraudavo su vaikais persirengę knygų personažais. Jauni žmonės susipažino ir analizavo vaikų literatūrą, įgijo patirties organizuojant bibliotekos renginius. Jie subūrė vaikų užimtumo bibliotekoje darbo grupę ir, pasiskirstę darbais, kūrė renginių scenarijus, juos įgyvendino, dalyvavo rėmėjų paieškoje, renginių viešinime.

2015 m. pirmąjį pusmetį biblSavanoriai Marco, Stefania ir Bryaniotekoje dirbo 3 savanoriai. Jie talkino bibliotekininkams kasdieniniame darbe: tvarkant, skenuojant leidinius, negatyvus, aptarnaujant skaitytojus, organizuojant renginius bei kuriant skirtukus, kitą reklaminę medžiagą, verčiant informaciją apie biblioteką į kitas kalbas.

2015 m. pradžioje į biblioteką savanoriauti atvyko pirmieji užsieniečiai. Visa biblioteka jų laukė su savotišku nerimu: ar pavyks įveikti kalbos barjerą, kultūrinius skirtumus, kaip paskirstyti darbus, nes iš jų nebus nė vieno profesionalaus bibliotekininko. Savanoriams buvo paskirta bibliotekos koordinatorė Toma, kuri rūpinosi jais nuo pat atvykimo. Ji atsakinga už viską: darbą, sveikatos problemas, nesusipratimus tiek bibliotekoje, tiek už jos ribų. Jai talkino atstovai iš kiekvieno skyriaus.Marco sukurti skirtukai

Pirmasis užsienietis, atvykęs savanoriauti į biblioteką – Marco iš Italijos. Jam teko sunkiausia dalia – „pralaužti ledus“. Būti pirmuoju kartais labai gerai, kartais sunku. Sunku, dėl to, kad esi pirmasis, ir visos klaidos, nesusipratimai „gula“ ant tavo pečių. Gerai tai, kad visas dėmesys ir pagyros tik tau. Pradžioje jisai nesuprato nė žodžio lietuviškai, darbuotojai irgi ne visada rasdavo tinkamą anglišką žodį, ką jau kalbėti apie italų kalbą. Kai atsidurdavom visiškoje aklavietėje, „google vertėjo“ pagalba versdavom į italų kalbą arba atvirkščiai. Kaip, pavyzdžiui, pasakyti angliškai „čiobrelių arbata“ ar kad dviračio padangą galima prisipūsti bet kurioje degalinėje?... Vėliau „laivas įsisiūbavo pats“. Atvykus naujiems savanoriams, mes jau turėjom puikų gidą po biblioteką – Marco.

Marco (25 m.) – italas. Jis diplomuotas naujų technologijų specialistas meno srityje, baigęs Catanijos vaizduojamojo meno akademiją, kuriantis puikius logotipus, reklaminius lankstinukus. Bibliotekoje savo veiklą pradėjo nuo netikėto posūkio – pačių mažiausių skaitytojų, darželinukų. Vedė 5 edukacinius užsiėmimus ir pasakojo vaikams apie tai, ką žinojo geriausiai: „Pilys Italijoje“, „Įdomiausi pasaulio pastatai“: labai iš lėto, palengva, angliškai, kad vaikai viską suprastų. Nekilo jokių problemų, vaikai tiesiog įsimylėjo Marco ir jo pasakojimus. Vienos valandėlės tema – „Žemės diena“, rodos, ką tokio galėtume naujo papasakoti? Marco pasakojo, kaip jis 40 dienų važiavo dviračiu iš Sicilijos iki Austrijos, nes jis myli gamtą ir automobiliu naudojasi labai retai, ką ten matė, ką patyrė. Vaikai klausė kvėpavimą sulaikę...

Bryan dirba parkeBryan (20 m.) – jauniausias mūsų savanoris, prancūzas iš Bretanės, bibliotekoje nuo kovo mėnesio. Mokslus tęs nuo rugsėjo, grįžęs namo. Ateityje norėtų tapti pradinių klasių mokytoju. Kaip juokauja pats Bryan, „kas žino, jei nepavyks, gal tapsiu bibliotekininku“. Bryan – mažakalbis, kaip jis pats sako, labiau mėgstąs aktyvią veiklą, ne kalbas. Į Klaipėdą atvažiavo tikėdamasis susipažinti ir dirbti su įvairiais žmonėmis, pasidalyti savo žiniomis ir atradimais. Savanorystė jam pirmiausia reiškia mokytis pačiam ir mokyti kitus altruizmo, nesavanaudiškos pagalbos. Pamilo Lietuvą ir ją vadina savo antraisiais namais.

Stefania (30 m.) – diplomuota architektė, graikė. Bibliotekoje, kaip ir Bryan, nuo kovo mėnesio. Kaip mes juokaujam – „visų kalbų žinovė“. Be gimtosios graikų kalbos, ji puikiai šneka angliškai, ispaniškai ir itališkai, sparčiai mokosi lietuviškai. Be akcento sugebanti pasakyti: „Norit knygą paimti ar grąžinti?“. Ji labai mėgsta šokti tango, rokenrolą. Dievina muziką, pati groja gitara. Taip pat žavisi teatru, vaidina mini teatre, lanko jogą, meditacijos kursus, mėgsta daryti įvairius rankdarbius, piešia. Su malonumu gamina maistą draugams, visada pilna pačių fantasPakeliui į pliažątiškiausių idėjų. Ir kaip pati sako, „kai nuo viso to pavargstu, važiuoju prie jūros, einu pasivaikščiot ar skaitau knygas“.

I. Simonaitytės bibliotekoje Stefanią sužavėjo bibliotekos modernumas ir knygų gausa. Iki šiol ji vis dar atranda kažką naujo. Labai nustebino įvairiapusė bibliotekos veikla, skaitymo skatinimo būdai: dviračiai, vasaros skaityklos, daugybė informatyvių renginių.

Sudarant planus ateinančiai savaitei, stengiamasi atsižvelgti į individualius savanorio gebėjimus, pomėgius. Labai monotoniškas darbas – skenuoti negatyvus kraštotyros skyriuje. Savanoriai pasidalijo patirtimi: „tada mes darom lietuvių namų darbus“, nes jiems 2 kartus per savaitę privalu lankyti lietuvių kalbos kursus. Marco mėgsta maketuoti tekstus, kurti logotipus, gaminti renginių plakatus, bukletus. Stefania galėtų ištisas dienas dirbti su bibliotekos dailininku: rengti parodas, jas apipavidalinti, atlikti itin didelio kruopštumo reikalaujančius, kartais pačius juodžiausius darbus: „tam aš turiu pirštines“. Bryan „arkliukas“ – dirbti su vaikais. Jis sako itin mėgstąs trečiadienius, kai bibliotekoje lankosi darželio „Vaikystės sodas“ vaikai. Tai puiki proga kartu paskaityti knygų, papasakoti apie Prancūziją, patirti teigiamų emocijų. Labiausiai mėgsta organizuoti renginius tiek pačioje bibliotekoje, tiek už jos ribų.Danės skveras

2015 m. biblioteka vykdo projektą „GREEN‘A BIBLIOTEKA“. Bibliotekos kiemelyje veikia lauko skaitykla, be to, antradieniais ir ketvirtadieniais biblioteka dviračiais išrieda į miesto parkus ar Smiltynės pliažą. Kartu su bibliotekininkais dviračius mina ir savanoriai. Marco sukūrė projekto logotipą ir sako, kad „keistas jausmas, kai matai savo kūrinį plevėsuojant didžiuliame plakate bibliotekos kieme“. O Bryan nėra praleidęs nė vienos išvykos į miestą.

Kodėl Lietuva? Kodėl biblioteka? Turbūt dažniausiai mūsų savanoriams užduodami klausimai. Marco pasirinko Lietuvą ir nesigaili, nors nesitikėjo, kad biblioteka bus tokia didelė ir moderni. Nuo pirmų dienų vaikiną sužavėjo bibliotekininkų profesionalumas, kvalifikuota pagalba: „aš pasijutau toks svarbus, mano darbas vertinamas. Čia pati geriausia vieta įgyvendinti mano patirtis ir įgūdžius“. Marco prisipažino, pats labai mėgstąs skaityti: „kai pradedu kokią naują knygą, tiesiog negaliu jos padėti, palikti kaip geriausio draugo, kol nebaigiau“. Tiek vasaros skaitykloje, tiek prie skaitytojų aptarnavimo stalo Marco – visada su knyga. Skaito daugiausiai klasikinę literatūrą. Tai labai įkvepiantis pavyzdys mūsų mažiesiems skaitytojams. Be to, jis mano, kad „skaitantys žmonės yra įdomūs žmonės, todėl aš pasirinkau biblioteką. O ir Lietuva man labai egzotiška. Apie ją anksčiau nedaug žinojau, daugiau iš istorijos vadovėlių, vėliau pradėjau studijuoti viską iš eilės. Lietuva – labai įdomi savo tradicijomis, savo istorija. Ji taip toli nuo Italijos, ne tik kilometrais, bet kitokiu gyvenimo būdu, tempu“.Šeimų diena

Stefania – taip pat prisiekusi skaitytoja. Ji skaito visur: metro, pliaže ir kt. Jos mėgstamiausios knygos – apie žmonių elgesį, savianalizę, dvasinį pasaulį, ne meilės romanai. Ji sako: „apie Lietuvą buvau girdėjusi nedaug. Žinoma, apie jos nepriklausomybę. Dar, kad čia nėra kalnų ir oras ne toks jau karštas. Bet ką jau moka lietuviai, tai jau moka – linksmintis. Tiesa, dar apie kalbą, nepanašią į jokias kitas kalbas, kad ji turi itin sudėtingą gramatiką“. Kai reikėjo išsirinkti savanoriavimo vietą Stefania ilgai dvejojo: „negalėjau apsispręsti, ką rinktis: nacionalinį parką ar biblioteką. Nugalėjo biblioteka, nes pamaniau, kad čia turėsiu daugiau galimybių pažinti, kraštą, kultūrą, galėsiu dalyvauti įvairiuose renginiuose, o gamta gi niekur nepabėgs“.

Bryan, prisiminęs pirmąsias dienas bibliotekoje, sako buvęs nustebintas bibliotekos dydžio ir kad joje dirba beveik vien moterys. Dabar jam atrodo, kad biblioteka ne tokia ir didelė. Tik palyginus su Prancūzijos bibliotekomis, ji lankstesnė, gyvybingesnė, viskas vyksta labai greitai: knygų paieška, atsakymai į užklausas, knygų išdavimas. Biblioteką kaip darbo vietą pasirinko dėl to, kad mėgsta skaityti. Kaip pačią mylimiausią knygą įvardija „Voyage au bout de la Nuit“ („Kelionė į nakties pakraštį“). Gal dėl to, kad Bryan – prisiekęs keliautojas. Per 4 mėnesius jau spėjo aplankyti Jūrmalą, Karaliaučių, Rygą, Vilnių, Kauną, Dzūkiją. Birželio pabaigą ketina praleisti keliaudamas po Lenkiją (Varšuvą, Krokuvą), Taliną.Danės skveras

Kai po kelių mėnesių paklausėm savanorių, su kokiais sunkumais jie čia susidūrė, visi vieningai atsakė: „kad tų sunkumų kaip ir nebuvo... Na, nemokam mes tos lietuvių kalbos gerai, bet puikiai vieni kitus suprantam, galim netgi diskutuoti įvairiausiomis temomis, padarom visus darbus“. Vienu gražiausių bruožų jie įvardijo kolegų draugiškumą. Jie jaučiasi lyg gyventų vienoje didelėje šeimoje: pas bet kurį darbuotoją gali kreiptis patarimo, pagalbos. Kartu švenčiami gimtadieniai, šventės, savanoriai susipažino su kolegų šeimų nariais, lankosi svečiuose. Stefania vyko į kolektyvo kelionę po Molėtų kraštą. Na, o pirmadieniai paprastai prasideda nuo naujo Stefanios pyrago degustavimo.

Dabar biblioteka turi puikius ambasadorius ir vertėjus iš graikų, italų ir prancūzų kalbų. Bibliotekininkams – puiki proga pagilinti savo komunikacinius, anglų kalbos įgūdžius. Be to, savanorių akis fiksavo kai kuriuos bibliotekos trūkumus: bibliotekoje trūksta užrašų, nuorodų, knygų užsienio kalbomis. Klaipėdoje gausu savanorių užsieniečių, reikėtų daugiau tarpkultūrinių renginių (pvz., jogos užsiėmimų). Na, o vaikų skyrius galėtų turėti ar pasiskolinti kokį augintinį.

Ypatinga padėka mūsų tolerantiškiems skaitytojams. Jie taip gražiai sugebėjo priimti savanorius, visada su šypsena, su geriausiais palinkėjimais ir su nuolatiniu rūpesčiu: „kaip sekasi“, „ar ne per šalta“, „toks baisus pavasaris“.


Alma Venclauskaitė
,

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos
Abonementų skyriaus vyresnioji bibliotekininkė

El.p.: a.venclauskaite@klavb.lt

Gerosios patirtys.

 

 

 

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.