Į pradžią



 

 
 
 
 
Skaitymo motyvacijos skatinimas Vilniaus Gabijos gimnazijoje

2014-11-12

„Daugybei žmonių knygos reikalingos kaip duona ir druska. Ir taip bus, kad ir kiek išrastume įmantrių kasečių, televizorių ar kitų pakaitalų ...“ (Astrida Lindgren)

 
 

Kazė Startienė skaito vaikams
 
Pradinių klasių mokytojui tenka labai svarbi misija – ne tik išmokyti vaiką skaityti, bet ir padėti jam atverti duris į nepaprastai įdomų knygų pasaulį. Kaip pasiekti, kad knygų skaitymas taptų vaikui džiaugsmą teikiančia veikla, svarbia jo gyvenimo dalimi?

Tai nelengvas uždavinys, kai šiandieninėje visuomenėje knygą pakeičia informacinės technologijos, komercinė televizija, kompiuteriniai žaidimai, mobilieji telefonai. Mokiniai vis mažiau laiko skiria  skaitymui. Tačiau seniai visiems yra žinoma, kad savarankiškas skaitymas yra vienas iš pagrindinių vaiko ugdymosi būdų.

Noriu pasidalyti savo darbo patirtimi apie mokinių skaitymo skatinimą Vilniaus Gabijos gimnazijoje: vykdomus projektus, susitikimus su vaikų knygų rašytojais, netradicines pamokas, neformalųjį ugdymą. Kokias knygas parinkti pradinukui, kad mokinys ugdytųsi estetinę nuovoką, kokias skirti kūrybines užduotis, kad vaikas giliau suvoktų grožinį tekstą, lavintųsi vaizduotę?

Siekiant stiprinti pradinukų skaitymo motyvaciją, tenka ieškoti naujų literatūros skaitymo strategijų, kurios žadintų meilę knygai, norą skaityti, skatintų mokinio kūrybiškumą. Kūrybiškas vaikas kūrinį suvokia gilau.

Ką privalo daryti pradinių klasių mokytojas, kad ,,knygos magija“ neišblėstų?

    1. Prisiminti, kad septynerių metų vaikai ateina į mokyklą norėdami išmokti skaityti – tai išgirstu kalbėdamasi su pirmokais Rugsėjo pirmąją. Taigi, ir puoselėju šį mažųjų norą – stengiuosi sudominti knyga kiekvieną klasės mokinį: kalbuosi su vaikais  apie knygas, skaitymo naudą, o svarbiausia – organizuoju garsinį kūrinių skaitymą klasėje, perskaityto teksto aptarimą. Nuo pirmos klasės pradedau supažindinti mokinius su geriausiais lietuvių bei užsienio rašytojų kūriniais. Šį darbą dirbu nuosekliai visus keturis metus, nes tikiu, kad kiekviena perskaityta gera knyga vaikui duoda labai daug: tobulėja jo skaitymo įgūdžiai, skaitymas tampa sąmoningesnis, kūrinio supratimas gilesnis, plečiasi vaiko kultūrinis akiratis.

Jau pirmoje klasėje gali prasidėti ir vaiko savarankiško skaitymo kelias. Kaip rašo žymi knygotyrininkė Genovaitė Raguotienė, „vaikas, tapęs skaitytoju, pats be kitų pagalbos gali prieiti prie užkastų lobių“ (3, p. 55). Taigi, kai vaikas išmoksta skaityti, jam atsiveria knygų pasaulis. Knyga gali patarti, kaip elgtis tam tikrose gyvenimo situacijose, knyga gali pralinksminti, kai būna liūdna, knyga gali ugdyti vertybines nuostatas.

      2. Sudaryti skaitymui tinkamas sąlygas: kad mokiniai dažnai klausytųsi skaitomų įvairių žanrų kūrinių, klasėje matytų nuolat atnaujinamas knygų parodėles, susipažintų su mokyklos biblioteka, lankytųsi renginiuose, skirtuose knygai (knygų šventėse, mugėse, susitikimuose su rašytojais,  dailininkais, knygų leidėjais ir kt.), domėtųsi naujausiomis knygomis (lankytųsi internetinese svetainėse), dalyvautų projektuose.

     3. Įtikinti mokinius, kad knygų skaitymas padeda augti: lavina mąstymą, žadina vaizduotę, ugdo emocijas, gebėjimą įsijausti, pasisemti iš knygų kuo daugiau kalbinės patirties, žinių apie pasaulį, geriau pažinti save. Labai svarbu pasiūlyti mokiniams gerą, meniškai vertingą ir įdomų kūrinį bei ugdyti gerą literatūrinį mokinių skonį. Svarbiausi kriterijai atrenkant lektūrą pradinukams: kūrinio meniškumas, kūrinio įdomumas ir tinkamumas šio amžiaus vaikui.

      4. Siekti, kad vaikas  kalbėtų apie perskaitytą  knygą, išsakytų savo įspūdžius, mintis, jausmus. Labai svarbu – išmokyti vaiką bendrauti su knygos tekstu: veikėjais, jų mintimis, vertinant jų poelgius, žavintis jų nutikimais, įsivaizduojant aplinką, kurioje gyvena ir veikia knygos herojai, regint vaizdus, įsimenant patikusius meniškus posakius.

     5. Visada teigiamai įvertinti, pagirti mokinį už pastangas skaityti ir perskaityti visą knygą.

   6. Į knygų skaitymą įtraukti ir mokinių tėvus: raginti skaityti kartu su vaikais, diskutuoti su jais apie skaitymą, apie laisvalaikį.

            Dovana – knyga

Pokalbį apie knygos vertę su tėvais pradedu nuo pačių paprasčiausių dalykų, pavyzdžiui, pokalbio apie dovanas. Deja, tik reta šeima mano, kad knyga vaikui yra puiki dovana (problema išaiškėja, kai tėvų susirinkimų metu diskutuojame apie Kalėdų dovanas vaikams). Reikia daug pastangų, kad tėvus įtikinčiau dovanoti vaikui knygą. Dažnai išgirstu repliką, kad „knyga vaikui džiaugsmo neatneš“. Po ilgų įtikinėjimų tėvai pritaria idėjai – visiems nupirkti mano pasiūlytą vertingą, menišką lietuvių arba užsienio autoriaus knygą. Taigi, visi klasės mokiniai turi tą pačią knygą, ją perskaito, o mokytojui belieka sugalvoti įdomias užduotis, kurios skatintų vaiko norą savarankiškai, iki pabaigos perskaityti knygą. Po to visi ją aptariame, analizuojame, džiaugiamės įvairiausiais būdais. Klasės tėvų susirinkimų metu kalbu apie  skaitymo naudą augančiai asmenybei, siekiu, kad tėvai taip pat skatintų vaikus skaityti,  kalbėtųsi su vaikais apie perskaitytus tekstus. Supažindinu su rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašu, kuris yra mokyklos internetiniame puslapyje. Tėvus ir vaikus informuoju apie vykstančius renginius, skirtus knygai, kartu dalyvaujame juose.

Įtikinti ir paskatinti tėvai pradeda savo vaikui dovanoti knygas ne tik per Kalėdas. Per ketverius metus vaikas sukaupia nemažą asmeninę bibliotekėlę.

              Mokytojo pavyzdys

Kad galėčiau jaunajam skaitytojui pasiūlyti vertingą knygą, pati nuolat domiuosi naujausia vaikų literatūra, dalyvauju  konferencijose, seminaruose, knygų pristatymuose, IBBY Lietuvos skyriaus veikloje. Manau, kad ši organizacija ypač daug duoda mokytojui.

Skatindama mokinius skaityti, visada parodau, kokią naują knygą įsigijau, perskaičiau (dažniausiai gaunu ir rašytojo autografą), trumpai papasakoju apie ją, perskaitau intriguojančią ištrauką, parodau pateiktis apie rašytoją, paskolinu knygą vaikams. Netrukus didelė klasės mokinių dalis jau būna perskaitę tą knygą. Vaikai tarpusavuje keičiasi knygomis. O man džiugu, kad mano „keliaujanti knyga“ aplanko mokinio namus. Džiaugiuosi ir tuomet, kai mano mokiniai dovanoja knygas savo bendraamžiams gimtadienio proga. Po savo gimtadienio šventės vienas mokinys atsinešė į klasę rašytojo S. Kozlovo knygą „Ežiukas rūke“. Pasikalbėjusi su juo, išgirdau nuoširdžius žodžius, kad ši jo gauta dovana jam pati geriausia, brangiausia. 

             Kokias knygas esame perskaitę su vaikais ir kokias kūrybines užduotis atlikome?

Pirmoje klasėje nuo Kalėdų senelio mokiniai gavo Kęstučio Kasparavičiaus knygą „Mažoji žiema“. Kodėl buvo pasirinkta ši knyga? Todėl, kad ji dalyvavo Metų knygos rinkimuose (2011 m.) vaikų knygų kategorijoje. Skaitėme ją garsiai. Skaičiau aš ir mokiniai, kurie jau puikiai gebėjo skaityti sakiniais. Iš pirmokų dar nesitikėjau gilesnės perskaityto kūrinio analizės, siekiau, mano manymu, labai paprasto, bet svarbaus tikslo – tegul mano pirmokai pasidžiaugia šia knyga. Paruošiau užduotis 3 grupėms: 1 grupei – pasirengti ir suvaidinti pasaką „Mažoji žiema“, 2 grupei – išmokti raiškiai skaityti  pasaką „Oro balionas“, 3 grupei – iliustruoti pasaką „Ruoniai“. Paėmiau tris skirtingų spalvų balionus (baltą, raudoną, geltoną), į kiekvieną balioną įdėjau po užduotį. Su mokiniais svarstėme, kas galėtų susprogdinti balioną ir perskaityti užduotį. Vieni siūlė užminti mįsles: kuris įmins, tas ir pradurs balioną, garsiai perskaitys  užduotį.  Piešinių parodaViena mokinė pasiūlė pakviesti atlikti minėtus darbus tuos mokinius, kurie gimę vasario mėnesį. Puiku! Visi sutiko su jos pasiūlymu. Taip mokiniai sužinojo visas tris užduotis ir jas pasirinko. Norėjusieji  vaidinti atėjo prie balto baliono, norėjusieji raiškiai  skaityti – prie geltono, o iliustruotojai – prie raudono.  Su mokiniais  prisiminėme, kad pasakoje „Mažoji žiema“ buvo rašoma apie varnėnus.  Aišku, daugelis vaikų norėjo vaidinti varnėną, bet varnėnai buvo tik keturi. Todėl teko priminti, kad pasakoje dar veikė ir zylė, ir vėjas. Be to, sutarėme, kad mergaitės pasigamins ir užsidės baltas karūnėles, išsikarpys jazminų žiedų, kuriuos pabėrę, sukurs žiemos vaizdą, o berniukai nusipieš varnėno, zylės, vėjo paveikslėlius. Slides sugalvojo pasidaryti iš storo kartono popieriaus, užsirišo šiltus šalikus, užsimovė pirštines  ir  slidinėjo „baltų žiedlapių sniegu“ po klasę (2, p. 12). Ši grupė labai įspūdingai, įtikinamai suvaidino pasaką. Antroji grupė  raiškiai  skaitė pasaką „Oro balionas“: į pagalbą pasitelkė mimiką, kūno judesius. Trečioji grupė nupiešė įdomias iliustracijas (skaitančius knygas ruonius su tamsiais akiniais nuo saulės) ir papasakojo, kokią knygą skaito kiekvienas personažas. Vaikų iliustracijas  pakabinome klasėje. Visi mokiniai džiaugėsi savo ir draugų darbais: vaidinimu, skaitymu, piešiniais. Kartu džiaugėsi ir K. Kasparavičiaus knyga „Mažoji žiema“.

Aptariant Nijolės Kepenienės knygą „Po riestainio saule“ (2001 m. geriausia vaikų knyga), pasaką „Už Makaronų tarpeklio ir Kakavos įlankos“,  pusę pasakos perskaičiau vaikams pati, kitą dalį jie perskaitė patys (kiekvienas turėjo pasakos tekstą). Parengiau lapus su paršelio Marijono ir kumeliuko Krescencijaus kelionės į Prijuosčių šalį schema.  

 Skyriau šias užduotis:

  • Remdamiesi schema, pasekite pasaką.
  • Sugalvokite kitokią pasakos pabaigą (žodžiu).
  • Sunumeruokite eilės tvarka šalis, kurias aplankė veikėjai.
  • Vaizduotėje nukeliaukite į Prijuosčių šalį.
  • Išmarginkite prijuostes.
  • Sukurkite kolektyvinį darbą „Prijuosčių šalis”.
  • Amąstymas-refleksija. (Mokiniams pateikiami klausimai. Mokinių mintys apibendrinamos: paršelis ir kumeliukas keliavo todėl, kad norėjo patirti nuotykių. Buvo tikri draugai, vienas kitą suprato, paguodė, todėl kelionė buvo sėkminga).

Antroje klasėje skaitėme K.  Kasparavičiaus knygas „Dingęs paveikslas“, „Sapnų katytė“ ir kt.  Visus tekstus su vaikais aptarėme, diskutavome apie pamokančius veikėjų poelgius. Mokiniai atliko kūrybinius darbus: rašė laiškus pasirinktam knygos „Dingęs paveikslas“ veikėjui, piešė Sapnų katytę ir priklijavo prie debesėlio (pamušalinės medžiagos), parengė kūrybinių darbų  parodą mokykloje.

Aptariant Hanso Christiano Anderseno pasaką „Eglutė“, sudominau, sekdama pasakos pradžią vaizdiniu modeliavimu, toliau mokiniai skaitė kūrinį patys. Skyriau šias užduotis:

  • Sukurkite penkiaeilį apie eglutę pagal duotą schemą ir pristatykite jį draugams.
  • Leiskitės į „vaizduotės kelionę“.
  • Iš popieriaus išlankstykite eglutės spyglius ir jais papuoškite nudžiūvusią eglutę. (Pakabinamas sudžiūvusios eglutės piešinys. Vaikai iš žalios spalvos trikampio formos popieriaus išlanksto armonikėlę, perlenkia pusiau, paspaudžia, priklijuoja spyglius, papuošia eglutę. Džiaugiasi sužaliavusia eglute).
  • Apmąstymas – refleksija. (Pateikiami klausimai: „Kodėl eglutė nesijautė laiminga puošniuose namuose?”, „Kodėl po šventės ji niekam nebereikalinga?”. Aptariamos gyvenimiškos pasakų pamokos, samprotaujama, kaip puošti eglutes, kaip gražiai su jomis atsisveikinti).

Trečioje klasėje  skaitėme ir aptarėme Leonardo Gutausko knygą „Paskutinė Čepkelių ragana” (geriausia 2003 m. knyga vaikams ir paaugliams).

Mokiniai turėjo atlikti tokias teksto suvokimo užduotis:

  •  Perkaitykite pasaką ir pasakos įvykius pažymėkite virvutėje rišdami mazgelius.
  •  Sekite pasaką atrišdami po vieną mazgelį.
  •  Leiskitės į „vaizduotės kelionę” (vaikai klausosi pasakos ištraukos, kaip ragana Alvydą paskraidino ant šluotos, dalijasi mintimis, išsako kilusius jausmus).
  •  Sukurkite raganos aprašymą juodraštyje, vėliau perrašykite jį ant raganos trafareto, kurį piešė Pijus.
  •  Supažindinkite su savo darbais draugus.
  •  Sukurkite kolektyvinį darbą „Raganų mokykla” (pakabinamas medžio trafaretas, mokiniams paaiškinama, kad raganos turi stebuklingas šluotas, jos nori suskristi į medį ir mokytis).
  • Pagrindinių veikėjų apibūdinimas ir vertinimas (mokiniai apibūdina Alvydą ir raganą: kokie buvo abu pašnekovai? Dirba grupėse: I gr. – apibūdina Alvydą,  II gr. – raganą, vertina juos).
  •  Pokalbis apie Lietuvos saugomas teritorijas ir Čepkelių rezervato suradimas Lietuvos žemėlapyje.
  •  Dalykinio teksto ,,Čepkelių rezervatas” skaitymas taikant metodą „Žinau – noriu žinoti – išmokau”.
  •  Diskusija „Ar vaikas gali gyventi be knygos?“, „Ar knyga gali gyventi be vaiko?“ (Nusprendėme, kad vaikas gali užaugti be knygos, tačiau jis nemokės reikšti minčių, gražiai taisyklingai kalbėti, bendrauti su žmonėmis, nesugebės atsirinkti, kas gražu,  kas negražu, mažai žinos apie pasaulį ir pan. Mokiniai suprato, kad knyga negali gyventi be skaitytojo – ji tampa negyva, jei stovi knygų lentynoje).
  •  Apmąstymas – refleksija apie Alvydo sapną.

Ketvirtoje klasėje skaitėme Danguolės Kandrotienės knygą „Spintos istorijos“ (2013 m. geriausia knyga vaikams ir paaugliams). Kokias užduotis atlikome?

Rašėme rašinį „Kalbantys daiktai spintoje“ ir iliustravome jį.

Ketvirtokai tradiciškai pristatė savarankiškai perskaitytas knygas: užsidėjo „Kalbėtojo karūną“ ir dalijosi įspūdžiais. Klasės mokiniai uždavė klausimų.

Mano pedagoginė praktika rodo, kad vaikai, kurie savarankiškai daug skaito, kiekvienoje klasėje vis labiau gerina skaitymo įgūdžius, taisyklingiau kalba, turtėja jų žodynas, gerėja rašymo įgūdžiai, bendravimo kultūra. Jie lengvai įvardija kūrinio temą, pagrindinę mintį, veiksmo vietą ir laiką, supranta, kur yra didžiausia pasakojimo įtampa, kas juos labiausiai jaudina. Jau nuo antros klasės vaikai geba ne tik išvardyti kūrinio veikėjus, bet ir apibūdinti jų išorės požymius, remdamiesi savo gyvenimiška patirtimi, vertina juos, skirsto į teigiamus ir neigiamus, išgyvena dėl jų, fantazuoja, kaip patys būtų  pasielgę, kaip knygoje aprašytas įvykis galėjo baigtis kitaip... Mokiniai noriai įsikūnija į kūrinio veikėjo vaidmenį, suvaidina scenas iš perskaitytos knygos.

            Projektai

Daugelį metų dirbdama su pradinukais, patyriau, kaip svarbu darbe vengti monotonijos, vienodumo. Mokiniams greitai nusibosta ta pati veikla. Sėkmingas būdas paįvairinti šią veiklą yra įvairūs projektai, kurie padeda įtraukti mokinius į aktyvų skaitymą. Tai „Metų knygos rinkimai“, „Augu skaitydamas“, „Šiaurės šalių bibliotekų savaitė“. Vieną iš jų norėčiau aprašyti detaliau.Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginys

Jau penkti metai su mokinias dalyvauju tarptautiniame projekte „Šiaurės šalių bibliotekų savaitė“, kurio pagrindinė veikla yra garsinis skaitymas, kviečiantis tamsiais vėlyvo rudens vakarais susiburti ir drauge persikelti į magišką knygų pasaulį. Kiekvienais metais tema skelbiama  vis kita ir siūlomas privalomas tekstas vaikams.

Į tradicinę Šviesos ir žodžio šventę susirenka ne tik mokiniai, bet ir tėvai, seneliai. Atvyksta literatūriniai personažai – Trolis ir Pepė Ilgakojinė. Trolis uždega žvakes ir mistinėje jų šviesoje skaitomas pasiūlytas tekstas. Po teksto skaitymo visus linksmina ir juokina Pepė Ilgakojinė, įteikia mokiniams pažymėjimus, patvirtinančius, kad dalyvavo Šviesos ir knygos šventėje.

Šį projektą papildžiau  mokiniams patikusia atrakcija  „Keliaujantis lagaminas“. Į lagaminą pridėjau Šiaurės šalių rašytojų knygų, kurios išverstos į lietuvių  kalbą. Parengiau aplanką, į jį sudėjau informaciją apie žymiausius Šiaurės šalių vaikų rašytojus: jų biografijas, geriausių knygų sąrašus, žinias apie apdovanojimus,  apie nuopelnus vaikų literatūrai. Aplanke vaikai skaitė apie T. Egnerį,  A. Lindgren, T. Janson, M. Gripę, H. Ch. Anderseną, S. Lagerlef. Taip visą savaitę, niekieno neverčiami, vaikai noriai domėjosi knygomis, pasigirdavo draugams: šitą aš turiu namie, šitą jau skaičiau, o šitą man skaitė mama. Mokyklos bibliotekoje rengėme kūrybinių darbų parodas.Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginys

Savaitės pabaigoje su mokiniais aptarėme veiklą, apmąstėme, ką mums davė dalyvavimas projekte. Manau, kad skaitydami ir kalbėdamiesi apie knygas,  vaikai ugdosi gebėjimą įsijausti į kito žmogaus gyvenimą ir mintis, pamatyti, kiek daug tarp žmonių yra  bendrų dalykų  ir skirtumų.Tą tamsų vakarą visus sušildo knyga. Mokytoja kiekvienai šeimai padovanoja po žvakutę – dalelę žvakių šviesos ir palinki, kad visą savaitę kiekvieną šeimą vakarais džiugintų skaitoma knyga. Šviesos ir žodžio šventė baigiasi nuostabiai skaniomis Pepės, Trolio vaišėmis. Mokinių ir tėvelių veidai švyti: kiek daug magiškų galių turi skaitymas!

Šis projektas ne tik supažindina mokinius su Šiaurės šalių vaikų literatūra, bet ir tobulina jų kalbėjimo ir bendravimo gebėjimus. Mokiniai džiaugiasi, kad projekte dalyvauja jų tėveliai. Jiems patinka skaityti linksmas Šiaurės šalių istorijas, atlikti įvairias kūrybines užduotis.

         Susitikimai su vaikų rašytojais

Vienas iš efektyviausių skaitymo skatinimo būdų yra susitikimai su rašytojais. Šių literatūrinių švenčių mokiniai labai laukia, ruošiasi: susipažįsta su knygomis,  skaito, aptarinėja.  Kokie susitikimai vyko mūsų gimnazijoje?   

  • Susitikimas su rašytoju ir dailininku Kęstučiu Kasparavičiumi (2008).
  • Susitikimas su poete Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Ramute Skučaite (2010).
  • Susitikimas su poete Alma Karosaite (2011).
  • Susitikimas su Violeta Palčinskaite – Vaikų metų Knygos Karaliene (2012). 
  • Susitikimas su rašytoju ir dailininku Kęstučiu Kasparavičiumi (2013).Susitikimas su K. Kasparavičiumi

Susitikimo su rašytoju ir dailininku K. Kasparavičiumi tikslas – supažindinti pradinių klasių mokinius su jo kūryba vaikams, padėti mokiniams orientuotis išleidžiamų knygų gausybėje, ugdyti aktyvų skaitytoją, jaučiantį skaitymo malonumą.

Pasirengimo susitikimui veikla:

  • Pokalbis su mokiniais  apie knygos reikšmę žmogaus gyvenime.
  • Paroda bibliotekoje „K. Kasparavičiaus sukurtos bei iliustruotos knygos“.
  • K. Kasparavičiaus kūrinių skaitymas (7b ir 10a klasės mokiniai skaito  pradinukams).
  • Spektaklio pagal K. Kasparavičiaus knygą „Sodininkas Florencijus“ kūrimas.
  • Kūrybiniai darbai „Mes iš K. Kasparavičiaus knygų“. Piešinių paroda (pagal rašytojo kūrinius) prie mokyklos aktų salės.
  • Laiškų rašymas pasirinktiems knygos ,,Dingęs paveikslas“ veikėjams.
  • Laiškų rašymas rašytojui ir dailininkui K. Kasparavičiui (ketvirtokai).
  • Klausimų  parengimas (raštu) rašytojui K. Kasparavičiui ir leidyklai „Nieko rimto“.
  • Leidyklos „Nieko rimto“ knygų mugė.
  • Mokinių apdovanojimas prizais: Skaitymo metų atributika, leidyklos „Nieko rimto“ ženkliukais.
  • Supažindinimas su Skaitymo metų  interneto svetainėmis. Akcijos „Metų knygos vaikams rinkimai“apžvalga.
  • Susitikimas su rašytoju ir dailininku K. Kasparavičiumi.

Susitikimo su poete Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos Susitikimas su R. Skučaitelaureate Ramute Skučaite tikslas – paskatinti mokinius domėtis poezija, žadinti norą ją skaityti, patiems mokiniams kurti eilėraščius, aktyviai dalyvauti akcijoje „Metų knygos rinkimai 2009“.

Susitikimo veikla:

1. Knygų parodos: „Ramutės Skučaitės parašytos knygos“ ir Vaikų knygų penketukas.

2.Stendinis pranešimas apie akciją „Metų knygos rinkimai 2009“, nurodant internetinio puslapio adresą: www.skaitymometai.lt arba  http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt

3. R. Skučaitės knygų ir vaikų knygų penketuko skaitymas.

4. R. Skučaitės eilėraščių mokymasis atmintinai.

5. Informacijos apie poetę rinkimas  internete ir spaudoje, laidos „Labas rytas“ įrašo žiūrėjimas.

6. Laiškų rašymas poetei.

7. Klausimų poetei parengimas raštu.

8. Leidyklos „Nieko rimto“ knygų mugė.

9. Susitikimas su poete Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate R. Skučaite.Susitikimas su A. Karosaite

Susitikimo su poete Alma Karosaite (vykusio 2011 metais) tikslas – skatinti mokinius domėtis poezija, ją skaityti, kurti eilėraščius.

Veikla:

  • Knygų parodos „Pro vaikystės langą“ rengimas.
  • A. Karosaitės knygų skaitymas.
  • Eilėraščių mokymasis atmintinai.
  • Inscenizacija pagal A. Karosaitės knygą „Mandagumas atvirkščiai“.
  • Pasirinktų literatūrinių personažų piešimas ir paveikslo kūrimas.
  • Penkiaeilio kūrimas.
  • Susitikimas su poete A. Karosaite.

Susitikimo su poete Violeta Palčinskaite tikslas – skatinti mokinius domėtis tautos kultūriniu bei literatūriniu gyvenimu.

Veikla:Susitikimas su V. Palčinskaite

  • V. Palčinskaitės knygų parodos mokyklos bibliotekoje rengimas.
  • V. Palčinskaitės knygų skaitymas.
  • Eilėraščių mokymasis atmintinai.
  • Vaidinimas pagal poetės – dramaturgės kūrybą.
  • Knygos „Muzika troliui“ skaitymas, kompaktinės plokštelės klausymas ir interpretacijų piešimas pagal šią knygą.
  • Pasirinktų literatūrinių personažų piešimas.
  • Kūrybinių darbų parodos „Mano laiminga diena“ parengimas.
  • Ketureilio apie trolį kūrimas.
  • Dainų mokymasis pagal V. Palčinskaitės tekstus.
  • Susitikimas su V. Palčinskaite.

Susitikimo su rašytoju ir dailininku Kęstučiu Kasparavičiumi tikslas – supažindinti pradinių klasių mokinius su pasaulyje gerai žinomu dailininku ir rašytoju K. Kasparavičiumi, jo kūryba vaikams, padėti mokiniams orientuotis išleidžiamų knygų gausybėje, ugdyti aktyvų skaitytoją, jaučiantį skaitymo malonumą.

Veikla:

  • K. Kasparvičiaus knygų skaitymas.
  • Kūrybinių darbų parodos: „Sapnų katytė”, „Išvalykime jūros gelmes”.
  • Klausimų rašytojui paruošimas.
  • Susitikimo popietė.

Susitikimas su K. Kasparavičiumi
Ką vaikui duoda susitikimai su rašytojais, vaikų knygų kūrėjais?
 Mokinių mintys: „Džiugu, kad pamačiau poetę savo mokykloje“. „Pasižadu sau perskaityti jos knygas“. „Man susitikimas su rašytoju ir dailininku suteikė fantazijos ir įkvėpimo rašyti pačiam ir piešti pačiam“.

Taigi, susitikimai su rašytojais – labai efektyvus mokinių skaitymo skatinimo būdas. Susitikimui ruošiasi visos klasės: skaitomos knygos, jos aptariamos, mokiniai piešia patikusius personažus, vaidina, rašo laiškus, rašinius, rašytojui pateikia  klausimų raštu. Į mokyklą atvyksta leidyklų atstovai. Mokiniai gali nusipirkti vertingų knygų, gauti rašytojo autografą. Šios įspūdingos šventės –  svarbi įvestis į kultūrą, į  literatūrinį lavinimą.

   
 
Netradicinės pamokos

Susitikimas su Sigute AchDar vienas savarankiško skaitymo skatinimo būdas – išvykos į biblioteką, į leidyklą, į rašytojų muziejus, į Vilniaus knygų mugę. Puikūs leidyklos „Nieko rimto“ projektai „Menų valtys“, kurių tikslas – skatinti vaikus susidraugauti su knygos tekstu, įsijausti į jo turinį, įžengti į meno pasaulį per vaikų knygos iliustraciją, susipažinti ne tik su skirtingais meniniais stiliais, bet ir išgirsti, kaip iliustracija gali suskambėti muzikine kalba. Vaikai bendrauja su rašytojais, dailininkais, kurie moko vaikus per kūrybą pažinti vienas kitą, ugdyti toleranciją. Mokinys atsiskleidžia kaip kūrėjas ne tik piešdamas, bet ir pasakodamas draugams apie savo kūrinį. Aprašysiu nedidelį epizodą. Lankėmės rašytojos Sigutės Ach kūrybinėje dirbtuvėje. Piešėme, eksperimentavome. Vienas berniukas lapo viduryje nupiešė rudą dėmę. Piešinį vartė, sukinėjo, mąstė, ką galėtų toliau nupiešti. Priėjo dailininkė Sigutė Ach, pasikalbėjo su berniuku, kažką jam paaiškino ir po jos  patarimų  mokinys nusprendė, kad dėmė panaši į šunelio galvą. Taip berniukui gimė mintis pavaizduoti šunelį Taksą ir sukurti istoriją apie valkatavusį šunelį, kurį jis su seneliais priglaudė. Dabar šunelis Taksas gyvena kaime pas senelius.

Ežio dvare Varėnos rajoneMano mokiniams būna įsimintina išvyka į Martyno Vainilaičio muziejų „Ežio dvaras“ Varėnos rajone. Sodybos šeimininkė Sofija Vainilaitienė papasakoja apie muziejų, parodo poeto darbo kambarį, knygas ir leidžia vaikams suptis sūpynėse. Mokiniai susipažįsta su poeto apdainuotomis mitologinėmis būtybėmis: nykštukais, velniais, bruknele, ragana... Jų tiek daug poeto eliuotose mitologinėse pasakose, lyriniuose eilėraščiuose! Mokiniams labai patinka iš medžio išdrožtos skulptūros, kopėtėlėmis lipti į „Ežio namą“. Jie patiria daug gerų emocijų, dalijasi įspūdžiais apie „Ežio dvarą“. Mokiniai savarankiškai perskaitė knygas „Vario varteliai“, „Bruknelė“, „Sidabrinė kultuvėlė“. Pastebėjau, kad labiausiai pradinukams patinka eiliuota M. Vainilaičio pasaka „Bruknelė“.  Jie ir patys pagal skaitytus kūrinius bando kurti pasakojimus apie lietuvių mitologines būtybes.
 

Neformalusis ugdymas

Mokykloje vadovauju būreliui „Knygų draugai“. Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę. Būrelyje organizuoju skaitymą grupėje. Grupę sudaro 3-4 mokiniai. Pasiūlau vaikams skirtingus tekstus, kuriuos sieja bendra tema arba autorius, pavyzdžiui, apie trolius. Viena grupė skaito tekstą iš knygos „Troliai Mumiai ir stebuklų metas“ (2010 m.), kita – iš knygos „Gražiausios islandų pasakos ir sakmės“ (2007 m.). Abi grupės ieško medžiagos apie mitines būtybes – trolius,  trečia  grupė renka medžiagą internete apie Trolių Mumių pramogų parką, esantį Suomijoje. Mokiniai pasakoja, ką sužinojo apie  trolius. Vaikai, skaitydami skirtingus tekstus ir jais keisdamiesi, tampa „Žinovų rateliu“. Taip vaikai pasirengia lyginti tekstus, diskutuoja apie juos ir išsako savo mintis, kas jiems patiko, atlieka kūrybinius darbus, rengia įvairias parodas. Parengėme parodą „Troliai Mumiai“. Parodoje dalyvavo ne tik mokiniai, bet ir tėveliai (visus sužavėjo veltas trolis iš vilnos, iškepta trolių šeima iš tešlos). Mokiniai informuojami apie naujausias knygas, jas skaito, žiūri video apie rašytojus, knygų pristatymus. Informuojami apie projektus, skirtus knygai, skatinami dalyvauti įvairiuose renginiuose kartu su tėvais. Mokiniams pasiūlomi naudingi internetiniai puslapiai.

Apibendrindama norėčiau akcentuoti keletą dalykų, lemiančių mokinio skaitymo motyvacijos sėkmę. Pirma, būtina iš pradžių padėti vaikui pasirinkti vertingą, jo amžių ir brandą atitinkančią knygą, kuri sudomintų jaunąjį skaitytoją, kad jis norėtų knygą perskaityti iki galo, o perskaitęs vieną, norėtų skaityti kitą. Antra, vaiko aplinkoje, klasėje, namie, turi būti kuo įvairesnių knygų, žurnalų, enciklopedinių leidinių, reklaminių plakatų, kurie žadintų vaikų domėjimąsi knyga, spausdintu  žodžiu. Trečia, svarbu supažindinti mokinį su biblioteka ir įpratinti joje lankytis. Ketvirta, mokytojas taip pat turi būti aktyvus skaitytojas ir geriausias pavyzdys savo mokiniams. Į talką reikia kviestis ir mokinių tėvus. Penkta, būtina kuo daugiau kalbėtis su mokiniais apie perskaitytus tekstus, juos panaudoti pačių mokinių kūrybinėms idėjoms.

Išleisdama ketvirtokus į penktą klasę, visada palinkiu draugauti su spausdintu žodžiu, kiekvienam susirasti teisingą kelrodį į Skaitymo šalį ir patirti didelį malonumą su knyga rankose. Tikiu, kad skaitymo motyvacija mokytojui padės nepamesti jaunojo skaitytojo. Literatūros tyrėjo A. Zalatoriaus teigimu, „iš gero literatūrinio kūrinio galime gerti lyg iš kalnų šaltinio, ir jis niekada neišseks...“

Mokytojų misija yra padėti suvokti vaikui skaitymą kaip vertybę. Tik tada vaikas gali pajusti knygos magiją. Juk knygos ugdo laimingas asmenybes. Tegul mūsų ugdytiniai auga laimingi!

 

Literatūra:
1. K. Kasparavičius. Mažoji žiema. Vilnius, 2011
2. N. Kepenienė. Po riestainio saule. 2001
3. G. Raguotienė. ...atversta knyga. Vilnius, 2008.


 Kazė Startienė

 

 

 

 

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.