2014-12-16

Žodį miriorama pastaruoju metu girdime dažnai, o kas tai yra, sužinojome Vilniaus knygų mugėje, kur jau porą metų organizuojamos mirioramų dirbtuvės. Keliolika vaikų piešia perskaitytą knygą ritininėje juostoje, kuri vėliau demonstruojama specialiai sukurtoje dėžėje per judančių vaizdų mirioramą.
 
Kodėl atsirado mirioramų projekto idėja? Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka nuolat ieško naujų būdų skatinti jaunųjų skaitytojų skaitymą. Skaitymo mastai per pastaruosius penkis metus sumažėjo apie 20 proc. Akivaizdu, kad biblioteka turi įdėti žymiai daugiau pastangų, kad vaikas ir knyga atrastų vienas kitą. Todėl 2014 metais inicijavome naują skaitymo programą „Įtraukiantis skaitymas su mirioramomis“. Programos idėja buvo palankiai įvertinta Lietuvos kultūros tarybos, gauta parama atvėrė kelius jos įgyvendinimui.

Knygą galima perskaityti kitaip. Programos esmė yra kitoks knygos skaitymas, t.y. perskaitę knygą, vaikai ją aptaria kartu su bibliotekininkais ar mokytojais ir, vadovaujami dailininko, ant ritinio piešia perskaitytos knygos susiliejančius vaizdus ir/ar veikėjus. Sukurta ritininė vaikų knyga pavirsta užburiančiu judančių vaizdų filmu – miriorama, kuri yra demonstruojama kaip judanti panorama, perkelta į pasigamintą aparatą-dėžę. Knygų skaitymas virsta  kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuriose vyksta įvairiapusė edukacija: ugdomi bendravimo, skaitymo įgūdžiai, turtinamas žodynas, intelektas, vaizduotė, mąstymas. Šiame projekte mums buvo svarbus  knygų skaitymo aspektas, perskaityto turinio analizė grupėje ar individualiai. Skaitydami knygą kiekvienas įsivaizduojame jos įvykius kitaip, todėl svarbu, kokias įžvalgas piešinio pagalba sau atrandi.

Iš tiesų kurdami programą neturėjome tikslo, kad vaikai perskaitytų daug knygų, svarbu, kad perskaitę knygas užsiėmimų metu jie rastų sau svarbius atsakymus esamoje gyvenimo situacijoje, pažintų save ir savo jausmus, galbūt išliedami įspūdį per piešinius koreguotų savo santykius, išmoktų pažvelgti į save iš šalies. Toks kūrybinis knygos turinio suvokimas ir jos individualus interpretavimas yra (buvo) šios programos ašis. Tai psichologinis aspektas, kuris tarsi nematomas, tačiau iš tiesų egzistuoja. O piešdami vaikai suteikė knygoms antrą kvėpavimą. Kūrybinė projekto pusė svarbi tuo, kad vaikai pajaučia, jog gali kurti, kyla jų savivertė. Iš daugelio atsiliepimų neteko išgirsti nė vieno, kad dirbti buvo neįdomu.

Dar vienas svarbus programos bruožas yra komandinis darbas. Vaikai su vadovais aptarė, kaip iliustruos knygą, į ką kreips dėmesį, ką išryškins, kas toje knygoje jiems yra svarbiausia. Štai kodėl šiame projekte reikėjo vadovų, kurie ne tik generuotų vaikų idėjas, bet ir rastų priimtiną visiems iliustravimo idėją. Vaikai dirbo drauge ir mokėsi bendrauti.

Mirioramų virusas. Projektu buvo siekiama, kad vaikai ir paaugliai kūrybiškai ir su džiaugsmu skaitytų knygas ir kurtų jų mirioramas ne vienoje bibliotekoje ar mokykloje, o sudarytų visą skaitymo tinklą Šiaulių regione. Kitaip sakant, mirioramų idėja buvo platinama ir mieste, ir rajono savivaldybėse. Todėl 2014 metai tapo savotišku netradicinio skaitymo su mirioramomis sąjūdžiu. Iš pradžių nedrąsiai, o vėliau su entuziazmu į projektą įsitraukė 12 kūrybinių grupių miesto ir regiono mokyklose ir bibliotekose. Virusas vėliau pagavo ir kitas bibliotekas, kurios įsijungė į projektą atsiliepdamos į naują idėją. Kaip vykdyti projektą ir pasirengti mirioramų dėžių projektavimui, projekto dalyviai išgirdo iš Mariaus Jonučio, kurį pakvietėme į įžanginį projekto seminarą.

Siekdami įtaigesnio programos viešinimo, lapkričio mėnesį, baigiantis projektui, organizavome mirioramų pristatymą bibliotekoje. Renginio metu projekto dalyviai parengė įspūdingus pasirodymus. Dalyviams atsirado galimybė pamatyti vieniems kitus, palyginti projekto rezultatus, pasidalyti patirtimi. Jauniesiems kūrėjams ir jų vadovams buvo įteikti suvenyrai ir padėkos.

Kūrybinės grupės. Projekto vykdytojai savo įstaigose sukūrė kūrybines grupes, į kurias buvo įtraukti mokytojai, technologijų mokytojai, socialiniai pedagogai, dailininkai, mokinių tėveliai ir, savaime suprantama, moksleiviai. Kai kur (kaimo vietovėse) įsijungė ūkio darbuotojai ir kiti specialistai, taip pat šeimų nariai. Kūrybinėms komandoms teko rūpintis mirioramų dėžių projektavimu, gamyba, apipavidalinimu ir dirbtuvėlių organizavimu. Visas darbų procesas kartu su užsiėmimais tęsėsi nuo gegužės iki lapkričio pabaigos, tačiau laikotarpis pasirodė esąs per trumpas. Tarp kūrybinių grupių vadovų – žinomi ir nusipelnę dailės mokytojai, kaip Salvija Zakienė, Rimvydas Daužvardis, Ugnius Ratnikas, Justina Šaltė, rašytoja ir knygų iliustruotoja Lina Žutautė, taip pat patyrę mokytojai ir aktyvūs bibliotekininkai.

Skaitymo rekomendacijos. Seminaro ir pasitarimų metu skaitymo programos įgyvendinimui vaikams buvo rekomenduota pripažinimą pelniusi vaikų literatūra, tokie autoriai kaip Kęstutis Kasparavičius, Sigitas Poškus, Vytautas V. Landsbergis, savęs pažinimo knygos kaip antai „Tu esi ypatingas“, „Baimė“ ir pan. Rekomendacijos buvo tikslingos, daugelis dalyvaujančių rinkosi pristatyti šių autorių kūrinius ir pasakas. Tačiau keliose įstaigose knygas vaikai patys kūrė ir iliustravo. Taip Ragainės progimnazijos vaikai sukūrė „Jausmų miestelį“. Šioje knygoje apsigyveno Baimė, Vienatvė, Liūdesys, Gerumas, Švelnumas ir kiti veikėjai. Visiems buvo įdomu kurti siužetą ir piešti. Savo sukurtas pasakas į mirioramas perkėlė ir Telšių rajono savivaldybės Kaunatavos biblioteka.

Projekto rezultatai. Projekte aktyviai dalyvavo apie 230 vaikų. Sukurtas mirioramas išvydo apie 1300 žiūrovų. Ritinines knygas kūrėjai pristatė ir savo bendruomenėse, o Sauliaus Sondeckio menų gimnazija ir kavinėje „Rūta“. Mirioramų kūrimo procesas dar nenutrūko ir šiandien. Apie projektą palankiai atsiliepė dauguma dalyvių, iš kurių L. Žutautė teigė, kad „man didelė garbė dalyvauti šiame projekte. Projekto metu mačiau daug gražios iniciatyvos tiek iš mokinių, tiek ir iš mokytojų“. Mokytojoms Aistei ir Aušrai Adomaitienėms „projektas įdomus tuo, kad mokiniai ne tik tobulino skaitymo ir pasakojimo įspūdžius, bet ir dalyvavo kūrybinėje veikloje, galėjo įsijausti į veikėjų charakterius, o kartu mokėsi nugalėti baimę kalbėti prieš auditoriją“.

Netikėtumai. Iliustracijų demonstravimas mirioramų principu atskleidė ir kitas potencialias galimybes. Pavyzdžiui, Šiaulių rajono Gilaičių bibliotekoje mirioramų principu buvo sukurta iliustruota kaimo istorija, skirta bendruomenės jubiliejui. Į kūrybos procesą įsitraukė ir vyresnio amžiaus (68 m.) dalyviai, o U. Ratniko SKIZZE galerijoje mirioramas kūrė ir 3-5 metų vaikučiai. Nesitikėjome, kad vykdant netradicinę skaitymo programą, atsiras tiek daug kūrybinių galimybių: skaityti, mąstyti, reikšti mintis, iliustruoti naudojant įvairią techniką, įtaigiai pristatyti kūrinį auditorijai, dirbti komandoje.

Perspektyvos. Projekto vykdymas tuo pačiu metu keliolikoje bendruomenių yra neįkainojama patirtis, atnešusi gražių rezultatų. Anot Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorės Aldonos Augustaitienės, viešėjusios mirioramų renginyje ir vertinusios darbų procesą, šį projektą būtina skleisti ir plėtoti įtraukiant daugiau bibliotekų, kurios rūpinasi vaikų skaitymu. Nors netradicinis vaikų skaitymas ir mirioramų gaminimas nėra lengvai vykdomas procesas, programą vienu ar kitu būdu tęsime. Į 2015 metų Knygų pristatymo konkursą kviesime knygų su mirioramomis kūrėjus, o specialių poreikių vaikams tokia programa labai tiktų tiek popamokinėje veikloje, tiek ir mokinių atostogų metu vasarą.

Aldona Šiaulienė