Į pradžią



 

 
 
 
 
Biblioterapija mokyklinio amžiaus socialinės rizikos vaikams ir jaunimui Naujosios Vilnios bibliotekos vaikų ir jaunimo dienos centre
2013-10-17


Vaikų ir jaunimo dienos centras po bibliotekos „stogu“

Kiekviena organizacija, teikianti socialines paslaugas, stengiasi maksimaliai patenkinti konkrečios bendruomenės poreikius. Aprašomu atveju Naujosios Vilnios biblioteka iki 2000-ųjų metų vietos bendruomenei teikusi sociokultūrines paslaugas atsidūrė tarsi akligatvyje. Dar prieš keletą metų bibliotekoje buvo suburta mokyklinio amžiaus socialinės rizikos vaikų grupė, kuriai sociokultūrines paslaugas teikė bibliotekos darbuotojos, tačiau šiai grupei reikėjo kompleksinės socialinių įgūdžių programos, prevencinio lygio mokymų. Bibliotekininko kompetencijų šioms paslaugoms neužteko. Vaikams reikėjo padėti pamokų ruošoje, stiprinti socialinius įgūdžius, psichologo patarimų. Todėl buvo surastas unikalus sprendimas – panaudojant bibliotekoje esančius kultūrinius/informacinius ir žmogiškuosius išteklius bei sujungus reikiamų sričių specialistus įkurti vaikų ir jaunimo dienos centrą.

Pateikus projektą Dienos centrų įkūrimo programai, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo gautas dalinis finansavimas, kuris įgalino išplėsti socialinių/psichologinių paslaugų spektrą ir gauti žmogiškųjų išteklių. Tokiu būdu bibliotekoje pradėjo funkcionuoti vaikų ir jaunimo dienos centras, teikiantis kompleksines informacines, socialines/psichologines paslaugas. Pradėjus teikti papildomas paslaugas, sustiprėjo ir biblioteka, ir dienos centras. Tikslingai ir vieningai dirbant bibliotekos ir dienos centro darbuotojų komandai, vaikų tikslinėje grupėje atsirado teigiamų socialinių pokyčių. Bibliotekos ir dienos centro sintezė išplėtė ir sustiprino šių institucijų teikiamų paslaugų kokybę, išsiplėtė tarpinstitucinių socialinių ryšių tinklas. Atsirado galimybės ir netradicinei paslaugai – biblioterapijai, kuriai reikalingas atitinkamos srities specialistas – psichologas.


Biblioterapijos programos tikslai ir užsiėmimų struktūra vaikų dienos centro lankytojams

Biblioterapijos sąvoka įvairiuose mokslo literatūros šaltiniuose apibūdinama kaip sistemingas, tikslingai organizuojamas procesas, kurio metu biblioterapijos specialistas, kaip pokyčio priemonę naudojantis knygos poveikį, bei to poveikio pasekoje užsimezgusius tarpasmeninius santykius, padeda klientui palaikyti ar atgauti fizinį ir dvasinį sveikatingumą.

Nuo 2003 m. Naujosios Vilnios bibliotekos vaikų ir jaunimo dienos centre taikant humanistinio ugdymo principą buvo sukurta biblioterapijos programa, kurios tikslai:

1. Socialiai silpnų ir socialinės rizikos šeimų vaikų ir jaunimo grupėje ugdyti asmenybę, tarpasmeninio bendravimo ir socialinius įgūdžius.

2. Ugdyti tuos asmenybės aspektus ir įgūdžius, kurie ateityje padėtų siekti savo tikslų: sugebėjimą susitelkti, kūrybiškumą, vaizduotę.

3. Padėti spręsti jaunos, savęs nerandančios ir nemokančios suprasti asmenybės gyvenimo problemas knygos pagalba, ieškoti pozityvių sprendimų išgyvenant negatyvius potyrius šeimoje ir už jos ribų.

Biblioterapijos užsiėmimų metu tam tikros problemos atskleidimui parinktos lektūros pagalba žadinami tiek jausmai, tiek jauno žmogaus sąmoningumas, per literatūrinių knygos veikėjų patirtį skatinami jo išgyvenimai. Svetimi gyvenimai ir išgyvenimai padeda atsiskleisti asmenybės vertybių ir išgyvenimų supratimui.

Konkrečiai problemai ar emocinei dorovinio gyvenimo sričiai analizuoti biblioterapijos lankytojų grupėms psichologas kartu su bibliotekos darbuotoju parenka aktualias temas ir literatūrinius siužetus. Išanalizavus kūrinį grupėje, psichologė anketavimo būdu parengia grupę klausimų, pagal kuriuos dalyviai išdėsto savo nuomonę ar požiūrį į tam tikras problemas, ieško sprendimo būdų. Atsakymai į anketas trunka ne ilgiau kaip pusvalandį. Grupinis asmenų anketavimas turi privalumų, nes užtikrina pakankamą atrankos dydį, šimtaprocentinį anketų grąžinimą, galimybę apklausėjui instruktuoti respondentus, pvz.: nesuvokiant klausimo, gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu, pagal respondentų reakciją spręsti apie problemos reikšmingumą. Atliekant tyrimą anketavimo būdu, pasiekiama aukšto atsakiusiųjų procento.


Pagrindinės biblioterapijos grupes lankančių vaikų ir jaunuolių problemos

Vaikų ir jaunimo grupėse lankosi po 12 vaikų. Grupės žmonių skaičių nustato psichologas, manoma, kad tai optimaliausias žmonių skaičius, norint įvertinti ar rasti sprendimo būdą kiekvienam dalyviui.

Biblioterapijos grupėse sistemingai ir nuosekliai dirbama nuo 2004 m. Kasmet psichologė klausimų ir interviu metodais vertina grupės dalyvių emocinius ir elgesio pasikeitimus, kurie vyksta naudojant pagrindinį biblioterapijos instrumentą – knygą. Atlikus apklausas grupėse, išryškėja pagrindinės problemos, kurios stipriai veikia socialiai silpnas ir dvasiškai nebrandžias asmenybes.


Mylimų žmonių praradimo problemos

Daugelis žmonių ir biblioterapijos grupės šeimos narių nesigilina ir negalvoja, kad vaikai yra stipriai paveikiami, kai praranda mylimus žmones. Tačiau knygų pagalba išanalizuoti kai kurie gyvenimo pavyzdžiai parodo, kad vaikai labai stipriai išgyvena savo mylimo žmogaus netektį, nesvarbu ar tai būtų mirtis ar išsiskyrimas. Stiprūs išgyvenimai dažnai sukelia neigiamą efektą ne tik vaiko emocinei ar elgesio pusiausvyrai, bet gali trikdyti ir jo vystymąsi. Biblioterapija gali būti efektyvi priemonė šiai problemai spręsti.

Kadangi daugelis šios grupės vaikų ir jaunuolių patiria savo šeimos netektį ne tik fizine prasme, o dažnai dėl kitų šeimos narių asocialaus gyvenimo būdo, todėl netekties problema analizuojama kartu su prisirišimo problema, kuri apima socialinius, emocinius ir elgsenos komponentus. Diskutuojant grupėje šia tema, sukuriamas savipagalbos metodas, kuris įgalina dalyvius dalytis gyvenimo patirtimi, grupė suteikia daugiau pasitikėjimo, skatinamas saugumo jausmas.

Netektis dėl įvairių priklausomybių, šių grupės vaikų yra kasdienio gyvenimo dalis. Ir visgi tai ta „neskani” tema, kurią visuomenė bando nuslėpti nuo vaikų. Šių problemų pasekmės dažniausiai gydomos medikamentais, taip paprasčiau, nes nereikia gilintis į vaiko sielą. Šiuo metu ir pasitarnauja biblioterapija.

Kartais nagrinėjant tokią skaudžią temą grupėje vaikai nesusidoroja su savo emocijomis ir užsiėmimo metu verkia. Biblioterapeutui tai ne tik įprasta situacija, tačiau ir didelė atsakomybė. Galėčiau pateikti vieną šios problemos pavyzdį. Jaunimo biblioterapijos grupėje dalyvavusi paauglė, išgirdusi skaitomame tekste apie tėvų skyrybas, visada verkė. Kalbinama grupės draugų ir ir psichologės visai nekalbėjo ir nesiliovė verkusi, tačiau biblioterapijos užsiėmimus lankė kiekvieną savaitę. Psichologė ir grupės draugai laikėsi tyliai, leisdami mergaitei tokiu būdu išlieti savo sielvartą. Užsiėmimo metu tik paliesdavo ar paglostydavo jos ranką, nusišypsodavo. Mergaitė prakalbo tik po kelių mėnesių tyloje išverkusi savo skausmą. Tai buvo sunkus atvejis ne tik šiai paauglei, bet ir visai grupei bei psichologei.

Kokį kūrinį pateikti kaip geros biblioterapijos pavyzdį konkrečia tema labai sunku, nes pirmiausia reikia išanalizuoti priežastį. Tėvų skyrybų atveju gali būti sėkminga Vytauto Račicko „Šlepetė”. Gali būti, kad vaiką gali paveikti panašios tematikos publicistinis straipsnis, kurio sėkminga pabaiga nuteiktų sprendimo suradimui. Todėl negalima biblioterapiškai nurodyti knygą kaip aksiomą.


Alkoholizmas ir kitos šeimos narių priklausomybės

Didžiulę problemų „puokštę” vaikų gyvenime sudaro tėvų priklausomybės nuo alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų. Dažnai tėvai net nesuvokia kokių pasekmių jų elgesys turės vaikams. Dažnas tėvų nebuvimas namie ar neblaivi būsena sukelia vaikui emocinį atsiskyrimą, vėliau ir pyktį, kuris skatina net nusikaltimus. Rengiant užsiėmimą šia tema tiek lektūros atranka, tiek jos svarstymas grupėje turi būti labai gerai apmąstytas, nes reikia ne tik atskleisti vaikų emocijas, bet ir jas suvaldyti. Kartais analizuojama ši tema ne iškart duoda gerų rezultatų. Vaikai dažnai stengiasi slėpti savo šeimos situaciją. Vienas grupėje dalyvavęs vaikas (biblioterapijos grupę lankė 4 metus), kurio tėvas dažnai būdavo neblaivus ir jį kasdien mušdavo, prisipažino tik tuomet, kai dalinai tapo nepriklausomas nuo savo šeimos, baigė mokyklą ir pradėjo dirbti. Tačiau šioje grupėje nepraleisdavo nė vieno užsiėmimo, dažnai sakydavo, kad tie žmonės, kurie yra šalia, patys svarbiausi jo gyvenime. Taigi, turėdami šį ir kitų panašių pavyzdžių jau galėtume teigti, kad biblioterapija gali pagerinti atskirų asmenų gyvenimo kokybę, padėti išbristi iš krizinių situacijų.

Vaikams skaitant grožinės literatūros tekstus atrodo, tarsi juos atitraukiam nuo realybės, ypatingai skaitant klasikinę literatūrą. Vaikams sunku persiorientuoti į kitą amžių ar visai kitus socialinius santykius. Nagrinėjant šią temą būtų tinkamas grožinės literatūros pavyzdys J. Frey „Pasaulis už grotų”.


Mirtinos ligos ir tėvų įkalinimas

Dauguma žmonių susidūrė su liga, kai lovoje teko pagulėti kelias dienas, tačiau kai susiduriama su mirtinai pavojinga liga, tai šeimai, o ypatingai vaikui ar paaugliui sukelia didžiulį stresą. Žinoma, kad vaikai, kurie turi sunkiai sergančius tėvus, jaučiasi išsigandę ir nesaugūs, nes nemoka suvokti priežasčių. Jie jaučiasi sutrikę, nes nesupranta kas vyksta su jų mylimais žmonėmis. Kai tėvai staiga palūžta nuo ligos, vaikai kartais jaučia pyktį, liūdesį, kartais nurodo net jaučiamą fizinį skausmą.

Dažnas atvejis, kad grupės lankytojų vienas iš tėvų ar artimųjų dėl negatyvaus gyvenimo būdo patenka į įkalinimo įstaigą. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai negali suprasti, kodėl vienas iš tėvų išėjo iš namų ir negrįžta, kad negali jų aplankyti kai nori. Atskirti nuo savo mylimo artimojo, vaikai labai ilgisi ir retai kada gal pasakyti bent vieną blogą nuteistojo savybę. Paprastai nuteistasis tėtis ar mama idealizuojami, neadekvačiai vertinamas jų gyvenimo būdas. Šiuo atveju biblioterapijos užsiėmimai gali padėti adekvačiai vertinti nuteistųjų elgesį. Mokyklose vaikai, kurių tėvai yra kalėjime, dažnai saugomi, kad nesužinotų dėl kokių priežasčių jų tėvams apribota laisvė arba tėvystės teisės.

Keli užsiėmimai šia tema buvo organizuojami dienos centro biblioterapijos grupėje. Šiuo atveju naudojome tą pačią minėtą J. Frey „Pasaulis už grotų”, taip pat labai populiari K. Zeiter knyga apie romų tautybės dainininką „Radži: likimas nepajėgė manęs nuskriausti“. Pastaroji knyga populiari ir dėl to, kad išgyvenimus pateikia žinomas visuomenėje žmogus. Šią knygą biblioterapijos grupėje daugelis norėjo perskaityti. Taip pat kai kuriais atvejais galima pasiūlyti E. Kalėdos knygos „Nemylimi“ ištraukų.


Lektūros panaudojimo ypatybės asmenybei ugdyti

Atrenkant ir naudojant lektūrą vaikų ir jaunimo grupėse biblioterapijos specialistai turi būti susipažinę ne tik su grupės problemomis, bet ir su bendrojo lavinimo mokyklų metodais, literatūros kūrinius taikant papildomam ugdymui. Tarkim, 8-9 metų vaikui, kurio mama priklausoma nuo narkotikų, gali būti sunku susitelkti į skaitymą, jei jis nuolat galvos apie mamos saugumą.

Panašiu atveju atrenkant literatūrinius šaltinius daugeliui temų nemažą vietą užima pasakos. Pasaka perduoda ne tik mažam vaikui, bet ir paaugliui bei jaunuoliui intuityvų, pasąmoningą savo prigimties supratimą ir tai, kokia gali būti jo ateitis. Įsijautus į herojų išgyvenimus, grupių dalyviai labiau įsisąmonina ir supranta tas savo gyvenimo sritis, kur jie patys jaučiasi blogai, patiria skriaudą ar neteisybę. Kadangi pasakos turinys suprantamas visiems, net ir menką išsilavinimą turintiems grupių dalyviams, todėl sudaro geras sąlygas optimaliam emocijų atsivėrimui.

Pasakos atskleidžia moralaus elgesio pranašumus ir tai vyksta ne pateikiant abstrakčias etines sąvokas, o per emocinius išgyvenimus. Aptariamos pasakų herojų asmeninės ypatybės, nes sprendžiama pagal jų elgesį. Kūrybiškai ir sumaniai organizuoti užsėmimai biblioterapijos grupėje knygos pagalba, padeda vaikui atpažinti savo gerąsias savybes, stipriąsias puses, jas ugdyti ir išreikšti.

Jaunesnio mokyklinio amžiaus socialinės rizikos šeimai priklausantiems vaikams dažnai sunku ignoruoti apkalbas, vykstančias už mokyklos ribų, žaidimų aikštelėje, apie jo tėčio „paslaptingą dingimą ar mirtį” ir susigūžimus, kai kas nors iš klasės draugų bando atsisėsti per pietus šalia jo.

Gausybė pozityvių, emocinį vaiko vystymąsi skatinančių veiklų, padeda vaikams pergyventi ir įveikti negatyvias emocijas, tokias kaip pyktis, baimė, išdavystė, sumišimas, įsiutimas, depresija, vienišumas. Trumpų siužetų ar publicistinio pobūdžio knygos suteikia tinkamą informaciją ir padeda rasti atsakymus į užduodamus klausimus.

Biblioterapijos grupei vadovaujantis specialistas taip pat neturi pamiršti apie grupės vaikų šeimas, pamažu teikiant ir jiems informacinę medžiagą, padedančią lengviau išgyventi ir įveikti esamas problemas.

Dirbant su tinkamai parinkta knyga stiprinama ne tik grupės lankytojo savivertė, didėja ir dalyvaujančių šiame ugdymo procese ugdytojų kompetencija mokyti bendrauti ir bendradarbiauti, įsisąmoninti ir išreikšti savo jausmus, grįsti savo elgesį vertybėmis, ugdyti kūrybiškumą.


Kelios dabartinės situacijos įžvalgos biblioterapijos srityje

Kai kuriose pasaulio šalyse pvz. JAV, Rusijoje, Kanadoje biblioterapija teoriškai labiau išreikšta kaip kultūros dalis. Kanadoje įsikūrusi biblioterapijos asociacija Vakarų Ontarijo universitete, kuri nuolat rengia šioje srityje dirbančių institucijų veiklos pristatymus, užsiima mokslo tiriamąja veikla. Kas yra biblioterapija, įvairūs mokslininkai turi parengę savo apibrėžimą. 8-ajame XX a. dešimtmetyje didelį interesą įgavo biblioterapijos, kaip savipagalbos knygų, panaudojimas, siekiant padėti vaikams pakeisti negatyvų elgesį, o taip pat vaikams turintiems raidos sutrikimų. Amerikos bibliotekų asociacijoje (ALA) buvo įsteigtas biblioterapijos komitetas, tačiau 1990 m. šioje srityje dirbo vos keletas bibliotekininkų ir šis komitetas nutraukė veiklą.

Lietuvoje biblioterapijos metodai/ technikos taikomi taip pat  tik dvejose atskirose srityse :

sveikatos apsaugos (psichinės sveikatos, reabilitacinėse programose);

socialinėje (prevencinėse, meninės integracijos programose).

Taikant biblioterapiją praktiškai, išryškėjo būtinybė organizuoti daugiau kvalifikacijos kursų bibliotekų specialistams, naudojantiems knygą kaip priemonę/tarpininką darbui su specialių poreikių žmonėmis, antra, gilinti ir turtinti teorinę bei praktinę bazę, reikalingą biblioterapeuto profesijos/disciplinos kūrimui mūsų šalyje. Kaip alternatyva darbui su specialiųjų poreikių vartotojais bibliotekoje galima ieškoti galimybės dirbti psichologui. Labai svarbu skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą neužsidarant savo profesinėje erdvėje, nes šiandieninės visuomenės rūpestis – kad kiekvienam, ypač vaikui ir jaunam žmogui būdingas pozityvios saviraiškos poreikis nebūtų blokuojamas, kai dėl to sutrinka asmenybės raida.

Biblioterapijos specialistų Lietuvoje nerengia nė viena aukštojo mokslo institucija, išskyrus Klaipėdos universitete bibliotekininkystės specialistus rengiančioje studijų programoje, biblioterapija paminėta kaip viena iš laisvai pasirenkamųjų disciplinų. Šią neišnaudotą erdvę, galbūt, galėtų užpildyti bibliotekininkystės mokslo studijų programose išsamiau parengta biblioterapijos programa, kuri nustatytų bendrą Lietuvos bibliotekoms tinkančią koncepciją.

Rita Venskūnienė

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.