Į pradžią



 

 
 
 
 
Seminaras „Lėlių gaminimas ir jų valdymo būdai“

Savo pranešimo „Lėlės kalba, jos atgaivinimas ir charakterio kūrimas“ metu A. Čeredaitė seminaro dalyvius supažindino su lėlių valdymo būdais




2011 m. rugsėjo 28 d. projekto „Lėlių teatras – jaukus vaikystės pasaulis“ organizatoriai pakvietė į seminarą „Lėlių gaminimas ir jų valdymo būdai“, kuris įvyko Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Parodų salėje.

Seminare dalyvavo VšĮ vaikų dienos centro, VJUC „Varpelio“, Paketurių šv. Kazimiero vaikų globos namų, Alizavos pagrindinės mokyklos bei Noriūnų, Subačiaus, Skapiškio, Salamiesčio, Antašavos bibliotekų darbuotojai kartu su projekte dalyvaujančiais vaikais ir visi kiti besidomintys teatro lėlių gamyba.

Įžangos žodį tarusi bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė pristatė pasveikinti atvykusį seminaro svečią – Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoją Vytautą Knizikevičių bei lektorę – aktorę, režisierę, vaikiškų knygelių kūrėją Aureliją Čeredaitę.

Projekto vadovė Jolita Janušonienė priminė, kad pažintis su vis labiau populiarėjančiu lėlių teatro menu prasidėjo gegužės mėnesį, o pirmieji lėlių gamybos rezultatai jau matyti bibliotekos II aukšte parengtoje fotonuotraukų parodoje „Vaikų rankose gimstančios lėlės“. Spalio mėnesį visų laukia pats svarbiausias projekto renginys – lėlių teatrų festivalis „Vaikai ir lėlės“. Jauniausieji seminaro dalyviai turėjo galimybę išbandyti, kaip juda šešėlinės, pirštininės, lazdelinės lėlės

Savo pranešimo „Lėlės kalba, jos atgaivinimas ir charakterio kūrimas“ metu A. Čeredaitė seminaro dalyvius supažindino su lėlių valdymo būdais. Lėlės pagal valdymą skirstomos: marionetės, pirštininės, lazdelinės, mechaninės ir šešėlinės. Jos būna skirtingų dydžių – nuo kelių centimetrų iki kelių metrų. Viena iš paprasčiausių lėlių teatro formų yra šešėlių teatras. Jam būtinas ekranas – tai rėmas, aptrauktas balta medžiaga, lempa ir lėlės, kurios daromos iš standaus kartono. Dekoracijos ant ekrano tvirtinamos iš kraštų, kad kuo mažiau trukdytų pagrindiniams veikėjams judėti.

Aurelija teigė, kad lėlės kalba yra jos judesys. Ji gali kalbėti visomis kūno dalimis: nosimi, akimis, kaklu, ausimis ir t. t. Lėlės kalba ne tik stovėdamos. Jos gali sėdėti, gulėti, mataruotiJauniausieji seminaro dalyviai turėjo galimybę išbandyti, kaip juda šešėlinės, pirštininės, lazdelinės lėlės kojomis – išdykauti. Aktorė akcentavo, kad reikia kalbėti per lėlę. Kalbant su partneriu, pirmiausia žiūrėti į lėlę, o per lėlę – į partnerį. Taip pat labai svarbu padėti vaikui sukurti personažo veiksminę liniją. Susirinkusieji sužinojo, kad lėlės juda mažais stabtelėjimais. Lektorė siūlė vadovautis tokia lėlės kalbos schema: judesys, mažas stabtelėjimas, žodis. Visi susidomėję žiūrėjo į Aurelijos rankose atgyjančias, kalbančias bei dainuojančias lėles.

Jauniausieji seminaro dalyviai turėjo galimybę išbandyti, kaip juda šešėlinės, pirštininės, lazdelinės lėlės. Jie vaidino kartu su aktore Aurelija, kūrė personažų charakterius, inscenizavo įvairias mizanscenas, taip išreikšdami save ir parodydami savo kūrybines galimybes.

Lėlių menas daro didžiulį poveikį auklėjant žmogų, formuoja vertybinę orientaciją, teikia estetinį malonumą. Vienas iš projekto „Lėlių teatras – jaukus vaikystės pasaulis“ uždavinių įkurti – vaidybos kampelius viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje ir visose projekte dalyvaujančiose institucijose jau sėkmingai įgyvendintas. Ši nauja veikla padės vaikams žengti pirmuosius žingsnius į meno pasaulį.

Jolita Janušonienė
     Projekto vadovė

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.