Į pradžią



 

 
 
 
 
Skaitymo skatinimas jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams
Pasakoriai-pasakotojai

Kadangi visą spalio mėnesį lankiausi Ženevos Minoteries bibliotekos skaitymo su kūdikiais seansuose be kūdikio, nutariau būtinai sudalyvauti pradinukams skirtame renginyje su savo penkiamečiu. Taigi, trečiadienio popietę jau traukėme į jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams skirtą renginį – „Visuomet pasaka“. Šį kartą klausytojų-skaitytojų buvo nemažai, šešios šeimos su vienuolika vaikų nuo metų iki aštuonerių. Atėję radome pasakotoją François Genoud (http://contetoujours.org/WordPress/conte-toujours) sėdintį stebuklingoje šaknų kėdėje. Jis suvaidino spektaklį „Pasakų šalyje“, kurį pradėjo daina, pritardamas gitara. Dainą, žinoma, netruko išmokti ir vaikai. Girdėjome tris pasakas. Pirmojoje pasakoje sužinojome apie šiaip jau niekuo neišsiskiriantį kaimelį, kuriame gyveno visų profesijų žmonės, tačiau visi buvo truputį nelaimingi, nors ir nežinojo kodėl. Kartą į kaimelį užsuko nebylys, kurčiasis ir aklasis. Kadangi nieko doro dirbti jie negalėjo, ėmėsi kurti menus ir tik tada kaimelio gyventojai suprato, ko jiems gyvenime trūko. Antroji pasakėlė buvo apie dramblį Bongo, o trečioji – apie neturtingą sergantį paukštelį išgydžiusią mergaitę, kuri po to netikėtai pralobo. Spektaklis, pasakojimas, žinoma, buvo interaktyvus – vaikai buvo prašomi užbaigti sakinius, atspėti tolesnę pasakos eigą, pasakotojui apibūdinus kokią nors profesiją – rasti jos pavadinimą, dainuoti kartu su pasakotoju, rėkti, belstis į duris, gliaudyti riešutus ir t.t. Tai buvo tradicinis, tačiau geras pasakų spektaklis.

Visame prancūzų kalba kalbančiame pasaulyje (manau, kad ši tradicija nors kiek susijusi su kolonijine Prancūzijos praeitimi ir ryšiais su nepaprastai turtinga pasakojamaja įvairių Afrikos šalių tradicija)  jau gerus kelis dešimtmečius klesti pasakoriaus amatas. Pasakoriai-pasakotojai, tai žmonės, įvairiausiomis priemonėmis sekantys pasakas, šiaip istorijas arba išraiškingai skaitantys knygas. Pasakoriais tapti gali įvairių sričių specialistai – aktoriai, muzikai, dainininkai, šokėjai, mokytojai, bibliotekininkai, namų šeimininkės ir (arba) šeimininkai. Dažniausiai tai daugiau pomėgis arba šalutinė veikla, tačiau vis daugiau randasi ir profesionalių pasakotojų. Pasakų sekimui pasakoriai naudoja visus savo talentus bei įgūdžius. Jie istorijas pasakoja ne tik vaikams. Rengiami pasakorių festivaliai, kuriuose jie net varžosi dėl apdovanojimų. Pasakorių pasirodymų Ženevos mieste ir jo apylinkėse gausu. Juos, kaip matėme, kviečia bibliotekos, knygų mugės, jie rengia nepriklausomus spektaklius, lankosi mokyklose ir darželiuose. Esu aistringa jų pasirodymų lankytoja. Mane visuomet žavi žmogaus gebėjimas balsu, pasakojimu užburti auditoriją, minimaliomis priemonėmis klausytojus nukelti į kitą erdvę. Pasakoriai pasižymi nepaprastu kūrybingumu, jie patys sau rašytojai, scenaristai, režisieriai bei scenografai. Paklausite, kuo pasakotojų pasirodymai susiję su knygomis ir skaitymo skatinimu? Ogi daugeliu dalykų. Pirma tuo, kad pasakojimo žanras priklauso tai pačiai fikcijos kategorijai. Pasakotojas, kaip ir knyga, klausytoją nukelia į nerealų, išgalvotą pasaulį, kuriame, jei pasakojimas paveikus, klausytojas tapatinasi su personažų būsenomis ir išgyvena tikras emocijas. Kognityviniai mokslai, kurie šiuo metu aktyviai tyrinėja smegenų veiklą skaitymo metu pateikia vis daugiau įrodymų, kad skaitant žmogus išgyvena pojūčius, apie kuriuos skaito, beveik taip pat intensyviai kaip juos išgyvena pats juos patirdamas (Gabrielle Starr, „Multisensorz Imagery“, Lisa Zunshine (sud.), Introduction to Cognitive Social Studies, Baltimore: John Hopkins UP, 2010). Tas pats galioja ir pasakojimui. Antra, tuo, kad nepaprastai efektyviai turtina vaikų žodyną bei kalbos įgūdžius ir trečia, žinoma, tuo, kad daug ir tiesiogiai dirba su knyga. Daugelis pasakorių sekamų pasakų ateina iš knygų, kai kurie net renkasi įtraukti knygą, kurios motyvais pastatė pasakų spektaklį, į patį spektaklį – naudojasi iliustracijomis, išdidina puslapius ir t.t.

Kiekvienoje miesto bibliotekoje kartą per mėnesį rengiami pasakorių pasirodymai ir (arba) nedideli spektakliukai. Man labiausiai patikusios Ženevoje girdėtos pasakorės yra „Moufle et Compagnie“ trupė, jos įkūrėja Catherine Gaillard ir narė Béatrice Graf   (http://www.catherine-gaillard.net/index.php, http://www.youtube.com/watch?v=7OEGBoCJOuQ) ir Casilda (http://www.casilda.org/joomla/). Lietuvoje šį žanrą nuostabiai kuria ir plėtoja mano itin mėgiama režisierė ir aktorė, „Stalo teatro“ įkūrėja Saulė Degutytė (http://www.staloteatras.lt/). Apie jos sektas pasakas darželyje mokyklėlėje „Ratas“ skaitykite čia (http://www.lietuviai.ch/lituanistiniai-darzeliai-othermenu-43/27-pamokeles/221-pamokele-spektaklis.html).

Advento laikotarpiu vaikai į bibliotekas kviečiami pasiklausyti kalėdinių pasakų, kurias skaito bibliotekų darbuotojai.


Virtinė (Ribambelle)

Projektas „Virtinė“ – skirtas pradinių klasių, vadinamosios „vaikiškosios“ mokyklos mokiniams, nuo 4 iki 6 metų. Projekto sumanytojos, Neušatelio miesto pradinių klasių mokytojos Claudine Ehrbar ir Olivia Leccabue.

Nors, panašu, kad jis jau nebevykdomas, vis tiek vertas dėmesio. Pagal bibliotekininkų sudarytus šio amžiaus vaikams skirtų knygų rinkinius, jos pagamino šešias kuprines-knygų personažus, kurie gali susikibti rankomis, prie jų prisiūtų lipdukų dėka. Kuprinėse sudėtos keturiasdešimt knygų. Jos į klasę atkeliauja mėnesiui. Jo metu vaikams skaitomos knygos ir žaidžiama tų knygų motyvais, vaikai kviečiami patys atkurti ir apžaisti knygose pasakojamas istorijas. Į žaidimą įtraukiama visa mokykla, klasės, kurioje mėnesį įsikuria kuprinės, vaikai eina į kitas klases dalytis savo žaidimais ir tekstais, surengiamas ir spektakliukas tėvams.

Štai projekto kūrėjų kreipimasis į projekto vykdytojas,-us: „Visą mėnesį skirkite dėmesio „Virtinei“, vaikams ir knygoms. Svarbiausia – knygų atradimo, istorijų klausymosi ir pasakojimo MALONUMAS. Nedvejodami skaitykite vaikams tas pačias knygas daug kartų, tiek, kiek vaikai norės. Panardinkite juos į pasakojimo kalbą (ji skiriasi nuo šnekamosios kalbos), kuria galima pasakoti istorijas ir save. Sukurkite draugišką, saugią aplinką, kurioje lengviau atsiveria vaikų vaizduotė ir kūrybingumas. Kartu atraskite knygų pasaulį. Pakalbėkite apie tai:

Kas parašė šią knygą?

Kurios knygos jiems patinka? Kodėl?

Kokius jausmus tau gali sukelti knygos?

Ar žinote skirtingų rašymo būdų (turima minty grafinės ir turinio ypatybės)?

Kokius knygos apipavidalinimo, teksto išdėstymo ypatumus pastebite?

Kokias iliustravimo technikas naudoja iliustruotojai?

Daugiau apie projektą http://www.isjm.ch/isjm.html


Vaikų literatūros premija Enfantaisie

Šiai premijai knygas atrenka vienas Šveicarijos vaikų ir informavimo priemonių instituto (tai vaikų literatūros tyrimų centras) atstovas, keli bibliotekų atstovai, vienas literatūros žurnalo vaikams „Parole“ atstovas ir vienas didžiausio Prancūziškosios Šveicarijos dalies knygynų tinklo Payot vaikų skyriaus atstovas. Penkioms Enfantaisie premijai pateiktoms knygoms visuose Prancūziškosios Šveicarijos dalies knygynuose mėnesį prieš jos įteikimą taikoma 30% nuolaida.

Literatūros premija Enfantaisie suteikia žodį vaikams, kurie išrenka jiems patikusią knygą. Taigi, premija siekiama išgirsti vaikus kalbant apie knygas, padėti jiems formuoti kritinį požiūrį ir atkreipti dėmesį į vaikų literatūrą bei jos svarbą globalėjančiame ir pragmatiškėjančiame pasaulyje.

Vaikai gali balsuoti dviem būdais – individualiai arba grupėje. Balsuojant individualiai, jie perskaito penkias premijai pateiktas knygas ir balsuoja asmeniškai, skirdami knygai vieną balsą. Balsuojant grupėje, vaikai kartu perskaito visas penkias knygas ir tarpusavyje diskutuodami bei argumentuodami išrenka nugalėtoją. Grupės balsas knygai skiria dvidešimt balsų. Tokiu būdu vaikai skatinami kritiškai mąstyti, vertinti ir argumentuoti savo pasirinkimą, diskusijos būdu pasiekti kompromiso. 2011 metais Enfantaisie  premijos nugalėtojos rinkimuose dalyvavo beveik 4 000 Prancūziškosios Šveicarijos dalies vaikų.

Gimęs skaityti (Né pour lire)

Visos aptartos skaitymo skatinimo iniciatyvos yra nacionalinės programos, kurią organizuoja fondas (į asociaciją panaši organizacija) „Bibliomedia Suisse” ir Šveicarijos vaikų ir informacijos priemonių institutas (L'Institut suisse Jeunesse et Média) „Gimęs skaityti“ dalis. Šios programos svarbiausias tikslas yra kiekvienam Šveicarijos naujagimiui padovanoti rinkinį knygų. Programa remiasi įsitikinimu, kad kūdikystė yra kritiškai svarbus žmogaus gyvenimo tarpsnis, nulemiantis visą tolesnį vystymąsi ir gyvenimą. Šveicarijoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, egzistuoja nemaža socialinė nelygybė ir pediatrai pastebi didelius skirtingų socialinių sluoksnių šeimose auginamų kūdikių vystymosi skirtumus. Pradėję lankyti privalomą mokyklą socialiai pažeisti vaikai yra priversti „vytis“ savo bendraamžius. Pripažįstama, kad tai, ko nesugebama vaikui suteikti pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais ir metais po to valstybei kainuoja daug daugiau ir yra kur kas sunkiau įgyvendinama. Todėl, kaip ACCES Prancūzijoje, Bookstart Jungtinėje Karalystėje, Nati per leggere Italijoje, Né pour lire Šveicarijoje siekia užtikrinti, kad kiekvienas naujagimis namuose turėtų nors keletą knygų, galėtų su jomis žaisti, jas vartyti ir, geriausiu atveju, jas skaityti.

„Bibliomedia Suisse“ yra fondas, atsakingas už visų šalies bibliotekų (viešųjų, mokyklų) raidą ir skaitymo skatinimą šalyje. Vadinama „Bibliotekų biblioteka“ ji yra svarbiausias visų šalies bibliotekų informavimo šaltinis. Be to, kad rūpinasi knygų kolekcionavimu ir jų skolinimu, ji rengia su skaitymo skatinimu susijusius projektus. Šveicarijos vaikų ir informacijos priemonių institutas (L'Institut suisse Jeunesse et Média) yra nacionalinis vaikų ir jaunimo literatūros studijų, dokumentavimo ir konsultacijų centras, artimai dirbantis  su kantonų ir regionų institucijomis ir siekiantis kurti bei įgyvendinti skaitymo skatinimo projektus mokyklose, vaikų lopšeliuose ir darželiuose bei bibliotekose.

Grįžti atgal

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.