Vilniaus universiteto leidykla 2009-ųjų pabaigoje išleido Komunikacijos fakulteto mokslininkų parengtą pirmąjį Lietuvoje „Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovą“. Pagrindinis šio studijų vadovo tikslas yra vienoje knygoje pateikti platų bibliotekininkystės ir informacijos mokslų dalykų spektrą, siekiant ir supažindinti studentus su šių dalykų pagrindais, ir parodyti jų ryšius, sąsajas. Knygos autoriai stengėsi suderinti tradicinius bibliotekininkystės ir informacijos mokslų postulatus su besikeičiančiomis socialinėmis, mokslo ir studijų paradigmomis.

PRATARMĖ

Bibliotekininkystė ir informacija yra sparčiai besiplėtojanti praktikos, studijų ir mokslinių tyrimų sritis. Ypatingo dinamiškumo jai suteikia informacijos ir komunikacijos technologijų teikiamos galimybės automatizuoti, kompiuterizuoti, skaitmenuoti ir taip padaryti prieinamus vartotojams įvairius informacijos išteklius. Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų ir praktikos plėtrai taip pat didelės įtakos turi besikeičianti socialinė, kultūrinė, ekonominė aplinka. Todėl šiandien pasaulyje, didėjant informacijos specialistų poreikiui, nėra bendros šios srities specialistų kvalifikacijos, jiems reikalingų žinių ir gebėjimų sistemos sampratos. Vienuose universitetuose bibliotekininkystės ir informacijos specialistai rengiami informatikos ar informacinių technologijų fakultetuose. Tai informacijos architektai, tinklo dizaineriai, naršytojai, kurie savo gebėjimus galės pritaikyti įvairiose įstaigose, tarp jų ir bibliotekose. Kitose šalyse bibliotekininkystės ir informacijos studijų programa yra kultūros vadybos dalis. Tokių specialistų žinių branduolį sudarys visai kitokios – humanitarinės – žinios. Galimas ir trečias kelias – nepriešpriešinti technologijų kultūrai, rengti specialistus, turinčius solidų humanitarinį išsilavinimą ir gebančius kūrybiškai taikyti technologijas.

Visi šie besikeičiančio informacijos specialisto poreikio ir sampratos aspektai rodo, kad ir pati bibliotekininkystės ir informacijos žinių sistema nėra nusistovėjusi. Greičiau ją būtų galima apibūdinti kaip labai platų meniu, iš kurio kiekviena šalis ir kiekviena aukštoji mokykla pasirenka tuos dalykus ir temas, kurios geriausiai atitinka specialistų poreikį, akademinį potencialą ir susiklosčiusias tradicijas. <...>

Šis „Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovas“ yra daugiau kaip dvejų metų bendro darbo rezultatas. Atskirus skyrius ir jų dalis rašė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto, Knygotyros ir dokumentotyros instituto ir Informacijos ir komunikacijos katedros bei Klaipėdos universiteto dėstytojai, skaitantys atitinkamus kursus bibliotekininkystės ir informacijos studijų programų studentams, taip pat doktorantai ir magistrantai, šiandien dirbantys įvairiose bibliotekose ir informacijos centruose. Pagrindinis šio studijų vadovo tikslas yra vienoje knygoje pateikti platų bibliotekininkystės ir informacijos mokslų dalykų spektrą, siekiant ir supažindinti studentus su šių disciplinų pagrindais, ir parodyti jų ryšius, sąsajas. Todėl tekste akylesnis skaitytojas pastebės pasikartojimų, kuriuos stengtasi susieti nuorodomis. Kita vertus, ši knyga yra tarsi skirtingų dėstymo stilių mozaika; tą nulėmė ir atskirų dalykų specifika, ir autorių raiškos individualumas, kurio nesiekta suvienodinti. Knygos autoriai stengėsi suderinti tradicinius bibliotekininkystės ir informacijos mokslų postulatus su besikeičiančiomis socialinėmis, mokslo ir studijų paradigmomis.

Knygą sudaro septyni skyriai, kurių kiekvienas yra iš kelių dalių; jose medžiaga dažniausiai dar grupuojama į smulkesnius skyrelius. Po kiekvienos dalies pateikiami kontroliniai klausimai, skatinantys dar kartą apsvarstyti išdėstytą medžiagą. Skyriaus pabaigoje pateikiamas pagrindinės literatūros sąrašas.

Ši knyga savotiškai pratęsia ankstesnių lietuviškų bibliotekininkystės vadovėlių – 1937 m. Vinco Ruzgo „Bibliotekoms vadovėlis”, 1990 m. „Teoriniai bibliotekininkystės pagrindai“, kurio antras pataisytas ir papildytas doc. G. Raguotienės redaguotas leidimas pasirodė 1995 m. – tradiciją. Ji skirta, visų pirma, studentams, tačiau gali būti naudinga ir praktikams.

                                                                                                                                                       Prof. dr. Audronė Glosienė

TURINYS