Balandžio 23-ioji – pasaulinė knygos ir autorių teisių diena. Ispanijos regione Katalonijoje, kurioje ir gimė šios dienos idėja, vėliau patvirtinta Jungtinių Tautų organizacijos, egzistuoja tradicija dovanoti rožę už kiekvieną nusipirktą knygą. Tuo tarpu Lietuvoje rožių niekas nedovanoja ir retkarčiais tuos, kurie vis dar skaito knygas, vadina nykstančia rūšimi. Vis dėlto šalies rašytojai tikina, jog žmonėms vis dar reikia knygų.

Algimantas Čekuolis: žmonės pavargę nuo televizijos

Rašytojas, keliautojas, žurnalistas A. Čekuolis, visai neseniai Vilniaus knygų mugėje pristatęs savo naujausią knygą „Staigmenos ir kiti žinomi dalykai“ tvirtino, jog sunku tiksliai pasakyti, koks yra šiuolaikinis skaitytojas, tačiau aišku viena – jis pavargęs nuo televizijos.

„Iš pradžių, atsiradus televizijai, daugybei kanalų, buvo didžiulis susižavėjimas, o dabar žmonės instinktyviai pradėjo justi, kad televizija yra tas pats, kaip dirbtiniu saldikliu saldinto maisto valgymas. Kodėl? Kai žmogus mato knygą, jis mato baltą popierių ir juodus ženklus, o vaizdą turi susikurti pats. Dirba jo vaizduotė, sąmonė, pasąmonė – kas tik nori. O televizijoje žmogus gauna „suvirškintą maistą“ ir jo intelektualinės jėgos nedirba. Tą pradėjo pastebėti ir suaugę, ir seni, ir jauni, todėl dabar jaučiu tokį lėtą grįžimą prie knygų ir apskritai popierinės literatūros. Visiškai aišku, kad šiuolaikiniam skaitytojui reikalinga popierinė knyga“, – tvirtino A. Čekuolis. Jis pastebėjo, kad net ir šių metų Vilniaus knygų mugė Lietuvoje buvo rekordinė.

„Nėra taip, kad televizija būtų visai nustumta, tačiau knygos – reikalingos“, – sakė publicistas. Paklaustas, ką mano apie vis populiaresnes garsines knygas, A. Čekuolis teigė, jog tai – puikus dalykas akliesiems. Vis dėlto keliautojas prisipažino, kad pats įgarsintų tekstų, garsinių knygų nemėgstąs. „Skaitau daug užsienio spaudos, o radęs įgarsintus geriausius straipsnius, įsijungiu įrašą ir po kokių trijų minučių išjungiu. Kodėl? Nes negaliu jo redaguoti, negaliu sustoti ir pagalvoti, negaliu pasiginčyti su autoriumi mintyse – įrašas mane vėl pavergia. Kai skaitau, visada galiu sustoti, peršokti į įdomias vietas“, – aiškino rašytojas.

Kokie yra tipiški lietuvio skaitytojo įpročiai, A. Čekuolis trumpai patylėjęs atsakė nežinąs. „Žinau, kad daugelis mėgsta prieš miegą paskaityti. Žinau, kad mėgstama kelionėse skaityti, nors tai nesveika regėjimui. Vis dėlto sunku atsakyti, kokie tie įpročiai, – sakė rašytojas. – Mano paties įpročiai – netipiški. Knygą į rankas paimu retai, nes negalima skaityti gerų knygų – reikia skaityti pačias geriausias. Be to, mano akys nusilpusios, o ir laiko nėra – turiu klausytis mūsų planetos gyvenimo“.

A. Čekuolis Knygos ir autorių teisių dienos proga rašantiems kolegoms linkėjo rašyti dalykiškai. „Nemegzkite mezginių iš tabako dūmų, o arkite žemę ir sėkite joje. Rašykite dalykiškai“, – sakė publicistas.

Renata Šerelytė: imliausi skaitytojai – vaikai

Rašytoja Renata Šerelytė, paklausta, ar šių dienų visuomenėje dar jaučiamas didelis knygų poreikis ir ar šiuolaikinis žmogus yra geras skaitytojas, sakė: „Knygų poreikis yra, tačiau kalbant apie skaitytojus – daug kas priklauso nuo amžiaus. Mano manymu, patys imliausi skaitytojai – vaikai ir tokius skaitytojus reiktų labai gerbti ir aprūpinti knygomis. Tik liūdina dabartinė vyriausybės politika, nes bibliotekų nebepasiekia naujos knygos“. Pasak pašnekovės, anksčiau įvairių vaikams skirtų skaitymo programų įgyvendinimas vyko sklandžiau.

Kalbėdama apie pasikeitimus, kurie laikui bėgant paveikė skaitytojus ir pačias knygas, žinoma rašytoja sakė: „Žinoma, tiksliai įvardyti būtų sunku, bet akivaizdu, jog interneto atsiradimas ir elektroninių knygų atsiradimas pakoregavo skaitytojų poreikius, tačiau mano kartos žmonėms kompiuteris knygos nepakeis“.

Į klausimą, ar Lietuvoje pakankamai rimtai sprendžiamos autorinių teisių problemos, pašnekovė sakė: „Mūsų valstybėje nei autorių teisės, nei intelektinė nuosavybė nėra gerbiama ir ginama. Žinoma, už šias problemas atsakinga ne tik valdžia, juk kiekvienas pradedame keisti pasaulį nuo savęs“.

Apie tai, ko palinkėtų kolegoms pasaulinės knygos dienos proga, R. Šerelytė sakė: „Linkiu, kad jų darbas būtų vertinamas ir gerbiamas teik, kiek ir turi būti vertinamas išsilavinusioje ir civilizuotoje šalyje".

Giedrius Rekašius: neįsivaizduoju neskaitančio knygų šiuolaikinio žmogaus

Populiarus rašytojas, scenaristas, trilogijos „Nemylimi“ autorius Giedrius Rekašius, skaitantiems geriau žinomas kaip Edvinas Kalėda, Alfa.lt tvirtino, jog dauguma šiuolaikinių skaitytojų knygą atsiverčia tikėdamiesi savotiško nuotykio ir akistatos su autoriaus pasauliu. „Manau, tai žingeidūs žmonės, ieškantys skaitymo malonumo, atradimo džiaugsmo, kitokių patirčių. Bent aš save, kaip skaitytoją, taip identifikuočiau“, – sakė rašytojas.

Vis dėlto tiksliai pasakyti, ar šiuolaikiniam žmogui dar reikalinga knyga, rašytojas negalėjo. „Reikėtų kitaip klausti: ar sėdintiems valdžioje rūpi skaitytojas ir skaitanti visuomenė. Manau, kad nerūpi – apgailestavo G. Rekašius. – Pats gyvenu tokioje aplinkoje, kur dauguma skaito knygas ir sunkiai įsivaizduoju šiuolaikinį žmogų neskaitantį knygų“.

Autorius tvirtino netikintis, jog popierines knygas išstums elektroninės. „Jūs įsivaizduojate, kad išknyks bibliotekos, knygynai? Aš – ne. Popierinį leidinį yra maloniau paimti į rankas, patogiau skaityti, knygos puslapių šlamesys ramina labiau nei monitoriaus šviesa“, – teigė G. Rekašius.

Paklaustas, kaip keičiasi skaitytojų įpročiai, rašytojas tvirtino, jog didesnių pokyčių nepastebi. „Vyresnė karta dar turi kantrybės perskaityti knygą iki galo, nors tekstas ir nelabai patinka, o jaunimas negaišta laiko. Nepatiko – po pirmų puslapių deda knygą į šalį. Tačiau tai nėra blogai – sakė jis ir pripažino: – Dabar rašydamas tekstą kaip niekada turi galvoti apie skaitytoją ar, rašant scenarijų, apie žiūrovą, jų įpročius.“

Vytautas V. Landsbergis: yra geismo rūšis, ištinkanti pamačius knygą

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis į rašytojų santykį su skaitytojais bei valstybe žvelgia ironiškai. Paklaustas, ar knyga vis dar reikalinga šiuolaikiniam žmogui, jis tarsi juokais, tarsi rimtai sakė, jog prie knygų žmonės grįš, kai nebebus kur dėtis. „Bandau įsijausti į šiuolaikinio žmogaus kailį – šilta. Bandau suprasti, ar jam reikalinga knyga ir suprantu, kad kailis labiau reikalingas. Žmonės trokšta susimokėti PSD (privalomas sveikatos draudimas – Alfa.lt), pavalgyti“, – ironizavo kūrėjas.

Paklaustas, ar popierinė knyga šiame elektroniniame amžiuje yra geidžiama, V. V. Landsbergis juokavo, kad, greičiausiai, yra kažkokia geismo rūšis, ištinkanti pamačius knygą. „Ar geriau geismo objektas popierinis ar elektroninis – čia jau skonio reikalas. Man geriau popierius: atsiguli lovoj ir šiugždeni“, – juokavo rašytojas.

Dina Sergijenko, Indrė Vainalavičiūtė