Dairydamasi po bibliotekų lentynas, ieškodama Lietuvoje rašytų knygų paaugliams, atkreipiau dėmesį į „Skomanto kronikų“ seriją. Bibliotekų darbuotojai liudija, kad „Skomantas“ sulaukia itin atidžių skaitytojų. Tai tie paaugliai, kuriuos vadiname žiniukais.

Besibaigiant XX amžiui dirbau žurnale vaikams bei paaugliams. Gaudavau nemažai laiškų apie knygas, skaitymą. Buvo giriančių „Skomanto kronikas“. Ir ne tik giriančių. Prisipažįstančių, kad būtent „Skomantas“ paskatino pamėgti knygas ir skaitymą.

Pirmieji „Skomanto kronikų“ skaitytojai ir vertintojai – jau suaugę žmonės. Ar tik jie?

Galime sveikinti narsius „Skomanto“ serijos globėjus  – leidyklą „Bonus animus“ ir jai vadovaujančią Violetą Misiūnienę.

„Skomantui“ – dvidešimt metų!

Miela Violeta, kuriais metais perėmėte kronikų leidimą? Kiek ir kokių „Skomanto“  knygų jau išleidote?

„Skomanto kronikų“ serijos leidybą perėmėm 2006 m., išleidome tik tris knygas („Akmens kalba”, „Notangų vitingas Daubaras”, „Į pasaulio kraštą ir atgal”).

Būtų įdomu priminti skaitytojams, nuo kada ir kaip ta serija prasidėjo. Tikriausiai žinote daugiau, nei rašo Vikipedija…

Apie pradžią, bijau, žinome ne ką daugiau, nei parašyta Vikipedijoje ir kitur.

Ar įsivaizduojate, kas skaito „Skomanto kronikas“? Ar sulaukiate komentarų, pasiūlymų? Kas „Skomanto“ draugai, o kas – priešai? Kitaip tariant, su kuo XXI amžiuje kaunasi „Skomantas“?

Skaito ir maži, ir dideli. Juos kasmet iš arti pamatome Vilniaus knygų mugėje. Visam sezonui pakanka ketvirtoko šūktelėjimo – žiūrėk, tėti, šitą ir tą... visas skaičiau, tik va šitos neturim!  

Atrodo, kad XXI amžiuje „Skomantas“ daugiausiai „kaunasi” su knygų prekybininkais.

Žinome, kad „Skomanto kronikų“ knygas yra rašęs serijos sumanytojas Kazys Almenas. „Demaskuota“ buvo ir Renata Šerelytė... Ar esate linkę bent kiek užsiminti apie kitus autorius? Kaip juos randate? Kaip prisikviečiate? Gal jie laiko istorijos egzaminą?

Kol kas ir mes tęsiame Kazio Almeno tradiciją: tyla – gera byla…

Kokia „Skomanto“ ateitis? Ar serija bus tęsiama?

Yra norai ir idėjos, yra planai, deja, viską pakoreguoja finansinės galimybės. Anksčiau pavykdavo gauti paramą iš Kultūros ministerijos, bet jau pora metų  – nebe… (gal nuo to laiko, kai vaikų ir jaunimo literatūros rėmimas buvo perduotas Kultūros fondui?).

Ar iškeliaus kronikų veikėjai iš XIII amžiaus į vėlesnius?

Veikėjai į vėlesnius amžius nelabai gali iškeliauti, nebent jų anūkai, bet pirma reikia baigti pasakoti XIII a. istorijas.

Kalbant apie kitus amžius, buvo mėginimas sujungti XIV a. istoriją su fantastika. Rezultatas – romanas „Paklydę laike”.

O apibendrinant… Kaip skambėtų atsakymas į klausimą: „Kaip sekasi, „Skomantai“?”  

Ačiū, Gintare, kad paklausėt. „Skomantas“ greičiausiai atsakytų taip: „Gyvenu. ir kaupiu jėgas naujiems žygiams“.

Ačiū, Violeta, kad atsakėt.  Jums ir „Skomantui“ – smagaus gimtadienio. Ir kaupkite jėgas – esate laukiami.