Kristina Stančienė




Grafikas, knygų iliustruotojas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius – vienas iš trijų Lietuvos dailininkų sąjungos narių, šiemet apdovanotų LDS auksiniu ženkleliu už reikšmingą pastarųjų metų kūrybą. Taip įvertinti K. Kasparavičiaus tekstai ir iliustracijos knygai „Baltasis Dramblys“ (leidykla „Nieko rimto“, 2009) ir iliustracijų parodos Vilniuje bei Brėmene (Vokietija).

Mūsų dienomis leidžiamos knygos vaikams – nepaprastai įvairios, nuo tikrų kičo pavyzdžių su neskoningais paveikslėliais, pataikavimo agresyviems animacinių filmų herojams, dažnai itin mėgstamiems berniukų, ir auksaplaukėms barbėms, dievinamoms mažų mergaičių, iki tikrai vykusių, dailių leidinių, kuriuos malonu vartyti ir vaikui, ir suaugusiam. Ačiū Dievui, pastarosios tendencijos Lietuvos knygų įvairovėje taip pat tvirtos, o bene geriausias tokių universalių, estetiškų knygų pavyzdys – Kęstučio Kasparavičiaus kūryba. Tai ir autorinės dailininko knygos, kur viskas, pradedant tekstu ir baigiant jo iliustracijomis, – K. Kasparavičiaus išmonės ir talento rezultatas, ir knygos, kuriose dailininkas „įvaizdina“ kitų autorių pasakojimus.

Kęstutis Kasparavičius – plačiai žinomas menininkas, pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą, jo kūryba yra apkeliavusi įvairiausias pasaulio šalis. Dailininko iliustracijų parodos nuolat rengiamos garsiojoje Bolonijos vaikų knygų mugėje, kur 1993 m. jis buvo paskelbtas „Metų iliustratoriumi“. Jo parašytą ir iliustruotą knygą „Kvailos istorijos“ 2005 m. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius pripažino geriausia metų knyga. K. Kasparavičiaus iliustruota H. Ch. Anderseno knyga „Coliukė“ tais pačiais metais pelnė gražiausios knygos titulą. 2007 m. knygą „Dingęs paveikslas“ IBBY Lietuvos skyrius paskelbė geriausia metų knyga vaikams. Autoriaus knygos yra išverstos bene į 20 užsienio kalbų. Nuo 2004 m. K. Kasparavičius bendradarbiauja su leidykla „Nieko rimto“.

„Baltasis Dramblys“ – septintoji K. Kasparavičiaus parašyta ir iliustruota knyga. Ją sudaro keturios pasakos, pasak knygos leidėjų, kvepiančios cinamonu ir jūra, o jose, gerai įsiklausęs, gali išgirsti šnarant palmes ir plazdenant mažyčius kolibrių sparnelius... Į tolimas, egzotiškas šalis nukeliančios istorijos nuspalvintos šiam menininkui būdingu humoru, tekstuose ir iliustracijose apstu paradoksų, keistų ir šelmiškų herojų. Dažniausiai tai stebuklingi gyvūnai, kurių pasaulis daug kuo primena žmonių bendravimą, o šmaikštūs, pasitelkus tekstą ir vaizdą kuriami charakteriai nekaltai ironizuoja mūsų tikrovę, primindami apie karštligišką skubėjimą, išsiblaškymą, godumą... 

Pagrindinis knygos herojus Baltasis Dramblys primena ir archajiškus simbolius, mitines istorijas. Dramblys nuo seno laikomas taikos, laimės, jėgos, kantrybės, ištikimybės, meilės, išminties ženklu. Baltas dramblys – karališkos valdžios simbolis. 2009 m. Knygų mugėje vyko šauni akcija – dailininkas kartu su vaikais piešė Tikro Dydžio Žirafą, Sigutės Chlebinskaitės kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“ gimusi Tikro Dydžio Žirafa (kurios ūgis siekė net 6 metrus) šiųmetėje Knygų mugėje įgijo ne mažiau šaunų draugą – Baltąjį Dramblį. Dviejų metrų ilgio ir trijų metrų aukščio K. Kasparavičiaus nupieštą sėkmę nešantį Dramblį vaikai galėjo nuspalvinti, į jo krepšį mažieji galėjo įklijuoti savo svajones. Vytautas Gendvilas, Brailio rašto specialistas, padėjo jas užrašyti šiuo raštu, nematoma spalva, ant specialiai svajonėms skirtų Sėkmės obuolių! Beje, pasak knygos, tikras ir pilnas šio linksmo personažo vardas – Karališkasis Baltasis Sėkmės Dramblys… Knygų mugėje žaismingai pristatytas leidinys balandį pasirodė Lietuvos knygynuose. 2009 m. kovą įvyko Kęstučio Kasparavičiaus kūrybos paroda Brėmene. Ne visi turėjome progą stebėti dailininko darbų pristatymą Vokietijoje, tačiau, sprendžiant iš straipsnių žiniasklaidoje, tąkart dailininkas pirmą kartą svečiavosi Vokietijos lietuvių bendruomenėse. Beje, ir su Vokietijos leidyklomis K. Kasparavičius bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Vokietijoje didelio populiarumo sulaukė grafiko iliustruota knyga apie Brėmeno muzikantus. Dailininką į Vokietiją pakvietė Vilniaus kultūros dienų Brėmene organizatorė Inga Žiūkienė. K. Kasparavičiaus iliustracijų paroda Brėmene tapo viena iš renginio programos dalių. Lietuvių bendruomenėms dailininkas parengė specialią programą, vaikai čia galėjo piešti, interpretuoti pasakų herojus.

„Arkos“ galerijoje 2009 m. rudenį buvo surengta knygos meno paroda „Nuo piešinio iki knygos“, kurioje savo iliustracijas pristatė ir K. Kasparavičius. Didėjantis dėmesys knygos menui Lietuvoje skatina šiuolaikišką knygos kaip vieningos visumos sampratą, kur reikšmingi ir svarbūs yra visi jos komponentai – formatas, popierius, įrišimo būdas ir, žinoma, dailininko darbas. Ko gero, nepaisant sunkios dabartinės Lietuvos knygų leidėjų padėties, neproporcingos mokesčių naštos, knygos dailininko vaidmuo imamas vis labiau suvokti ir vertinti. Juk tai dažniausiai viena pagrindinių knygos sėkmės prielaidų.

Vardijant daugybę K. Kasparavičiaus sukurtų ir iliustruotų knygų, kyla klausimas – kur slypi dailininko ir jo knygų populiarumo priežastys? Man regis, tai labai taikliai apibūdino Laima Bačkienė, interneto portale „Bernardinai.lt“ rašiusi apie K. Kasparavičiaus sukurtą ir iliustruotą knygą „Sodininkas Florencijus“ (leidykla „Nieko rimto“, 2008). Pasak autorės, ją galima skaityti trimis būdais: 1) tradiciniu – skaityti tekstą ir pagrečiui apžiūrinėti iliustracijas; 2) labai sudėtingu – skaityti tik tekstą; 3) pačiu lengviausiu – skaityti tik iliustracijas…

Universalumas, nepakartojama teksto ir iliustracijų žaismė būdinga daugeliui šio dailininko knygų. Iškart atpažįstame ir jo piešinių braižą. K. Kasparavičius paprastai kuria pieštuku ir akvarele. Jo iliustracijoms būdinga elegantiška, preciziška, retro stilių primenanti maniera. Dailininkas neretai kruopščiai vaizduoja smulkiausias detales, kiekvienas piešinys – tarsi mažytis mikrokosmas, kurį ir vaikas, ir suaugęs gali tyrinėti su didžiausiu malonumu… Detalių gausa ir precizika – neatsitiktinė. Regis, dailininkui artimiausia klasikinė vaikiškos knygos samprata, kur žaismingas, kupinas fantastinių, pasakiškų motyvų, tačiau aiškus ir suprantamas piešinys mažajam skaitytojui pasakoja knygoje aprašomą istoriją kartu su tekstu. Vaizdas šiuo atveju nėra vien teksto papildymas, jiedu abu lygiaverčiai ir svarbūs. Animalistiniai personažai K. Kasparavičiaus knygose dažnai prasmingai, kartu su šypsena sužmoginami. Gražu, kad jose, kaip ir nuo senų senovės, pasaka vaiką ir neįkyriai auklėja, moko, pataria jam suprantama ir artima kalba. Žinoma, kurdamas žavias istorijas vaikams, dailininkas šioje veikloje atranda ir daugybę naujovių. Taip galime vertinti patį jo sukurtų ir iliustruotų knygų turinį. Juk viena – iliustruoti plačiai žinomas, populiarias pasakas, o visai kas kita – kurti ir vaizduoti savas stebuklingas istorijas…

Prisidėdama prie gausaus dailininko kūrybos gerbėjų būrio ir laukdama naujų jo knygų ir dailių piešinių, negaliu nepacituoti svarbių gyvenimiškų K. Kasparavičiaus patarimų, kuriuos aptikau leidyklos „Nieko rimto“ internetinėje svetainėje. Knygų dailininkai čia pasakojo apie pabaisas ir pabaisiukus – kokių jų būna ir ką reikėtų daryti juos sutikus. Juk vaikiškos baimės kartais tokios stiprios, mintančios lakia vaizduote ir fantazija…

„Pabaisiukų sutinku, tik jie kažkodėl man neprisistato vardais. Todėl vadinu juos taip: TAS, kuris slepiasi po lova. Kai nuo lovos nuleidi kojas žemyn, jis taikosi už jų pagriebti. Kovoti sunku, geriau po lova numesti kokį saldainį ir šitaip nukreipti dėmesį. TAS, kuris naktį žvelgia pro langą. Su juo nesunku susidoroti – tereikia užtraukti užuolaidas. TAS, kuris gyvena drabužių spintoje. Norint jo nesusitikti, labai svarbu reguliariai vėdinti spintą. TAS, kuris praryja valandas. Norint ji apgauti, reikia sulėtinti tempą ir niekada niekur neskubėti. TAS, kuris gyvena televizoriuje. Jei jį pamatėte, kuo skubiau išjunkite televizorių, ištraukite šakutę iš rozetės, padėkite ant viršaus plaktuką ir bėkite į lauką.“