Iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. - Vilnius: Garnelis, 2008. - 48 p.

Recenzija






Pasaulinio pripažinimo sulaukusio vokiečių rašytojo ir dailininko Janošo (tikr. Horstas Ekertas) paveikslėlių knyga „Panama labai graži“ iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta ir naivi. Tačiau šio kūrinio  naivumas yra sąmoningas ir bene labiausiai lemia jo meninę specifiką, taip pat yra vienas iš svarbiausių estetinio poveikio šaltinių. O jo paprastumą galėtume pavadinti „genialiu paprastumu“.

Kūrinio siužeto pagrindas – klasikinis, labai būdingas vaikų literatūrai. Tai dviejų personažų – Meškiuko ir Tigriuko – kelionė į susigalvotą svajonių šalį Panamą. Pakeliui sutinkami kiti personažai, kurie tokie pat naivūs ir nuoširdūs, jie palaiko Meškiuko ir Tigriuko idėją, o iš dalies ir klaidina. Siužete gausu ir kitokių prasmingų įvykių, detalių, tačiau galbūt įdomiausia jame įžvelgti formulinės pasakos bruožų (vis kartojamas tas pats klausimas, į kurį atsako nauji personažai, kartojami poelgiai...), o tai irgi dažnas ne vieno garsaus vaikų literatūros kūrinio bruožas, patvirtinantis, jog autorius puikiai jaučia mažojo suvokėjo psichologiją.

„Panama labai graži“ atstovauja literatūrinės pasakos (ir tuo pačiu paveikslėlių knygos) tradicijai, kurios personažų paveikslai jungia gyvūno ir žaislo bruožus. Naivumo perspektyva – būdinga tokių knygų stilistinė ypatybė. Vaizduojamasis pasaulis išties artimas mažam vaikui. Iš jo  nepastebimai išsirutulioja labai esmingos idėjos, darančios etinį ugdomąjį poveikį. Tai draugystės, tarpusavio supratimo, namų, kaip svarbiausios ir saugotinos, brangintinos erdvės idėja bei kt.

Tai, kad vaikui šios idėjos neišsakomos tiesmukai, o paliekama atradimo, savarankiško suvokimo galimybė, byloja apie giluminį knygos meniškumą. Ne menkesnis meniškumo laidas yra stilingi Janošo piešiniai – skleidžiantys jaukumą ir šilumą, tariamai vaikiški, paprasti ir slepiantys šiek tiek ironišką autoriaus santykį.

Teksto ir vaizdo vienovė šioje knygoje yra daugiau negu akivaizdi. Tai yra piešiniai ne tik plėtoja įvykius, bet ir praturtina literatūrinio pasakojimo intonacijas. Pasakotojas dažnoje vietoje tiesiogiai kreipiasi į skaitytoją, skatina jį atspėti herojų poelgių esmę, sudaro visas prielaidas skaitytojui pasijusti pranašesniam, sumanesniam.

Janošo knyga „Panama labai graži“ yra puikus meniškos knygos pavyzdys, ugdantis estetinį vaiko skonį, skatinantis mąstyti ir pajusti esmingas moralines vertybes. Šios knygos pagrindu galima organizuoti pokalbius, estetinių įspūdžių aptarimus, provokuoti pirmaklasio emocijas. Teksto apimtis leidžia manyti, jog „Panama“ gali būti pirmoji savarankiškai perskaityta pirmaklasio knyga.

Knyga Lietuvoje žinoma, tačiau nėra per daug paplitusi, tad, tikėtina, daugeliui pirmaklasių suteiks džiaugsmo.