„Viešoji įstaiga MENO BANGOS mini savo pirmąją gimimo dieną. Ta proga dovanojame Ignalinai poezijos ir muzikos popietę, ją skiriame Tarptautinei baltosios lazdelės dienai“ – taip į susirinkusius Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykloje kreipėsi svetainės menobangos.lt redaktorius Marius Kraptavičius. Ir tęsė: „Sulėkė, suskrido, suplasnojo“ – toks mūsų kūrybinio susitikimo pavadinimas, o jį parinko vienas iš šiandieną  atvykusių (o gal atlėkusių... ) svečių – poetas, prozininkas, publicistas Alvydas Valenta.

Rašytoja Gintarė Adomaitytė visų pirma supažindino ne su A. Valenta, o su poete Vilija Dumbliauskiene: „Viliją įsidėmėjau Lietuvos aklųjų bibliotekos renginiuose. Ji – atidi, besidominti literatūros pasauliu klausytoja. Vėliau į mano rankas pateko ir jos eilės. Įtikina ir jaudina Vilijos pasirinktas baltosios gervelės simbolis, padedantis kurti jos poezijos siužetą. Šiuo metu mano kompiuteryje – dar mažai kam regėtos naujos Vilijos eilės, kurias apjungia dosnus vitražų įvaizdis“. 

Savo kūrybą neregė Vilija skaitė rankomis – ji rašo Brailio raštu. Retsykiais poetė atsiprašydavo dėl menkų pauzių: „Sušalo rankos, o Brailis šalčio nemėgsta“. 

V. Dumbliauskienė, šiemet minėjusi penkiasdešimties metų jubiliejų, yra lituanistė, dirba Lietuvos aklųjų bibliotekoje.  

G. Adomaitytė neslėpė džiaugsmo, kad yra lituanisto A. Valentos lyg ir krikštamotė. „Stodamas į Lietuvos rašytojų sąjungą Alvydas kreipėsi į mane rekomendacijos, tuo didžiuojuosi. Laikau Alvydą itin įtaigiu publicistu, drąsiai ir logiškai pasakojančiu ne tik apie regos, bet ir apie kitas negalias. Jis – bliuzo gerbėjas, ir būtent bliuzo garsai ataidi jo poezijoje, galbūt – ir romane „Pradžios užkalbėjimai“. Skaitydamas savo poeziją (o skaitė kaip ir Vilija – rankomis) Alvydas įrodė, kad į antikos literatūrą galima žvelgti šiuolaikiškai, pagardinant tekstą humoru.

Žurnalo „Mūsų žodis“ redaktorius Vytautas Gendvilas į popietę atsinešė ne tik rašomąją mašinėlę, pritaikytą Brailio raštui. Rankose jis laikė... šešių kiaušinių pakuotę. Būtent šeši taškai (po tris kiekvienoje eilutėje) ir sudaro aklųjų rašto sistemą. Humoro jausmu trykštantis paskaitininkas leido sau lyrikos žiupsnelį. Pasak V. Gendvilo, Brailio raštą galima įžvelgti užsidegančiuose ir gęstančiuose vakaro languose.

Jau žiebėsi Ignalinos langai, kai koncertą pradėjo operos solistas Vladas Bagdonas ir pianistė Dovilė Bagdonaitė. Operų arijos, romansai, lietuvių kompozitorių dainos užbūrė gausiai susirinkusią publiką; griaudėjo plojimai, aidėjo šūksniai „Bravo!“ Regėjimo negalią turintis dainininkas drąsino ir stiprino susirinkusius: „Ne taip jau baisu neturėti rankos ar kojos. Svarbiausia – gyvenimo tikslas ir drąsa jo siekti“. V. Bagdonas dainavo ir aklojo kompozitoriaus Juozo Kairio kūrinių.

Neregių kūrybos popietę rėmė Lietuvos kultūros taryba. Projekto sumanytojai G. Adomaitytė ir M. Kraptavičius džiaugėsi, kad į pagalbą atėjo Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykla, Ignalinos viešoji biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka.

Simbolinę gėlę svečiams įteikė muzikos mokyklos direktorė Birutė Paukštienė – sėdo prie fortepijono ir atliko savo kūrybos dainą, apvainikuodama kūrybos popietę.

Aistė Gintautaitė