Iš ispanų kalbos vertė Irena Plaušinaitytė; iliustravo Lina Dūdaitė. - Vilnius: Nieko rimto, 2008. - 80 p. 

Recenzija






Čilės rašytojo, gyvenančio Ispanijoje, knygą „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ Skaitymo skatinimo grupei kaip Pirmoko knygą pateikė leidykla „Nieko rimto“. Knygos tekstą į lietuvių kalbą išvertė Irena Plaušinaitytė, iliustravo Lina Dūdaitė.

Tarp Lietuvos pradinukams siūlomų knygų retokai pasitaiko tokio turinio kūriniai, kokį parašė L. Sepúlveda. Tai romantiškas, nuotaikingas ir lengvai didaktiškas kūrinys apie didelį, juodą ir storą katiną Zorbą, kurio gyvenime atsiranda maža bejėgė žuvėdrytė. Mirštančiai jos motinai katinas duoda priesaiką išperinti prieš mirtį padėtą kiaušinį, išauginti paukštelį ir išmokyti jį skraidyti. Pasitelkęs į pagalbą dar kelis uosto katinus Zorbas įvykdo savo pažadą.

Apie tai pirmiausia ir prakalbės vaikas, perskaitęs šią knygą. Tačiau šioje pasakoje yra gausu ir kitų temų, į kurias visi žmonės šiais laikais skatinami kreipti sustiprintą dėmesį. Pirmiausia tai – ekologinė tema, kuri pateikta lengvai vaikams suvokiama situacija – žuvėdra patenka į jūrų uoste laivo paleistą plaukiančios naftos dėmę, jos plunksnos sulimpa ir ji žūsta. Antroji tema – tolerancija kitoniškumui – išreiškiama per katino, kuris niekada net neįsivaizdavo tokio dalyko, draugystę su žuvėdra. Trečioji tema – draugystė, pagalba silpnesniam net ir atsisakant dalies savo gyvenimo komforto. Zorbas kaip išmanydamas augina ir globoja bejėgį paukštį, o visi uosto katinai toleruoja šį rūpestį ir imasi padėti kitos rūšies gyvūnui. Ketvirtoji tema – žinių, skaitymo naudingumo. Pasitelkęs knygas katinas Visažinis nemažai pagelbsti žuvėdrai.

Katinų ir mažosios žuvėdros Laimingosios nuotykiuose gausu humoro, dinamikos, pažintinių elementų, žmogiškųjų ydų pašiepimo.  Didaktika šiame kūrinyje pateikiama labai išmintingai – mažoms porcijomis ir lengvai užmaskuota. Kūrinyje baudžiamas nedraugiškumas, tyčiojimasis, pašiepiamas alkoholizmas, nemokšiškumas. Romantinių motyvų nemažai ne tik katino ir žuvėdros bičiulystėje, bet ir pirmajame žuvėdros Laimingosios skrydyje.

Tekstas skaitomas lengvai, jis gerai išverstas iš ispanų kalbos. Ir nors kūrinys labiau orientuotas į kiek vyresnius vaikus (antrų-trečių klasių), tačiau geriau pramokęs skaityti pirmaklasis taip pat nesunkiai įveiks tekstą. Be to, ši knyga puikiai atitinka Skaitymo skatinimo komisijos ir ekspertų nusistatytą vertinimo kriterijų – kad kūrinys nebūtų vienadienis. Prie knygos „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ teksto vaikai grįš ne vieną kartą, nes ši knyga iš tiesų skirta „išaugimui“. Be to, šis tekstas – puiki priemonė mokytojos pokalbiui su pradinukais ekologine, tolerancijos, draugystės, pasitikėjimo, pažadų laikymosi ir kt. tematika.

Puikios knygos iliustracijos atitinka pradinuko suvokimą. Jos nėra primityviai tiesmukos. Švelnus humoras, plastiškos formos, nerėksmingas, skoningas, subtilus spalvingumas šias iliustracijas paverčia meno kūriniais. Tuo pat metu nenutolta ir nuo vaikui suvokiamo ir svarbaus realizmo, išmoningai derinant jį su „katinišku“ požiūrio tašku (iš apačios į viršų), neprimarginant per daug detalių, bet tuo pat metu ir nestokojant aiškumo.

Vertiname šią knyga kaip puikią dovaną pirmaklasiui. Tinkamai išleista ji praturtins asmeninę vaiko bibliotekėlę ir tikrai skatins vaiką skaityti.