Poetui Justinui Marcinkevičiui – 80

Esu jau esu –
Kaip akmuo,
pamėtėtas  į
viršų,
Kad giedočiau
tave.                   

                 Just. Marcinkevičius  

Paskutinę savaitę prieš pavasario atostogas Užpalių gimnazijos mokiniai susirinko į poezijos šventę-konkursą, skirtą lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Idėją pasiūlė ir ją entuziastingai įgyvendino gimnazijos bibliotekininkės V. Juškienė ir R. Šliogerienė.

„Ar jau pavasaris? – retoriškai popietę pradėjo V. Juškienė. Gražu, kad šis metų laikas, kovo 10 dieną, Lietuvos žemei padovanojo talentingą žmogų, vertą Nobelio premijos – poetą Justiną Marcinkevičių“. Kalbėjusioji poeto gyvenimą ir kūrybos kelią pristatė įdomiomis skaidrėmis, skambėjo „gyvas“ Just. Marcinkevičiaus žodis (skaitomų eilių įrašas kompaktinėje plokštelėje). V. Juškienė pabrėžė, jog stipriausias kūrybos impulsas poetui buvo gimtoji žemė, o jo, kaip kūrėjo, tikslas – „išlupti daiktą iš žmogaus krūtinės ir įdėti žodį“.

Besiklausant bibliotekininkės pranešimo salėje jautėsi nerimo virpulys, nes ši šventė – raiškiojo skaitymo konkursas. Dalyviai jau prieš dvi savaites vartė Just. Marcinkevičiaus poezijos rinkinius, ieškodami patinkančio eilėraščio, konsultavosi su lietuvių kalbos mokytojomis G. Bareikiene, R. Gavėniene, O. Šližiene. Dabar atėjo laikas meniškai, įtaigiai „iškalbėti“ poeto eiles. Visi dalyviai jaudinosi, traukė eilės numerius, ruošėsi.

Konkurse varžėsi A. Damauskaitė (8 kl. „Gerumas, tas gyvenimas“), S. Pernavaitė (I g kl. „Meilė“), K. Gaudytė (I g kl. „Šypsena gatvėje“), L. Garunkštytė (II g kl. „Antaniniai obuoliai“), M. Staponaitė (II g kl. „Vandens užkalbėjimas“), G. Keraminaitė (II g kl., ištrauka iš poemos „Kraujas ir pelenai“), T. Gaidytė (III g kl. „Bandymas susikaupti“), R. Juozevičiūtė (III g kl. „Širdis“, „Mokytojas“).

Skaitovės „gyveno“ poeto eilėmis: deklamavo jautriai ir taip įtaigiai, kad bendraamžiai ir mokytojai tyla, susikaupimu ir plojimais patvirtindavo, jog poezijos žodis yra ir bus gyvas. Malonu buvo išgirsti, kaip Just. Marcinkevičiaus posmus skaitė gimnazistų mamos: D. Šileikienė („Gerumas, tas gyvenimas“) ir V. Rinkevičienė. Eilėmis prabylantį žodį muzikine kalba – dainomis Just. Marcinkevičiaus žodžiais – aukštyn pakylėjo G. Merkytė (I g kl., „Laisvė“), A. Damauskaitė (8 kl., „Tėvyne dainų ir artojų“), kuriai akompanavo mokytojas A. Janaudis.

Renginio metu bibliotekininkės skaitė Just. Marcinkevičiaus  mintis iš dienoraščio, citavo eilėraščius. Žiūrovai ne tik klausėsi skaitovių  ir dainų, bet ir turėjo būti atidūs, nes sulaukdavo klausimų, susijusių su poeto kūryba. Žinoma, už taiklius atsakymus jie buvo skatinami mielomis smulkmenėlėmis: pieštukais, parkeriais, knygų žymekliais ir kitomis.

Išsekus skaitovų upeliui (nors beveik čia pat – iš krantų „pabėgusi“ Šventoji) dalyviai ir žiūrovai laukė komisijos (lietuvių kalbos mokytojų G. Bareikienės ir O. Šližienės) verdikto: kuriai skaitovei buvo „artimiausias“ Just. Marcinkevičiaus žodis? Mokytojos nusprendė, kad emocingiausiai ir įtaigiausiai poeto eilėraštį „Šypsena gatvėje“ padeklamavo I g kl. gimnazistė K. Gaučytė. II vietos laimėtoja – R. Juozevičiūtė (III g. kl.), III vieta – Martyna Staponaitė (II g kl.). Šios ir kitos skaitovės buvo apdovanotos padėkos raštais, dovanėlėmis, geru žodžiu.

Pasibaigus pavasariu alsuojančiai jubiliejinei popietei, iš naujo atgimsta viltis, kad gerumo ir laisvės, meilės gimtinei žodis dar ilgai aidės Justino Marcinkevičiaus eilėse ir kvies jaunimą nepamiršti poezijos prasmės, gaivaus jos giedojimo, brandinančio sielą.

                                                                            Užpalių gimnazijos  lietuvių kalbos mokytoja Otilija Šližienė