Kate DiCamillo – rašytoja, svajotoja ir daugybės knygų personažų kūrėja. Tarp mėgstamiausiųjų – nuoširdus bei gerokai susivėlęs šuo, milžiniškų ausų peliukas ir porcelianinis triušis. Kovo 25-ąją skaitytojų ir kritikų liaupsinama rašytoja švenčia 50-ąjį gimtadienį.

Katrina Elizabeth DiCamillo (draugams ir skaitytojams – Kate DiCamillo) gimė 1964 metais Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje (JAV). Čia gyveno kartu su tėvais bei vyresniu broliu, kol jai sukako penkeri. Deja, dėl įgimtos Kate ligos šeimai teko persikelti į nedidelį miestelį Floridoje (JAV), kur oras buvo tinkamesnis būsimos rašytojos sveikatai. Kate greitai priprato prie naujų namų ir žmonių, kurie šnekėjo lėčiau ir, kaip mergaitei tuomet atrodė, keisčiau. Ir, nors jos tėtis nusprendė likti Filadelfijoje, Kate vaikystė buvo šilta ir laiminga. Tik per nelemtas ligas daug laiko teko praleisti kambaryje. Mergaitė nuobodulį vaikė skaitydama viską, kas tik pakliuvo. Begalė valandų, praleistų svajojant ir kuriant pasakojimus, nulėmė ankstyvą norą tapti rašytoja. Iki šiol Kate DiCamillo parašė 4 romanus, 6 apysakas ir paveikslėlių knygą.

Apie save autorė kalba trumpai ir paprastai. „Aš maža. Ir triukšminga. Nekenčiu gaminti, tačiau dievinu valgį. Esu netekėjusi ir be vaikų, tačiau turiu daugybę draugų ir esu trijų nuostabių vaikučių ir vieno ne tokio nuostabaus šuns teta. Laikau save nepaprastai laimingu žmogumi, nes mano darbas yra pasakoti istorijas“, – sako rašytoja.

Jau mokykloje jos tekstai sulaukdavo dėmesio, tad buvo įsitikinusi, kad turi rašytojos gyslelę. Universitete Kate pasitikėjimas augo, ji buvo tikra, kad yra neatrastas talentas – kaip Eudora Welty ar Williamas Faulkneris. Kartą paskaitos metu dėstytojas garsiai perskaitė Kate rašinį kaip pavyzdį kitiems studentams. Tai buvo gatvėje tamburinu grojusios moters aprašymas. Tačiau dėstytojo komentarai nustebino: anot jo, rašinys išsiskyrė ne stiliumi, o vaizduojamos scenos detalumu. Skaitant buvo justi, kaip atidžiai Kate stebėjo muzikantę, jos judesius, aplinkinių žvilgsnius, net ant gretimos sienos žaidžiantys saulės zuikučiai neliko nepastebėti. Tačiau tik po kelių metų kūrėja suprato, ką dėstytojas turėjo omenyje: rašyti – tai matyti, pastebėti mažas detales.

K. DiCamillo studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigusi studijas nusprendė persikelti į Mineapolį (Minesotos valstija, JAV), kur gyvena iki šiol. Tuo metu ėmė dirbti knygyne, vaikų literatūros skyriuje. Beveik penkerius metus praleidusi tarp pasakų, nuoširdžiai pamilo šį žanrą. Tuo metu Kate jau buvo pradėjusi rimtai rašyti ir užsibrėžė tikslą kasdien parašyti bent po du puslapius. Maždaug po metų vietinėje leidykloje jau gulėjo jos pirmosios knygos rankraštis. Deja, ant to paties stalo savo eilės laukė ir dar 50 kitų rašytojų knygų. Bet vienas jaunas redaktorius atkreipė dėmesį į DiCamillo knygą ir 2000 metais buvo išleistas pirmasis rašytojos romanas „Jei ne Vinis Diksis“ („Alma littera“, 2004, 2014). Knygoje pasakojama linksma istorija apie vienišą mergaitę ir patrakusį šunį. Romanas sulaukė didelio dėmesio ir tais pačiais metais gavo Josette Frank apdovanojimą (Josette Frank Award). 2001 metais knyga laimėjo Newbery garbės apdovanojimą (Newbery Honor), o po poros metų – ir Marko Twaino apdovanojimą (Mark Twain Award). 2005 metais, kai „Jei ne Vinis Diksis“ sulaukė ekranizacijos, knygos populiarumas dar labiau išaugo.

K. DiCamillo 2004-aisiais mus supažindino su drąsiausiu peliuku, vardu Despero (Despereaux). Knyga apie šį herojų į lietuvių kalbą išversta pavadinimu „Pasaka apie Desperą“ („Vaga“, 2005), o 2008 m. pagal ją sukurtas animacinis filmas.

Vieną gražiausių ir įdomiausių rašytojos personažų galime sutikti knygoje „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ („Nieko rimto“, 2012) . Tai – ne tik nuotykių pasaka, bet jautriai ir paprastai papasakota mokymosi mylėti, jausti ir būti geram istorija visai šeimai.

Už „Nepaprastą Edvardo Tiuleino kelionę“ K. DiCamillo įteiktas Bostono „Globe-Horn“ apdovanojimas, o JAV tėveliai išrinko šį pasakojimą geriausia knyga vaikams. Be to, knyga įtraukta į 100 geriausių visų laikų knygų jauniesiems skaitytojams sąrašą. Lietuvoje „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ gavo reikšmingiausio ir meniškiausio 2012 metų vertimo vaikams apdovanojimą, kurį skyrė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius.

Šių metų sausį Vašingtono Kongreso biblioteka paskelbė K. DiCamillo naująja jaunimo literatūros ambasadore. Šioms pareigoms naujas žmogus išrenkamas kas dvejus metus ir keliauja po šalį skatindamas žmones dažniau paimti į rankas knygą.

K. DiCamillo istorijos ir jų herojai jau nuo pat pradžių tvirtai įsikūrė vaikų ir tėvelių širdyse. O šiandieną norėtųsi ją pasveikinti ir padėkoti už tą patrakusį šunį, didžiaausį peliuką su špaga, porcelianinį triušį ir dar daug kitų veikėjų, tapusių geriausiais vaikų draugais nuo pat pirmųjų puslapių.