Tėvai, užsukę į vaikų literatūros skyrių knygyne, neturėtų skųstis. Knygos vaikams stebina įvairove ir siūlo rinktis iš daugybės skirtingų leidinių. Lentynoje pirkėjai randa lietuvių ir užsienio autorių kurtų istorijų, knygų su įvairiais garsais, pridedamais žaisliukais ar kitokiomis smulkmenomis. Knygų viršeliai atkreipia dėmesį spalvomis, ryškiomis detalėmis ir todėl pro akis gali lengvai prasprūsti faktas, kad knygų lentynose trūksta eilėraščių vaikams.

Vertimai iš užsienio kalbų padeda papildyti vaikų knygų lentynas. Tačiau išversti eilėraščius vaikams yra sudėtinga užduotis, kurios Lietuvos leidėjai imasi itin retai. Todėl pagrindiniu smuiku griežia lietuvių autoriai. Leidyklos „Nieko rimto“ atstovai teigia, kad dažniausiai eilėraščių teiraujasi darželių auklėtojos. „Kartu su kolegomis mes važinėjame po darželius, pradines mokyklas ir iš auklėtojų dažnai girdime prašymų rekomenduoti žaismingų, paprastų ir melodingų eilėraščių vaikams,“ – pasakojo edukacinius knygų pristatymus vedantis Rokas Nevardauskis. – „Būtent tokie yra Kosto Kubilinsko, Almos Karosaitės, Violetos Palčinskaitės, Ramutės Skučaitės eilėraščiai“. Pašnekovo teigimu, vaikams svarbiausia aiški ir paprasta eilėraščio melodija, eilių vaizdingumas ir suprantama tematika.

„Nieko rimto“, kuri knygas vaikams leidžia daugiau negu dešimtmetį, gegužės pradžioje pristatė naują A. Karosaitės eilėraščių rinkinį „Kaip išnešti uodegytę?“. Šios poetės eilėraščiai – itin melodingi ir skambūs, didelė jų dalis yra tapusi dainomis. Anot pačios poetės, „klasikinis eilėraštis, turintis griežtą ritmą ir sklandų rimą, jau savaime yra tarsi daina, tik be priedainio. Tokio eilėraščio rašymas – tarsi vaikščiojimas po kambarį ant pirštų galų, šokimas ir niūniavimas“. Nenuostabu, kad melodingus poetės eilėraščius mėgsta ir renkasi darželių auklėtojos arba ikimokyklinukus auginantys tėvai. Paprastą, skambų rimą lengva atsiminti, vaikai mielai klausosi tokių eilėraščių ir juos mokosi.

Leidyklos „Nieko rimto“ atstovai sako, kad pradedantys rašytojai dažnai klaidingai įsivaizduoja, kad eilėraščiai vaikams – pats lengviausias žanras: „sulaukiame daugybės rankraščių su poezija vaikams, deja, jie dažniausiai nė iš tolo neprilygsta klasikų kūriniams“. Poetė A. Karosaitė visiems pradedantiems rašytojams pataria „nepatingėti paskaityti kitų poetų kūrinių. Reikia mokytis vieniems iš kitų, iš buvusių ir esamų kartų.“ Anot jos, „gera kūryba skatina sveikas ambicijas, o poezijoje reikia turėti „balto“ pavydo“.

Tiek poetė A. Karosaitė, tiek leidyklos atstovai sutinka, kad rašyti vaikams reikia tik labai gerai. Kūriniai jiems turi ne tik padėti gerai praleisti laiką, bet ir atsakyti į pačius įvairiausius klausimus. Pasak poetės, „ne kiekvienas turi laiko, noro ir, svarbiausia, žinių atsakyti į vaikų klausimus“, todėl kūryba mažiausiems – itin didelė atsakomybė.

Knygos „Kaip išnešti uodegytę?“ leidybą parėmė Kultūros rėmimo fondas, kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra ugdyti menininkų kūrybinį potencialą ir pristatyti meną įvairiomis jo formomis.

Knygų lentyna.