Šiame straipsnyje nagrinėjamas šiandieninės visuomenės santykis su skaitymu, tiriama, kaip naujos technologijos ir nauji skaitmeniniai formatai keičia mūsų skaitymo patirtis ir procesus. Bandoma išsiaiškinti, ar tikrai skaitymas išgyvena revoliuciją, kokios yra jos apraiškos. Keliama būtinybė tirti naują skaitmeninį turinį ir naujas skaitymo formas ekrane. Skaitymo patirtys analizuojamos remiantis kognityvinės psichologijos mokslų daktarės Claire Bélisle darbais. 

Naujų skaitymo patirčių tyrimų svarba ir poreikis

Pasidomėjus įvairių šalių skaitymo įpročių tyrimais, nesunku pastebėti, kad juos atliekant domimasi skaitymo patirtimis tradiciniuose formatuose. Šie tyrimai neapima skaitymo patirčių ekrane. Net ir skaitmeniniame amžiuje skaitymas tiriamas tradiciškai, neatsižvelgiant į naujų priemonių atsiradimą, jų populiarumą visuomenėje ir  naujų skaitymo būdų egzistavimą. Vis dažnesni debatai apie knygų skaitymo išnykimą ir apskritai kultūros nuvertėjimą pasižymi labai pesimistiniu požiūriu. Žurnalistai, rašytojai, mokslininkai, mokytojai, bibliotekininkai ir kitų sričių atstovai  savo pasisakymuose neretai išreiškia nerimą dėl knygos ateities, skaitymo nepopuliarumo. Tačiau šių diskusijų ir nuomonių kontekste mažai arba visai nekalbama apie skaitymo skaitmeniniu formatu procesus. Kodėl netiriamos šios patirtys?  

Pavyzdžiui, Prancūzijoje jau keletą metų atmetama skaitymo ekrane tyrimų perspektyva. Tai rodo, kaip giliai sąvoka „skaityti“ visuomenės sąmonėje yra susijusi su tradiciniu formatu. Viename iš savo straipsnių, publikuotų 2001 metais, italų mokslininkas Armando Petrucci teigia, kad „knyga – tai tekstas, skirtas medituoti, išmokti, gerbti, prisiminti“, o naujo formato kūriniai, yra „greitai sunaudojami, lengvai užmirštami, pametami ar netgi išmetami vos perskaičius“ (Petrucci, 2001, 451). Nors šios mintys išsakytos jau prieš daugiau nei dešimt metų, jos aktualios ir šiandien. Nemažai tradicinės knygos tyrėjų ir mylėtojų iki šiol naujas skaitymo patirtis ekrane yra linkę nuvertinti ir netgi pavadinti anomalijomis.

Spaudoje reguliariai teiraujamasi, kodėl jaunoji karta neskaito knygų, kokią įtaką skaitymui daro ekranai, kaip skaitmeniniame amžiuje keičiasi skaitymo „manieros“. Nesunku pastebėti, kad šių straipsnių turinys pasižymi itin kritiniu požiūriu, juose dažniausiai analizuojami aspektai, padedantys paryškinti situacijos dramatiškumą, propaguojamas neigiamas požiūris naujų technologijų atžvilgiu. Nepaisant to, kad egzistuoja skaitymo skatinimo priemonės, skatinančios tradicinės knygos išsaugojimą bei grįžimą prie įpročio skaityti, daugelyje šalių pastebimas nekintantis tradicinės knygos skaitymo įvaizdžio menkėjimas, nerimaujama, kad skaitoma vis mažiau ir mažiau.

Knygų skaitymo sumažėjimas ypač pastebimas jaunosios kartos tarpe ir ne paslaptis, kad šiuos pokyčius įtakoja skaitmeninės kultūros formavimasis ir naujų veiklų virtualioje erdvėje populiarumas. Tradicinių knygų, žurnalų, spaudos neskaitymas turi ryšį su naujų kultūros formų praktikavimu. Tačiau derėtų paminėti, kad neskaitymas tradiciniu formatu  taip pat susijęs ir su pakitusiu jaunosios kartos santykiu su kultūra ir kultūros produktais, su iki šiol perduodamu tradiciniu požiūriu į kultūrą mokykloje ir su mažo dėmesio skyrimu kultūrai šeimoje, su socialinių tinklų įtakos reikšmingumu ir jaunos asmenybės ankstyvu autonomiškumo bei individualizmo formavimusi.

Šiuolaikiniame kontekste skaitymo tematikos atveria plačius tyrimo laukus. Akivaizdu, kad naujus skaitymo pokyčius reikia nuolat tirti, aprašyti, apibūdinti atsisakant kritinio pesimistinio požiūrio į naujas technologijas. Būtina praplėsti skaitymo sąvoką, nes skaitymo procesai vyksta skirtingų priemonių pagalba. Naujų skaitymo formų analizė reikalauja tyrimų, apimančių ne tik skaitymo patirčių nagrinėjimą, bet ir šiuolaikinės visuomenės pokyčius, skaitmeninės kultūros vystymąsi ir naujus aspektus, įtakojančius asmenybės ir vertybių sistemos formavimąsi. Būtina į skaitymą pažvelgti daug kompleksiškiau, nes juk skaitymas tai ne tik pradiniai įgūdžiai, kuriuos įgyjame mokykloje. Jie nuolat kinta viso gyvenimo metu, prisitaikydami prie epochos ir jos atnešamų naujovių.

Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko netiriamos naujos skaitymo patirtys internete, – naujo turinio sampratos suformavimo būtinybė. Norint analizuoti šias patirtis, reikia taip pat ištirti ir naujų tekstų, egzistuojančių virtualioje erdvėje, žanrus bei charakteristikas. Juk naršydami internete, susiduriame su labai įvairiu turiniu: skaitome laiškus, tinklaraščius, forumus, žiūrime vaizdo klipus, kuriuose gausu teksto elementų. Net žaisdami esame priversti skaityti. Šie žanrai kol kas neįsitvirtino „knygos žmonių“ tarpe ir skaitymo kultūros sampratoje, o šių tekstų skaitymas iki šiol yra nuvertinamas. Tokia situacija patvirtina naujo turinio pripažinimo stoką, kelia būtinybę išanalizuoti jo formas ir jų ypatybes, skatinančias ir įtakojančias skaitymo procesus ekrane.

Paminėkime, kad prieš atsirandant spausdinimo mašinoms, knyga neturėjo tikslios struktūros, jos buvo ieškoma, siekiant palengvinti skaitymą ir teksto suvokimą. Šiandien irgi būtina ieškoti ir tirti virtualioje erdvėje egzistuojančių ir visuomenės skaitomų tekstų ir kito turinio struktūrą, vartotojo reakcijas ir patirtis, siekiant šias turinio formas tobulinti ir tuo pat metu lengvinti skaitymo ekrane procesus. Svarbu pabrėžti, kad egzistuoja akivaizdus virtualioje erdvėje prieinamo turinio analizės poreikis, nes naudojimasis juo yra neabejotinai asmenybę praturtinanti intelektualinė ir kultūrinė veikla.  

Dar vienas svarbus aspektas, įtakojantis naujų skaitymo patirčių tyrimų stoką, – aiškios, tyrimo objekto savybes atitinkančios metodikos nebuvimas. Nusakyti, kiek laiko ir kaip skaitome naujais formatais yra sunkiau, nes į skaitymą ekrane įeina daug įvairių procesų: rašymas, interaktyvumas, klausymas, orientavimasis. Kokius aspektus tirti ir kokiomis technikomis išgauti tikslius bei išsamius duomenis? Šiuos ir kitus klausimus šiandien pradeda kelti naujosios kartos mokslininkai, siekiantys praplėsti skaitymo sąvoką ir siūlantys mišrius metodus (angl. k. mixed methods), naudojančius tiek kiekybines, tiek kokybines, dažniausiai etnografines, tyrimo technikas.

Nauji emociniai ir patirtiniai išgyvenimai skaitymo metu

Santykis su laiku

Šiandien skaitome daug greičiau ir šie pokyčiai yra neabejotinai susiję su pagreitėjusiu gyvenimo tempu. Neretai toks skaitymas yra siejamas su mąstymo, įsigilinimo ir supratimo stoka. Bet šios baimės ir nerimas nėra nauji reiškiniai skaitymo istorijoje. Juk pavyzdžiui atsiradus raštui kai kurie mąstytojai baiminosi, kad nebus lavinama atmintis, o sukūrus spausdinimo mašinas, kalbėta apie menko turinio knygų plitimą ir jų įtaką visuomenei. Padidėjęs skaitymo ritmas neturėtų būti siejamas tik su neigiamais aspektais, juk naujos skaitymo strategijos turi ir teigiamą poveikį – greitasis skaitymas padeda susiorientuoti gausiuose informacijos srautuose.

Paminėkime, kad jau XII a. tylusis skaitymas, kuris pasižymėjo keliskart to paties kūrinio perskaitymu ir meditacija, buvo pakeistas scholastiniu, t.y. techniniu skaitymu, paremtu informacijos dešifravimu ir klausimų kėlimu. Natūralu, jog bėgant laikui ir keičiantis epochoms, skaitymas išgyvena naujus pokyčius. Šiandien egzistuojantys skaitymo būdai  pasižymi dideliu greičiu ir teksto fragmentų įsisavinimu. Tokį skaitymą įtakoja susiformavusi naudos siekimo kultūra (pranc. k. culture utilitaire), mat skaitymu siekiama suvaldyti informacijos srautus ir surasti konkretų atsakymą, o ne įgyti išminties.

Skirti laiko skaitymui, turėti laiko skaitymui, surasti tinkamą laiką skaitymui... Šie įvairūs santykio su laiku aspektai turi stiprų ryšį su skaitymo patirtimis. Nes juk skaitymas apima ir po jo sekančius pamąstymus, reikalaujančius atsiriboti nuo kasdienybės, dienos darbų ir pareigų. Kad pilnatviškai išgyventum skaitymą, reikia numatyti laiko po skaitymo procesų sekančioms veikloms, kurios skatina įvertinti situaciją, plačiau ją išvysti, paanalizuoti, pamedituoti, ieškoti sąsajų, naujų perspektyvų, ir tokiu būdu kompleksiškiau ir giliau suprasti perskaityto teksto turinį. Šiandien vis mažiau laiko skiriama šioms patirtims, baiminamasi jų nepraktikavimu.

Galime teigti, jog pastaruoju metu populiarų greitąjį skaitymą įtakoja du dalykai, t.y. naujas santykis su laiku ir nauji skaitymo įgūdžiai. Šiandien laiko sąvoką keičia dažnas naujų skaitmeninių priemonių naudojimas, kurios skatina naujų laiko formatų atsiradimą. Šie procesai verčia permąstyti ir pakeisti gyvenimo ritmą, jie atneša permainų tiek į krikščionišką linijiško ir vienakrypčio, tiek į Azijos kultūroms būdingo cikliško laiko koncepcijas. Juk, pavyzdžiui, interneto erdvėje nėra aiškaus laiko, viskas vyksta akimirksniu, čia ir dabar. Nėra nei nakties, nei dienos, kitų tradicinio laiko elementų. Naršant internete neretai nesilaikoma biologinio ir socialinio laiko.

Nenuostabu, kad šis naujas sanktykis su laiku įtakoja ir skaitymo įpročius. Šiandien nesiekiama perskaityti nuo pradžios iki galo visą tekstą, dokumentą ar knygą. Skaitymo tikslai, informacijos kontekstas ir patys tekstai yra pakitę. Be to, skaitymo greitį įtakoja teksto struktūros išmanymas. Paminėkime, jog internete skaitomi tekstai dažnai neturi struktūros. Po truputį atsiranda taisyklės ir normos, tačiau neretai jų nesilaikoma, nes siekama be paliovos kurti, inovuoti, eksperimentuoti su internete skelbiamu turiniu. Tokia situacija lemia ir skaitymo šiuose formatuose nuolatinius pokyčius, skaitymo greičio nestabilumą.

Kadangi skaityti skaitmeniniu formatu kiekvienas išmoksta savaip, savarankiškai, formuojasi skirtingi skaitymo ekrane įpročiai. Vieni ieško autoriaus, informacijos šaltinio kilmės, t.y. siekia nustatyti, ar svetainė yra oficiali, asmeninė, komercinė ir pan.; kiti stengiasi suprasti dokumento tipą, t.y. nustatyti, ar tai suskaitmenintas jau egzistavęs turinys ar naujas skaitmeninis produktas; tretiems svarbiau išsiaiškinti teksto aplinkos gylį, t.y. sužinoti, ar tekstas su nuorodomis ar be jų, ar turi tęstinumą, įvertinti jo naujumą. Naudojimasis svetainės planu, vidinės paieškos sistema, nuorodų suaktyvinimas reikalauja tam tikro išmanymo ir suvokimo. Bet kuomet perprantamos šios savybės, skaitoma greitai ir tik tai, kas domina, ieškoma konkrečios informacijos.  

Dėmesio sukoncentravimas

Dažnai kalbama apie jaunimą ir jo nesugebėjimą susikoncentruoti, apie dėmesio sutrikimus, kuriuos įtakoja naujų technologijų naudojimas. Teigiama, kad šiuolaikiniai jaunuoliai nesugeba susikaupti ir nuveikti vieno darbo, suformuoti turtingo žinių bagažo. Šios kartos įpročiai vienu metu naudotis skirtingomis priemonėmis ir atlikti keletą veiksmų (pranc. k. multitâche) nuolat tiriami įvairių sričių mokslininkų. Bandoma išsiaiškinti, ar tikrai įmanoma kokybiškai vienu metu atlikti keletą veiklų, ir kas įtakoja tokį elgesį.

Nuo senų laikų skaitymas, vienas iš bazinių mokymo šaltinių, reikalavo didelio susikoncentravimo. Skaitant buvo stengiamasi išvengti trukdžių, nukreipiančių dėmesį kitur. Egzistuoja hipotezė, kad būtent toks skaitymo būdas yra supratimą, įsigilinimą, kūrybiškumą skatinanti veikla. Bet šis teiginys nėra universalus, nes egzistuoja ir kita nuomonė, pasak kurios supratimas yra įvairių, net skirtingų nuomonių konfrontacijos ir interaktyvumo tarp įvairių informacijos šaltinių bei sąsajų sukūrimo padarinys. Būtent šio požiūrio atstovai kalba apie neribotas demėsio sutelkimo galimybes ir nėra linkę dramatizuoti naujų šiuolaikinio jaunimo įpročių.

Paminėkime, kad dėmesio sukoncentravimo problemos glaudžiai susijusios su skaitomo teksto skaitmeniniu formatu ypatybėmis. Kad įsigilintume į tekstą, kuriame nėra aiškios struktūros, reikia sutelkti aukšto lygio kognityvinius mechanizmus. Žinoma, kad žmogaus smegenys gali išvystyti šiuos naujus gebėjimus, bet skaitmeninio turinio kūrėjams internete taip pat reikėtų susimąstyti, kaip šie tekstai galėtų būti patobulinti, kad jų skaitytojui  būtų lengviau susikoncentruoti ir kuo ilgiau išlaikyti dėmesį.

Dėmesio sutelkimą veikia ir laukimo laikas, kurio, gavusi užklausą, neretai pareikalauja sistema. Šį laiką stengiamasi užpildyti vykdant kitą veiklą, kuri ir išblaško dėmesį. Nesunku pastebėti, kad šiandien informacijos paieškos procesai reikalauja ne vieno paspaudimo, ne vienos formuluotės, tokiu būdu sukeldami vartotojui  nuobodulį ir troškimą prasiblaškyti tikrinant elektroninį paštą ar socialinio tinklo paskyrą. Kadangi šios sistemos yra nuolat atsinaujinančios, natūralu, kad būtina tokiu pat ritmu vystyti ir naujus gebėjimus.

Kalbant apie dėmesį, galime išskirti dvi pagrindines rūšis: nevalingą, kuris atsiranda be išankstinio tikslo, jam palaikyti nereikia pastangų, jį sukelia stiprūs dirgikliai; ir valingą, kuris atsiranda turint išankstinį tikslą, jam palaikyti reikalingos valios pastangos. Kad išlaikytume dėmesį, jį reikia nuolat stimuliuoti. Skaitymo metu stimulą turi sukelti noras skaityti. Skaitymas reikalauja valingo demėsio sutelkimo. Priešingai negu galime manyti, dėmesio paskatinimo būdai ar momentai jo neišblaško, bet suintensyvina. Šiuolaikiniam jaunimui reikia vis daugiau dėmesį stimuliuojančių ir jį išlaikančių priemonių, daugiau valios pastangų. Kodėl?

Šiuolaikinė aplinka pasižymi dėmesį traukiančių elementų įvairove. Augdama ekranų apsuptyje, jaunoji karta yra nuolat gundoma įvairiomis veiklomis ir informacija. Negilus dėmesio sutelkimas ir nesugebėjimas valdyti dėmesį išlaikančių stimulų sukelia nemažai problemų mokymo procesuose naudojamų tradiciniu metodų taikymo metu. Nenuostabu, kad skaitmeninė karta (angl. k. digital natives) nesugeba išklausyti ilgai kalbančio mokytojo, dega troškimu reaguoti, užsiimti kita veikla. Ne vienas iš šios kartos atstovų išreiškia nuomonę, kad klasikiniai mokymo metodai yra pasenę ir neveiksmingi. Savo kalbose jie mini gausius šiuolaikinius informacijos šaltinius, taip pat galimybę jais pasinaudoti akimirksniu ir betarpiškai. 

Norėtume pabrėžti, kad į šiuos pokyčius reikėtų pažvelgti atidžiau, tyrinėti naujas dėmesio sutelkimo technikas ir ypatumus, atsisakant kritiško požiūrio, kuris neretai pasižymi patologinių sindromų ieškojimu. Daugybė vartotojų yra įpratę keisti veiklas, tačiau nemažai iš jų mini paviršutiniškus tokio funkcionavimo rezultatus ir nesugebėjimą tarpusavyje susieti visų elementų, jų suvaldyti. Jie pripažįsta, kad be paliovos keičiant veiklas, pvz. naršymo internete metu, vykdomas vizualinis apdorojimas, fizinė koordinacija, koncentracija, sprendimų priėmimas. Tokio funkcionavimo metu nesužadinami atminties lavinimo ir mokymosi procesai, jie nevyksta. Ar įmanoma juos paskatinti?

Šiuos išvardintus pokyčius įtakoja šiuolaikinis gyvenimo būdas, kuris reikalauja būti daugiafunkciniu, gebėti atkreipti demėsį į keletą veiklų (pranc. k. pollyattention) ir susitelkti ties jomis (pranc. k. pollyfocalisation), informacijos perpildytoje ir nuolat kintančioje aplinkoje organizuoti ir kontroliuoti vienu metu keletą užduočių. Todėl nenuostabu, kad tokiame pasaulyje vykdomas greitasis skaitymas, nes gebėti akimirksniu keisti veiklas, apdoroti gausius ir įvairaus turinio informacijos šaltinius, nuolat gaunant gausybę pagundų, tapo tikra būtinybe.

Skaitymo malonumas

Dažniausiai skaitymas yra siejamas su popierine knyga, jos skaitymu, turėjimu, su knygos kvapu, asmenine biblioteka, garsu, kuris sukeliamas verčiant knygos puslapius. Skaitymo malonumą sudaro minėtų patirčių ir simbolių visuma. Skaitant skaitmeniniu formatu, vyksta kiti procesai, kuriasi nauji malonumo formatai, kuriuos skatina interaktyvumas, reikiamos informacijos atradimo džiaugsmas, gebėjimas naudotis ir išmanyti įvairius įrankius, galimybė pasidalyti surasti turiniu.

Paminėkime ir patogumo skaityti aspektą. Jeigu skaitymas tradiciniu formatu pasižymi lankstumu, skaitymas ekrane yra įtakojamas naudojamos priemonės ergonominių savybių, pavyzdžiui skaitant tam tikrais prietaisais sunkiau keičiama kūno pozicija. Neretai skaitmeniniai prietaisai stokoja funkcijų patogiam ilgalaikiam naudojimui užtikrinti, o tai  tiesiogiai įtakoja ir skaitymo malonumą.

Skaitymo aktas virtualioje erdvėje susideda iš trumpų akimirkų, kurių metu skaitoma fragmentiškai: pavadinimai, santraukos, ištraukos, tam tikros teksto dalys, ypač teksto pradžia. Vyksta informacinis, funkcinis ir komunikacinis, o ne gilusis ir apmąstymus skatinantis skaitymas. Tokiu būdu skaitome ne tam, kad suformuotume asmeninę kultūrą, bet tam, kad pasidalytume surasta informacija, skaitymo pagalba praplėstume socialinį tinklą, pagyvintume vykstančią komunikaciją. Malonumas kyla ne iš galimybės atsiskirti ir patirti įsivaizduojamą pasaulį, bet iš atsakymo į klausimą suradimo, komunikacijos ir interaktyvumo procesų, kuriuos patiriame naršydami informacijos gausioje interneto erdvėje.

Skaitant skaitmeniniu formatu malonumą suteikia ne skaitomo teksto sukeliama įtampa ir ne autoriaus subtilūs samprotavimai. Šiuo atveju malonumas yra galimybė įtakoti istorijos vyksmą, įsitraukti į ją, pasirinkti epizodą, kuris labiausiai domina. Malonumas, kurį sužadina pasakojimas, nuosekliai išdėstyti argumentai nėra būdingas nuorodomis gausių interaktyvių tekstų skaitymui. Naujų patirčių kontekste skaitytojas tam tikra prasme tampa ir teksto autoriumi, kuris pats kuria originalų tarp nesusijusių tarpusavyję elementų, tekstų, schemų, žemėlapių, vaizdų, video ištraukų ir kitų multimedijos dokumentų skaitymo „kelią“. Malonumas atsiranda šio kelio kūrimo, etapų išmanymo ir jų vykdymo metu. Pirmosios skaitymo patirtys virtualioje erdvėje sukelia keistus, neįprastus, nepažįstamus jausmus. Neretai skaitytojas pasijunta pasimetęs, nesupranta ir negali paaiškinti savo veiksmų, bet praktikuodamas ir pažindamas įvairias sistemas, priemones, pamažu pajunta malonumą.

Neretai baiminamasi, kad naršymas internete ir skaitymas virtualioje erdvėje nesukuria ir nepalaiko giluminės vidinės būsenos. Ar pagrįsta ši baimė? Kai vaikas išmoksta skaityti, kurį laiką jis mėgaujasi gebėjimu kurti žodžius, sudaryti sakinius. Tokio skaitymo metu anksti kalbėti apie skaitymo malonumą. Panašius procesus išgyvena ir skaityti virtualioje erdvėje pradėjęs vartotojas. Malonumas ateina su įgyta patirtimi ir kitokia nei įprasta forma. Naudojimasis skaitmeninėmis priemonėmis suteikia galimybę sukurti naują santykį su tekstu, ne tik kognityviniais, bet ir sensoriniais būdais. Skaitymo metu taip pat išgyvenamos naujos santykio su realybe formos. Teigti, kad šio skaitymo metu neišgyvenamos vidinės būsenos būtų per drąsu.

Paminėkime, kad malonumas taip pat susijęs su skaitmeninių technologijų ir prietaisų charakteristikomis. Pavyzdžiui, Apple firmos produktai, kurie pasižymi savitais dizaino sprendimais, provokuoja prisirišimą ir daro įtaką malonumo pasireiškimui naudojimosi jais metu.

***

Naujos skaitymo patirtys reikalauja nuolatinio technologinių įgūdžių lavinimo, mat skaitymo malonumas pasiekamas per nuolatinį praktikavimą, per sistemų, įrankių ir programų, egzistuojančių virtualioje erdvėje, išmanymą. Priminkime, kad skaitymas dažniausiai orientuojamas pagal tikslus, todėl jo metu naudojamos įvairios bendro pobūdžio ir/ar specializuotos pagalbinės priemonės, pavyzdžiui žodynai, paieškos sistemos ir/ar vertimo, analizės įrankiai.

Skaitymo patirtys skaitmeniu formatu iš pradžių yra lydimos sužavėjimo, smalsumo potraukio, kurį sukelia naujovės. Jas sudaro keletas etapų. Visų pirma atliekami pasirinkimo ir susiorientavimo informacijos laukuose procesai, kurių metu tenka pasitikėti sistemomis, parenkančiomis, rūšiuojančiomis ir pristatančiomis pagal nurodytus kriterijus informaciją. Vėliau vyksta identifikavimo ir apdorojimo procesai. Svarbu paminėti, kad skaitymas yra daug kompleksiškesnis, nes virtualioje erdvėje gausu multimedijos produktų. Galiausiai vyksta interpretacijos procesai, kurių metu skaitytojas kuria ir suteikia prasmę tam, ką perskaitė.

Taigi, ar visi šie straipsnyje paminėti procesai ir aptarti aspektai yra skaitymo revoliucija? Palikime laikui atsakyti į šį klausimą ir dar kartą pabrėžkime, kad nevertėtų dramatizuoti šių pokyčių, nes naujos skaitymo patirtys tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, padedančia suvokti informacijos ir žinių gausias virtualias erdves ir kitas šio skaitmeninio amžiaus naujoves.

Naudota literatūra

BÉLISLE Claire. Lire dans un monde numérique. Paris: Presses de l’ensiib, 2011, 296 p.

BÉLISLE Claire. Le livre électronique : vers une lecture instrumentée. In ROUET Jean-François, GERMAIN Bruno et MAZEL Isabelle (coord.). Lecture et technologies numériques. Enjeux et défis des technologies numériques pour l’enseignement et les pratiques de lecture. Futuroscope-Poitiers: Éditions Scéren-CNDP, 2006, p. 49-66.

BÉLISLE Claire. Lire à l’écran : les enjeux de la lecture numérique. In BÉLISLE Claire. La lecture numérique : réalités, enjeux et perspectives. Villeurbanne: Presses de l’ensiib, 2004, p. 137-179.

CHARTIER Roger. Le livre en révolution. Paris: Éditions Textuel, 1997, 160 p.

CHARTIER Roger. Qu’est-ce qu'un livre? Métaphores anciennes, concepts des lumières et réalités numériques. In Le français aujourd’hui, 2012/3, n°178, p. 11-26.

KRINGELBACH Morten L, VUUST Peter & GEAKE John. The pleasure of reading. In Interdisiplinary Science Reviews, vol. 33, n° 33, 2008, p. 321-335. 

OCTOBRE Sylvie. La lecture à l’ère numérique. Au commencement était le livre. Et à la fin le texte. In Études, 2013/5, p. 607-618.

PETRUCCI Armando. Lire pour lire: un avenir pour la lecture. In CAVALLO Guglielmo et CHARTIER Roger (dir.). Histoire de la lecture dans le monde occidental. Paris: Éditions du Seuil, 2001, p. 431-457. 

VANDENDORPE Christian. Du papyrus à l’hypertexte. Essaie sur les mutations du texte et de la lecture. Paris: Éditions La Découverte, 1999, 272 p.

Informacijos ir komunikacijos mokslų dr. Laura Jankevičiūtė
Tyrimų institutas MICA
Bordeaux-Montaigne universitetas, Prancūzija