Birželio 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko LMA narės, korespondentės (VU Lietuvių literatūros katedros profesorės habilituotos daktarės) Viktorijos Daujotytės knygos „Kalba ir jos menas“ sutiktuvės. Dalyvavo knygos autorė, recenzentė doc. dr. Aušra Martišiūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, VU Lietuvių kalbos katedros profesorė habil. dr. Regina Koženiauskienė, dailininkė Ramunė Vėliuvienė, o muzikos garsais bei balsais džiugino Balio Dvariono muzikos mokyklos mokinės Rasa Dzimidaitė, Greta Šablinskaitė ir pianistas Tomas Leiburas.

Kalba – svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, o kalbos menas buvo puoselėjamas nuo antikos laikų iki šių dienų, t.y. retorika – iškalbos menas, Homero poemos, Vergilijaus lyrika, Euripido tragedijos, Ezopo pasakėčios, Justino Marcinkevičiaus, Salomėjos Nėries, Vytauto Mačernio ir kitų rašytojų lyrika. Anot profesorės, „kalbos menas skleidžiasi būties ir kalbos sąlyčiuose“. Ji knygoje atsako į mūsų visuomenei aktualius klausimus, kas yra kalbos menas, kokios yra mūsų kalbos problemos, kodėl šiuolaikinis žmogus mažai skaito, kodėl jis nesidomi kalba, kalbos grožiu bei komunikacija. Juk, pasak M. Kvietkausko, „svarbu žvelgti į kalbą, į kalbos paslaptingus klodus, nes kalba – mūsų namai“. Namai, kurie yra neatsiejami nuo mūsų sąmonės.

Knyga „Kalba ir jos menas“ – mūsų sąmonės ugdymas, kūrybos puoselėjimas. Kaip teigia A. Martišiūtė, „Viktorija Daujotytė sukuria mokslišką kūrybos filosofiją, kuri susieja ne tik kalbos mylėtojus, bet ir visus, kurie myli meną“. Ši knyga – kūrybos, kalbos ir meno šaltinis, terapija, atgaiva laiko, rūpesčių išvargintai sielai. Sakoma, kad garsiai skaitomas Maironis atstato, kas kūne sutrikdyta.

Knygos autorė teigia, kad kalboje slypi menas, menas – kalba, o mene yra kuriama kalba. Mūsų sąmonėje ji yra pagrindinis dalykas, nes kiekvienas esame susiję su kalba. Turime būti dėkingi jai. Kalba – brangiausias turtas. Viktorija Daujotytė susirinkusiesiems patarė, kad jei norime sužinoti, kas yra kalbos menas, turėtumėme perskaityti Žemaitės, Justino Marcinkevičiaus kūrinius.

Knygą „Kalba ir jos menas“ turėtų perskaityti tie, kas nėra atradę kalbos meno, nežino, kaip atrasti skaitymo malonumą, nepasiklysti literatūros labirintuose bei atskirti juodą nuo balto. M. Kvietkauskas sakė: „Profesorės tekstai – humanistikos tekstai, humanistinė proza, kuri puoselėja kalbos meną.“ Knygos autorei kalba – menas, o prof. Arvydui Šliogeriui kalba – giljotina.

TURINYS


Astijus Krauleidis-Vermontas