Balandžio 25 d. Kupiškio viešojoje bibliotekoje rinkosi rajono viešųjų ir mokyklų bibliotekų darbuotojai, lietuvių kalbos mokytojai, ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai, kurie neabejingi skaitymo problemoms. Čia vyko seminaras „Knygų gausa: ką išsirinkti?“, kuriame pranešimus skaitė VU Filologijos fakulteto docentas Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus valdybos pirmininkas Kęstutis Urba, vertėja, leidyklos „Tyto alba“ užsienio literatūros projektų vadovė Rasa Drazdauskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės lietuvių literatūros skyriaus redaktorius Virginijus Gasiliūnas.

VB direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė pristatė bibliotekos vykdomą projektą „Skaitome, klausome, tobulėjame“. Šis seminaras yra projekto dalis, o jį dalinai finansavo Kultūros ministerija ir Kupiškio rajono savivaldybė. VB direktorė Daiva Bubulienė sveikino seminaro dalyvius, pasidalijo mintimis apie knygos vertę ir pabrėžė, kad, tobulėjant naujausioms technologijoms, pastebimos mažėjančios skaitytojų, ypač vaikų, gretos, susirūpinta, jog visuomenė nepamirštų spausdinto žodžio. Ji pasidžiaugė, kas Skaitymo metais – aktyvaus bendravimo su knyga metais – bibliotekose vyksta daug įvairių renginių. Ypač jų gausu Nacionalinės bibliotekų savaitės metu.

Doc. dr. Kęstutis Urba savo pranešime „Rūsti tikrovė ir turtinga išmonė XXI amžiaus knygose vaikams ir paaugliams“ konstatavo, kad esame prieš didelę knygų jūrą, sunku joje susigaudyti, visų knygų neįmanoma perskaityti. Vaikų, paauglių skaitomumas priklauso ir nuo bibliotekininko, jo bendravimo. Smagu vaikui, jeigu bibliotekininkas yra skaitęs jo pasirinktą knygą, dalinasi informacija. K. Urba pabrėžė, kad bibliotekoje mokiniai turi rasti vertingos literatūros, programinių kūrinių ir rekomenduojamų perskaityti knygų. Pasak pranešėjo, vaikai ir paaugliai mieliau renkasi lengvo turinio literatūrą, kuri atlieka laisvalaikio praleidimo funkciją. Mokytojo, bibliotekininko uždavinys – rekomenduoti tas knygas, kurios daugiau duoda žinių, naudingos informacijos, kelia teigiamus emocinius išgyvenimus. Docentas pabrėžė, jog informacijos apie knygas galima rasti žurnale „Rubinaitis“, Skaitymo metų tinklalapyje. Jis vardijo leidyklas, kurios leidžia vertingiausias vaikiškas knygas - „Alma litera“, „Gimtasis žodis“, „Nieko rimto“, populiarias knygų serijas „10+“, „Beveik suaugę“, „N-14“ ir kitas. Gerą knygą išsirinkti padeda ir Skaitymo skatinimo programos išleistas kalendorius „Metai su knyga“, kuris jau pasiekė daugelį bibliotekų ir mokyklų. Apibūdindamas vaikų ir paauglių literatūros situaciją, K. Urba akcentavo, kad ši literatūra suskyla į dvi grupes – realistinę literatūrą ir literatūrinę pasaką. Lektorius plačiai kalbėjo apie pasakų svarbą vaiko dvasinio pasaulio ir kalbos vystymuisi, jo charakterio formavimui. Jis pasidžiaugė, kad ir lietuvių vaikų literatūra atsigauna, jau yra iš ko rinktis, ateina nauja rašytojų karta – Vytautas V. Landsbergis, Renata Šerelytė, Kęstutis Kasparavičius, Sigutė Ach, Gendrutis Morkūnas ir kt.

R. Drazdauskienė aptarė naujausią šiuolaikinę užsienio literatūrą ir pabrėžė, kad labai sunku nuspėti, ar rašytojas, kurio knygos verčiamos į daugelį kalbų, bus įvertintas ir Lietuvoje. Lektorė teigė, kad renkantis versti knygą, reikia atkreipti dėmesį į faktinę informaciją, pasidomėti ar ta knyga yra laimėjusi literatūros premijų. Knyga neretai vertinama pagal tai, į kiek kalbų ji išversta. Pasak R.Drazdauskienės, norint išsirinkti knygą, reikia susipažinti su jos viršelyje pateikta informacija, perskaityti knygos anotaciją, autoriaus biografiją, pasižiūrėti, kokia leidykla ją išleido, atsiversti 69 puslapį ir perskaityti jį nuo pradžios iki galo. Šį puslapį reikia pasirinkti dėl to, kad siužetas jau būna įsibėgėjęs, o jeigu norisi skaityti toliau, vadinasi, knyga sudomino. Apžvelgdama literatūros kryptis ir žanrus, ji akcentavo, jog sugrįžta romanai, kuriuos dažniausiai skaito moterys. Daug romanų leidžia leidyklos „Alma littera“, Žaltvykslė“, „Vaga“, „Tyto alba“. Atgimsta istorinė literatūra, kaip visada skaitoma biografinė ir kelionių literatūra. Ji rašoma pasitelkiant istorinius faktus, biografinius šaltinius, romantines detales. Kaip vieną iš tendencijų lektorė įvardijo negrožinės ir grožinės literatūros susiliejimą, kai pasakojimas papildomas psichologinėmis detalėmis.

V. Gasiliūnas pranešime „Naujoji lietuvių literatūra: kaip pramoga, kaip pareiga, kaip egzistencinis poreikis“ kalbėjo apie literatūros paskirtį šiandienos žmogaus gyvenime. Daugelis skaitytojų knygoje ieško pramogos. Kad įsitikintum šiuo faktu, tereikia užmesti akį į perkamiausių knygų dešimtukus ir bibliotekose dažniausiai pageidaujamas lietuvių rašytojų knygas. Populiariausia lietuvių rašytoja  2007 m. buvo Elena de Strozzi, o knygos – Galinos Dauguvietytės  „Post Scriptum“ ir Jurgos Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovė“. Pasak pranešėjo, pareigą skaityti turi dvi žmonių grupės: moksleiviai ir literatūros tyrinėtojai. Kad mokykloje kultivuojama pareiga skaityti geriausias, meniškai brandžiausias grožines knygas nevirsta rimtu domėjimusi literatūra kaip menu, estetinių, filosofinių vertybių šaltiniu, daug įrodinėti nereikia. Absoliučios daugumos abiturientų santykiai su literatūra baigiasi po valstybinio egzamino, nes iš jos negalėsi išpešti naudos, o jei į savo CV darbdaviui įrašysi mėgstąs skaityti poeziją, tikrai kažin ar turėsi daugiau šansų gauti darbą. Pragmatizmas įsigali visose gyvenimo srityse, o imliausia tam jaunuomenė.

V.Gasiliūno manymu, 2008-uosius skelbiant Skaitymo metais, turėtas galvoje utopinis tikslas, kad Lietuvoje atsirastų daugiau žmonių, kurie literatūrą suvoktų kaip meną, ir kad pajustų egzistencinį poreikį iš literatūros tikėtis estetinių išgyvenimų. Tokių žmonių, nors ir skirtingai suvokiančių estetinį išgyvenimą, yra, bet jų iš esmės tiek pat buvo 2007-aisiais, tiek pat bus ir 2009-aisiais. Juokaujant sakoma, kad procentiškai maždaug tiek pat, kiek ir alkoholikų. Ir labai mažai priklauso nuo to, koks dvasinio opijaus margumynas yra siūlomas. Būti išrankus gali net „vartodamas“ naujausiąją lietuvių literatūrą, o jei dar rinksies ir iš kitų tautų kalbomis sukurtosios, tikrai galėsi tapt gurmanu. Bet tai bus prabanga, kurią sau leisti gali labai labai nedaugelis.

Informuoja Lina Matiukaitė
Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavduotoja