Į pradžią



 

 
 
 
 
Aš (ne)noriu skaityti!
2015-09-29

Kada nupirkote vaikui pirmąją knygą? Kai jis išmoko raides ir ėmė dėlioti žodžius į sakinius? Tuomet smarkiai pavėlavote. Psichologė Jovita KIEŽĖ sako, jog pažintis su knygomis turi prasidėti kur kas anksčiau.


Vaikai ypač mėgsta mokytis mėgdžiodami suaugusiųjų elgesį, todėl matydami tėvus su knygomis rankose jie būtinai norės daryti tą patį. Kūdikiams skirtos knygelės mirga spalvomis, skleidžia garsus, malonios liesti, taigi ne tik padeda susipažinti su knygomis, bet ir stimuliuoja įvairius pojūčius. Knygos į vaiko gyvenimą ateina jam dar net nepradėjus kalbėti. Sakysite – kam to reikia, juk pakanka ir žaislų. Naudą tikriausiai pastebėsite vėliau, kai vyresnėliui neteks aiškinti, kas yra knygos ir kam jų reikia, jei jau turi kompiuterį.

Vaikams nepaprastai patinka klausytis tėvų balso, tačiau ateina kitas etapas, kai jie patiria dar didesnį malonumą suprasdami, apie ką kalbama. Todėl knygų turinys turi atitikti vaiko raidos etapą. Nesuprantamus žodžius ar ilgesnius sakinius dera paaiškinti, apibendrinti, o vėliau net kartu su vaiku perpasakoti istoriją pagal iliustracijas.

Skirtingo amžiaus vaikams reikia skirtingos literatūros, įskaitant ir raidos tarpsnį atitinkantį žodyną, ir perkeltinių prasmių supratimą, ir moralo pateikimo atvirumą. Trimečiui galima ir tiesiog paaiškinti, kad ši pasaka mus moko, jog meluoti negražu, o vyresnieji tą pačią tiesą intuityviai pajunta susitapatindami su pagrindiniais veikėjais – patiria jų jaučiamą kaltę, gėdą, skriaudą, ir tai veikia kaip geriausias moralas.

Terapinės pasakos yra skirtos konkrečiai problemai spręsti, ir jos efektyviai veikia. Tačiau pagalbą vaikams suteikia ir visos liaudies pasakos, kuriose dažnai pinasi ne viena probleminė situacija, viskas įvilkta į metaforų, palyginimų, perkeltinių prasmių rūbą. Su vaikais visuomet galima aptarti tai, kas buvo perskaityta, paklausti, kaip jie tai suprato.


Knyga – tai ritualas

Be jokios abejonės, nedalomas dėmesys, kai liekate vieni su vaiku (vaikais) ir knyga, yra neįkainojama vertybė, stebuklingas laikas, kurio mažieji nekantriai laukia, todėl labai džiugu, kai vakarinė pasaka prieš miegą tampa ritualu (juo lengvai galima suvilioti nenorinčius gultis mažylius!). Tai padeda išsiblaškiusiam vaikui nusiraminti prieš poilsį, kokybiškai praleisti laiką su tėvais, kurie dienos metu galbūt negalėjo jam skirti pakankamai dėmesio.

Toks skaitymo ritualas labai svarbus vaiko raidos etapas. Suaugusieji dažnai mėgsta bėgti nuo rutinos, paįvairinti kasdienybę; šventiška yra tokia diena, kuri praleidžiama ypatingai, skiriasi nuo visų kitų. O vaikai saugiausiai jaučiasi tada, kai žino, kas kada įvyks, nes pasaulis jiems kol kas ir taip pakankamai nepažįstamas, keistas ir nenuspėjamas.


Kodėl skaityti?

Knygų skaitymas yra ypač naudingas, nes vysto vaikų kritinį mąstymą, gebėjimą samprotauti, pažvelgti į situaciją iš skirtingų perspektyvų, taip pat lavina emocinį intelektą – gebėjimą pažvelgti iš kito asmens pozicijos, jautrumą, užuojautą, empatiją, bendravimo įgūdžius. Jis gauna tai, ko gyvenime tikrai prireiks. Knygos, pasakojimai ir istorijos padeda vaikams lengviau įveikti jiems kylančius sunkumus, problemas, iššūkius, ypač jei jiems pavyksta susitapatinti su pagrindiniu veikėju. Todėl parenkant literatūros kūrinį svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad herojus būtų kuo artimesnis vaikui, kuriam skaitome – panašaus amžiaus, tos pačios lyties, ypač jei mūsų tikslas yra padėti vaikui įveikti sudėtingą situaciją.

Skaitant plečiamas žodynas, vystomi kalbos įgūdžiai, gebėjimas suprasti kitą ir pačiam tiksliau išreikšti savo mintis, skatinama vaikų vaizduotė, kūrybiškumas, smalsumas, taigi vaikai labiau nori mokytis ir įgyti žinių.


Begalinės galimybės

Knygos atveria neribotas galimybes mintyse pamatyti, pajusti, patirti tai, ko tikrai negalėtų patirti realybėje. Kuo toliau vaikus nukelia knygos tekstas, tuo geriau. Beje, jie puikiai suvokia ir skiria fantaziją, išgalvotas istorijas ir realybę. Jau nuo mažų dienų supranta, kad, nors pasakoje šuniukas kalbasi su pelyte žmonių kalba, realybėje jie to nedaro.

Ne tik psichologai, bet ir kiti su vaikais dirbantys specialistai bei tėvai džiūgautų, jei vaikai kasdien skaitytų kokybišką, vertingą, naudingą literatūrą, intensyviai plečiančią akiratį ir pažinimo ribas. Tačiau tiesa ta, jog kai kurie vaikai savo noru visai neskaito, kiti skaito tik populiarius žurnalus ir internetinius puslapius, tuomet tėvai ir bando suvilioti bent jau menkaverte literatūra, nes tai geriau, nei televizoriaus žiūrėjimas.
 
 
„Pavojingi“ paaugliai

Jie ieško savo identiteto, todėl ypač svarbu rasti būdų susitapatinti su kuo įvairesniais charakteriais, patirti kuo įvairesnę jausmų gamą, kad galima būtų atrasti tai, kas sava, kas priimtina. Todėl jiems patinka populiarios dienoraščio tipo knygos, kurių atvira forma leidžia įlįsti į slapčiausias minčių ir jausmų kerteles, taip pažinti kitą, o kartu ir save. Be jokios abejonės, naudinga neapsiriboti vieno žanro literatūra, tačiau paaugliai visuomet renkasi tai, kas jiems arčiausiai širdies.

Todėl ir reikalingi privalomosios literatūros sąrašai, leidžiantys vaikams susipažinti su įvairiais kūriniais, atrasti naujų žanrų, stilių, plėsti akiratį ir bendrą išprusimą. Natūralu, kad tokiu būdu į rankas patenka ir knygos, kurios kelia nuobodulį, o ne susižavėjimą. Žinoma, tai sukelia pasipriešinimą, nes visi norime skaityti tai, kas patinka. Tačiau kaip kitaip vaikai atrastų „perliukų“, gyvenimo knygų, kurių nepamirš visą gyvenimą?

Jei vaikas matys tėvus skaitančius knygas, pats bus įpratęs prie vakarinių skaitymų, galės savarankiškai rinktis knygas bibliotekoje, knygyne ar namų knygų lentynose, mielai paklausys tėvų rekomendacijų, ką tikrai būtų vertinga ir įdomu paskaityti. Žinoma, tada vėl kyla klausimas, ar tėvai sugebės tinkamai rekomenduoti literatūros kūrinių, atitinkančių vaiko intelektinius gebėjimus, amžiaus ypatumus ir interesus? Tai – nelengva užduotis.

Mažiesiems skaitytojams visada yra pasiruošęs padėti projektas „Augu skaitydamas“ – svetainėje www.auguskaitydamas.lt rasite ir rekomenduojamų knygų, ir naujausių knygų apžvalgų. O iki spalio 30 dienos 7–12 metų vaikai kviečiami registruoti savo komandas „Knyg(i)ų mūšiams“.

Nepamirškite – skaityti vaikams pirmiausia turi būti smagu, o kai knyga taps artimu draugu, ji suteiks ir daugiau naudos.

„Augu skaitydamas“ informacija



 
Atgal   Spausdinti  
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.