2007 m. vasario 7 d. Kultūros ministro įsakymu apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms paskirstytos valstybės biudžeto lėšos naujoms knygoms įsigyti ir centralizuotai duomenų bazių prenumeratai. Iš viso šiais metais šiems tikslams skirta daugiau nei 9,3 mln. litų. Lyginant su 2007 m. valstybės biudžeto finansavimas padidėjo 3 mln. litų arba 47 procentais.

2007 metais už  gautus iš valstybės biudžeto 5,75 mln. litų viešosios bibliotekos įsigijo daugiau nei 85 tūkstančius knygų pavadinimų (daugiau nei 300 tūkstančių  egzempliorių). Bibliotekos pirko įvairesnę literatūrą nei 2006 metais – pavadinimų skaičius išaugo 7 tūkstančiais, egzempliorių – 3 tūkstančiais. Tarp naujai įgytų dokumentų – 75 proc. grožinės ir humanitarinės tematikos literatūros, ketvirtadalis – kitų sričių dalykinė literatūra. Apie 93 proc. naujų dokumentų yra lietuvių kalba, likusieji – įvairiomis užsienio kalbomis. Bibliotekos pirmenybę skiria tradiciniams spaudiniams, vaizdo, garso ir elektroniniai dokumentai sudaro apie 2 proc. visų įsigytų bibliotekose egzempliorių.

Šiais metais savivaldybių viešosios bibliotekos knygoms galės skirti beveik 6,76 milijonų litų, o Klaipėdos, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskričių viešosios bibliotekos – 1,94 mln. litų. Pagrindinis lėšų savivaldybių viešosioms bibliotekoms paskirstymo kriterijus – gyventojų skaičius administracinėje teritorijoje. Papildomai išskirtos 4 grupės, kurioms nustatomi skirtingi finansavimo koeficientai – didžiųjų miestų bibliotekų finansavimo koeficientas 2008 metais – 1,25 litų vienam gyventojui, mažųjų savivaldybių (iki 15 000 gyventojų) bibliotekoms – 4,25, savivaldybių bibliotekoms, veikiančioms Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių centruose – 2,5 bei likusioms savivaldybių bibliotekoms – 2,41 lito vienam gyventojui. Šiais metais Neringos ir Birštono savivaldybių viešosios bibliotekoms, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, skirta po 30 tūkst. litų. Ekspertai atsižvelgė į tai, kad, taikant įprastą net ir mažų savivaldybių koeficientą, bibliotekų galimybės nupirkti naujų knygų yra labai ribotos, o jose lankosi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir poilsiautojai, turistai iš užsienio. Praėjusiais metais knygoms įsigyti Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešajai bibliotekai buvo 10,5 tūkst., o Birštono viešoji biblioteka – 18,4 tūkst. litų (koeficientas buvo 3,5 lito vienam gyventojui). Toks diferencijuotas lėšų paskirstymas užtikrina proporcingą valstybės finansavimą visoje Lietuvos teritorijoje ir galimybes visuomenės nariams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, gauti naujų knygų vietinėje bibliotekoje. Valstybės skiriamą finansavimą knygoms, savivaldybių viešosiose bibliotekose papildo ir vietos valdžios indėlis spaudos prenumeratai bei kitiems dokumentams. Oficialūs statistiniai duomenys apie visas 2007 m. viešosiose bibliotekose panaudotas lėšas knygoms ir spaudai įsigyti bus žinomi balandžio mėnesį.

Duomenų bazėms bibliotekose centralizuotai prenumeruoti 2008 metais Kultūros ministerija skyrė 617,5 (2007-siais – 570) tūkst. litų. Lietuviškas duomenų bazes visoms viešosioms bibliotekoms centralizuotai prenumeruoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, užsienio duomenų bazes – Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija. Iš viso 2007 m. įvairiose bibliotekose vartotojai galėjo naudotis 70 įvairių užsienio duomenų bazių. Dėl milžiniškų užsienio duomenų bazių kainų, prenumeruojant jas, turi prisidėti ir kiekviena biblioteka. Viešosioms bibliotekoms nustatyta prieigos kaina paprastai nėra didelė, tačiau 2007 m. trečdalis viešųjų bibliotekų vis dar neprenumeravo nė vienos užsienio duomenų bazės (2006 m. – tokių buvo 60 proc.). Kasmet atliekamos apklausos rodo, kad bibliotekos nesiryžta prisijungti prie užsienio duomenų bazių prenumeratorių dėl neaiškios paklausos, lėšų trūkumo, nepakankamos specialistų kvalifikacijos ir dėl to, kad ir darbuotojai, ir vartotojai nemoka užsienio kalbų. Nepaisant to, kasmet duomenų bazių vartotojų skaičius bibliotekose auga, taip pat pastebėtas „pripratimo“ efektas – kuo ilgiau biblioteka prenumeruoja duomenų bazes, tuo daugiau vartotojų randasi. 


                                                                                         Informaciją parengė:
                                                                                       Ramunė Petuchovaitė, Kultūros ministerijos vyriausioji specialistė