110 – prieš tiek metų gimė žinomas armėnų kilmės amerikiečių rašytojas ir itin spalvinga asmenybė William Saroyan (liet. Viljamas Sarojanas, 1908 08 31–1981 05 18). Kai 1934 m. pasirodė pirmasis jo kūrinys „Drąsus jaunuolis ant skrendančios trapecijos“ (angl. „Daring Young Man on the Flying Trapeze“), pasakojantis apie jauną išdidų rašytoją, gyvenantį sunkiais laikais, bet iki pat mirties sugebantį išlaikyti žmogišką orumą ir dvasią, 26 metų Viljamas tapo tikra literatūros sensacija, atrodytų, tiesiog per naktį.

Po daugelio metų jis rašys, kad vienintelė sėkmė, kuri iš tikrųjų jam buvo svarbi kaip rašytojui, jį ištiko tuomet, kai jis buvo tokiu pripažintas. Taigi – jis kaip asmenybė, o ne tik pavieniai jo kūriniai. Bet po greitomis sensacijomis dažnai slypi ilgas ir vingiuotas kelias iki jų ir… po jų. Tad vis dėlto koks gi buvo tasai Viljamo kelias?

Pasaulį pirmą kartą jis išvydo 1908 m. paskutinę vasaros dieną Fresne, Kalifornijoje (beje – ten tuo metu jau buvo įsikūrusi gana didelė armėnų bendruomenė). Gimė Viljamas armėnų imigrantų šeimoje, apsigyvenusioje Jungtinėse Amerikos Valstijose likus trejiems metams iki jo – ketvirtojo vaiko šeimoje – gimimo. Viljamo tėvas buvo pamokslininkas, o į tokią tolimą šalį atvyko dirbti vieno šventiko padėjėju, kadangi buvo išsilavinęs ir pramokęs anglų kalbos. Deja, mirė jis dėl apendicito sukeltų komplikacijų, kai berniukas buvo tik trejų. Nuo tada Viljamo gyvenimas visiškai pasikeitė. Kadangi vienai motinai išlaikyti visą šeimą buvo per sunku, vaikai atsidūrė našlaičių prieglaudoje Oklande. Pragyveno ten net penkerius metus. Kaip rašo Gintarė Adomaitytė, prieglaudoje (o vėliau ir mokykloje bei armijoje) Viljamas jautėsi tarsi kalėjime. Ypač ilgėjosi savo tėvo („Per Kalėdas raudonais drabužiais pasipuošęs Santa Klausas teiravosi, kokios dovanos Viljamas geistų kitais metais. Tėvo! Jis norėjo tik tėvo, ir nieko daugiau. Laukė visus metus. Gavo kaladėlių dėžę...“1), ir jau tada jautėsi kiek kitoks nei kiti vaikai.

Visą straipsnį skaitykite čia.