Šiandien suomių bibliotekos turi 197 mobiliąsias bibliotekas (bibliobusus). Jų yra 30 mažiau nei prieš dešimtmetį, kadangi kai kurios savivaldybės šias paslaugas nuomojasi iš gretimų rajonų. Mobiliųjų bibliotekų mažėjantį skaičių suomiai sieja su gyventojų migravimu į miestus bei sunkėjančia ekonomine padėtimi, tačiau mano, kad tokios bibliotekos ir ateityje bus labai reikalingos. 1999 metų Suomijos Bibliotekų įstatyme rašoma, kad „viešųjų bibliotekų ir jų teikiamų informacijos paslaugų tikslas yra kurti piliečiams lygias galimybes tobulinant žinias, ugdant asmeninius gebėjimus ir gerinant socialinius įgūdžius“. Gyventojai privalo gauti tokias pačias paslaugas nepriklausomai nuo savo gyvenamos vietos, o šito neįmanoma pasiekti be mobilių bibliotekų.

2001-2004 metų Suomijos Bibliotekų programa konstatavo, kad mobiliosios bibliotekos ypatingai reikalingos mokykloms, nes jos dirba lanksčiau nei stacionarios, gali greitai keisti aptarnavimo profilį, kooperuotis su kitomis ir siūlyti paslaugas tikslinėms auditorijoms – vaikams, mokiniams, suaugusiesiems. Siūloma bibliobusų interjerą projektuoti taip, kad būtų galima iš jo greičiau išlipti ir įlipti, o vidų greitai pertvarkyti kitai aptarnaujamų skaitytojų grupei. Pavyzdžiui, iki pietų mobili biblioteka gali aptarnauti mokyklas, darželius, slaugos namus, o po pietų suaugusiuosius - pamainomis dirbančius darbininkus ar tėvus, namuose prižiūrinčius vaikus.

Prieš 40 metų mobiliųjų bibliotekų atsiradimą padiktavo ekonominiai paskaičiavimai – bibliobusą lengviau išlaikyti nei tradicinę biblioteką. Tam tikroje teritorijoje augantis bibliobuso vartotojų skaičius rodo, kada ten jau reikia įkurti stacionarią biblioteką. Neskaitant pirmųjų bibliotekos ant ratų atsiradimo metų, dabar kaimus aptarnaujantys bibliobusai paprastai turi vieną aptarnavimo stalą. Didesni turi du: vieną iš jų kitame autobuso gale arba viduryje.

Dauguma mobiliųjų autobusų dirba viena pamaina, tačiau vėlgi dėl ekonominės naudos planuojama dirbti dviem pamainomis. Tikimasi, kad gausėjant interaktyvių belaidžių įrenginių skaičiui, mobilios bibliotekos taps tikrais informacinio aptarnavimo taškais, nes jose bus  galima susimokėti  mokesčius, atlikti pašto operacijas, atsispausdinti dokumentus, informacinę medžiagą, tvarkyti banko sąskaitas.

Stacionariose bibliotekose yra iškabinti mobiliųjų bibliotekų lankymosi tam tikrose vietovėse grafikai su tiksliomis valandomis ir stotelėmis. Jie taip pat skelbiami bibliotekų tinklalapiuose. Bibliobusai yra savarankiški bibliotekos padaliniai, kuriems komplektuojamos knygos, periodika ir visos kitos informacijos laikmenos. Interneto ryšys, kompiuteriniai žaidimai ir muzikos įrašai pritraukia daug vaikų ir jaunimo. Tuo tikslu Helsinkio miesto biblioteka, pasitelkusi mobilią biblioteką, suorganizavo paauglių vasaros skaitymo projektą. Jiems buvo pasiūlyta daug įdomių užsiėmimų, knygų, žaidimų. Projekto rezultatai pranoko lūkesčius – programoje dalyvavo kur kas daugiau paauglių nei buvo tikėtasi.

Įdomi mobiliosios bibliotekos atmaina yra interneto autobusas, pavadintas Netti-Nysse. Jis atsirado Tamperės bibliotekoje 2001 metais ir jo tikslas buvo paskatinti atokesnių vietovių gyventojus naudotis kompiuteriu ir internetu. 2005 metais pirmąjį interneto autobusą pakeitė naujoviškas Netti-Nysse II. Užsisakyti jo paslaugas gali grupė piliečių (klubai, draugijos, kaimynai) ar pavieniai asmenys, pas kuriuos  atvykstama sutartu laiku. Vienai grupei apmokymas rengiamas iš viso penkis kartus, kiekvienąkart po dvi valandas. Pirmo apmokymo metu grupės nariai supažindinami su kompiuterio pelyte, mokoma ją valdyti, sukuriamos elektroninio pašto dėžutės ir mokoma naudotis internetu. Jeigu grupėje yra dešimt narių, atvyksta du mokytojai. Vadovai privalo dėstyti medžiagą aiškiai ir kantriai, kad sukurtų darbingą ir ramią atmosferą. Interneto autobuso komandą sudaro penki mokytojai. Iš jų reikalaujama, kad  būtų paslaugūs ir geranoriški, nesupyktų dėl „kvailų“ klausimų. Paprastai darbas pradedamas 9 valandą ryto ir baigiamas 20 valandą. Autobuso paklausa didelė: jis būna užsakytas trims mėnesiams į priekį.

Pirmaisiais Netti-Nysse veiklos metais buvo apmokyta 200 grupių. Tarp jų daug pagyvenusių žmonių, sunkvežimių vairuotojų, jaunų mamų, slaugytojų, neįgaliųjų, verslininkų. 65 % apmokytų žmonių buvo vyresni nei 56 metai ir du trečdaliai jų – moterys. 80 % Netti-Nysse klientų baigę kursus ketino naudotis kompiuteriais, 20 % žadėjo naudotis, jei turės galimybę.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė