Į pradžią



 

 
 
 
 
Dailininkei Marijai Smirnovaitei – apdovanojimas už iliustracijas
2014-04-08




Jauna dailininkė Marija Smirnovaitė įrodo, kad jaunas žmogus Lietuvoje gali sėkmingai kurti ir sulaukti pripažinimo. Per paskutiniuosius metus ji pelnė keletą itin reikšmingų apdovanojimų.


2013 m. dailininkės iliustruota K. Navako knyga „Udo ir Dra niekaip nesusikalba“ (leidykla „Jūsų Flintas“) IBBY (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos ) Lietuvos skyriaus buvo išrinkta geriausia metų knyga mažiausiems skaitytojams. Šiemet Knygų mugėje 2013 m. Metų knyga vaikams paskelbtą I. Vizbaraitės „Karžygiuko istoriją“ (leidykla „Nieko rimto“) taip pat iliustravo M. Smirnovaitė.

Tarp balandžio 2 d. paskelbtų geriausių 2013 m. knygų vaikams vėl puikuojasi šios jaunos dailininkės pavardė – jos iliustruota lietuvių liaudies pasakų rinktinė „Aukso kirvukas“ (leidykla „Nieko rimto“) buvo apdovanota kaip gražiausia metų knyga.

Pati dailininkė apdovanojimus vertina santūriai ir sako, kad jai tiesiog labai patinka piešti, o knygos – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kartu su kitais kurti. Dažnai iliustruojant liaudies pasakas bandoma „apeiti“ jose pasitaikančius žiaurumus, tuo tarpu M. Smirnovaitė renkasi itin drąsų iliustravimo būdą. „Pasakos yra ypatingas žanras. Kai sužinojau, kad gausiu iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau ir ypač laukiau šio momento“, – sakė M. Smirnovaitė. – „Pasakos yra mūsų paveldas, jos – mūsų išmintis ir palikimas“. Paklausta apie svarbiausius iliustravimo akcentus, menininkė sakė, kad jai visų pirma buvo svarbu paveldas. „Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijos, tulpės, žirgeliai, žalčiukai, saulelės ir kt. Norėjosi, kad piešinių koloritas primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras,“ – pasakojo M. Smirnovaitė. – „Norėjau, kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais“.

Kaip dar vieną itin svarbų aspektą M. Smirnovaitė išskyrė iliustracijų personažus. „Dabar labai populiaru, kad neigiami veikėjai yra beveik tokie patys, kaip ir gerieji. Būti blogam – normalu ir netgi madinga. Suprantu šį žmogišką norą pasiduoti blogiui, nes tuomet nieko nereikia daryti ir iš karto tampi madingas bei visų geidžiamas. Tačiau aš nemanau, kad blogąsias savybes reikia daryti patrauklias,“ – kalbėjo dailininkė. Jai buvo svarbu, jog skaitytojas pajaustų, kad blogosios būtybės yra iš kito pasaulio ir su jomis draugauti nėra gerai. „Reikia sugebėti tokias būtybes atpažinti, mokėti jas nugalėti protu ir gudrumu,“ – pridūrė dailininkė. – „Mūsų protėviai šiuos dalykus puikiai žinojo. Kaip ir žinojo, ką reikia daryti tokiais atvejais, todėl perdavė šią išmintį mums pasakomis“.

Menininkė sakė, kad labiau džiaugiasi ne apdovanojimais, o tuo, kad yra didžiuliame knygos mylėtojų būryje. Ji taip pat pridūrė, kad yra pasiruošusi išbandyti savo jėgas iliustruodama ir kitokio pobūdžio tekstus, o į kiekvieną knygą žiūri kaip į išmėginimą ir puikią galimybę mokytis.

M. Smirnovaitė taip pat kuria atvirukus, plakatus, logotipus ir net marškinėlių dizainus.

 

 
Atgal   Spausdinti  
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.