Rimanto Černiausko (1950 m. rugsėjo 10 d.–2011 m. birželio 1 d.) kaip vaikų rašytojo kūrybinis palikimas nėra itin gausus, tačiau stebėtinai skirtingas. Atėjęs į vaikų literatūrą kaip realistinio apsakymo kūrėjas, po kurio laiko nustebino skaitytojus nonsenso žaisme ir net stambesnių epinių formų kūriniais.

Išleidęs du apsakymų rinkinius suaugusiems, rašytojas pateikė nedidelį rinkinį vaikams „Senelės išdaigos“ (1984), paskui su nemažomis pertraukomis išėjo rinkiniai „Tikrieji miestelio vyrai“ (1990),  „Jūra yra sūri“ (1997) ir galiausiai rinktinė su keliais naujais apsakymais „Kairiarankių šalis“ (2000). Iš viso šio žanro palikimą sudaro 43 kūriniai, kuriuos nėra lengva apibendrinti. Vieno ryškesnio meninio modelio autorius tarsi nesuformavo, kūriniams būdingas ir nuotykių pradas, ir psichologiniai vaikų tarpusavio santykiai, ir humoras, ir dramatizmas. Gal kiek lengviau apibūdinti vaizduojamojo pasaulio bruožus. Pirmiausia į akis krinta pasikartojanti veiksmo vieta – nedidelis provincijos miestelis. Rašytojas yra sakęs, kad miestelis jam apibendrina, vienija miesto ir kaimo bruožus. Antra išsiskirianti aplinkybė ta, kad daugumoje apsakymų veiksmas vyksta mokykloje. Autorius pats yra dirbęs mokytoju, mokyklos pasaulis jam buvo pažįstamas, nors, jo paties teigimu, apsakymuose veikiau pavaizduota tai, kas mokykloje nutiko jam pačiam arba jo draugams. 

Visą Kęstučio Urbos straipsnį skaitykite čia.