Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, vykdydama Skaitymo skatinimo programą, 2008-aisiais metais teikė tris stipendijas (iki 3000 Lt.) pedagogams ir bibliotekininkams dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo seminaruose, konferencijose ir stažuotėse. Aš esu viena iš tų, kurie laimėjo paskelbtą konkursą stažuočių stipendijoms gauti ir todėl rugpjūčio pirmą savaitę galėjau dalyvauti Kalifornijoje Berkeley universitete vykusioje kasmetinėje 37-ojoje Tarptautinės Mokyklų Bibliotekininkų Asociacijos IASL konferencijoje „World class learning and Literacy Through School Libraries“, kur skaičiau pranešimą kitų šalių kolegoms apie mūsų šalies mokyklų bibliotekų būklę, ir turėjau galimybę parsivežti įdomios informacijos bei naudingos kitų šalių mokyklų bibliotekų veiklos patirties, užmegzti kontaktus su kitų šalių atstovais, lankytis Kalifornijos Berkeley universiteto (JAV) ir mokyklų bibliotekose.

IASL tokias konferencijas rengia nuo 1971 m.

37-ojoje IASl konferencijoje dalyvavo delegacijos ar pavieniai pranešėjai iš 26 šalių. Buvo perskaityta apie 85 pranešimai (įskaitant darbo grupes). 48 iš jų – JAV ir Kanados atstovų.

Australijos, JAV ir Kanados pranešėjai daug dėmesio skyrė vaikų ir jaunimo informacijos paieškos problemoms spręsti, informacijos poreikiams, vaikų elgesiui, ieškant informacijos skaitmeninėje aplinkoje, tirti. Buvo nustatyta, kad užduočių tipas ir struktūra įtakoja vaikų elgesį ieškant informacijos. Delia Neuman (Drexel Universitetas, JAV) pateikė žinių kūrimo modelį I-LEARN informacijos amžiuje. Buvo atkreiptas dėmesys į Web 2.0 technologijų įtaką bibliotekų darbui: bibliotekų tinklapių dizainas, per juos prieinamos socialinės programos nukreiptos kūrybingumui skatinti, dalytis informacija, o svarbiausia – užtikrinti vartotojų bendravimo galimybę, pvz. „Wikipedija“.

Library 2.0 yra toks bibliotekinių paslaugų teikimo modelis, kai vartotojas kontroliuoja kaip ir kada pasinaudoti paslaugomis, kurios jam reikalingos. Profesorė iš Kanados universiteto Marlene Asselin pabrėžė, kad Biblioteka 2.0 unikaliai kuriama jos vartotojų, ir nenorėdama jų prarasti turėtų būti pasiekiama 24/7 (24 val. per parą 7 d. per savaitę) ir iš bet kurios vietos t.y. persikelti ir į virtualią erdvę. Neatsigręždami į naujas technologijas pasaulyje liktume izoliuoti vien su spausdintine mokymo(si) aplinka. Pasak profesorės, mūsų mokiniai – „Tinklo“ karta, gyvenanti ir žaidžianti informacijos perpildytame pasaulyje. Jiems nepakanka mokyklų bibliotekų programose įprastų tikslų – padėti išmokti dalyką remiantis tik spaudiniais ar išugdyti meilę skaitymui. Nauji tikslai, kuriuos iškelia laikmetis yra įgudimas greitai išgauti ir įvertinti Internete patalpintą informaciją. Ateinančioms kartoms reikalingas naujas raštingumas – greitai naviguoti (judėti ir orientuotis) skaitmeninėse aplinkose, rašyti hipertekstuose, naudoti multimodalines priemones, reprezentuoti ir platinti naujas žinias bei įsijungti į pasaulinį bendravimą ir globalias mokymosi aplinkas. Pranešimo autorė pasiūlė ir keletą praktinių strategijų ne tik kaip padėti mokiniams tapti technologijų naudojimo adeptais, bet ir kaip suformuoti juos etiškai ir socialiai atsakingais informacijos vartotojais ir žinių kūrėjais. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklų bibliotekos yra žymių transformacijų periode ir greičiausiai eisime į tai, kad reikės sukurti Pasaulinės Mokyklos Bibliotekos viziją, kurioje vadovaujamasi lygybės, įsijungimo ir socialinio teisingumo principais, kur mūsų vietinės bibliotekos yra mazgai šiame pasauliniame tinkle, o mūsų mokiniai prisijungia joje kaip globalūs mokiniai. Galbūt tai ir yra  kuo Mokyklos biblioteka 2.0 galėtų tapti.

Didelį įspūdį paliko lektorės iš JAV paskaita „Globalaus supratimo stiprinimas per vaikų knygas“. Joje pristatytas Maryland universiteto (JAV) komandos koordinuojamas ilgalaikis tarptautinis projektas padėjęs įkurti Tarptautinę Skaitmeninę Vaikų Biblioteką ICDL (The International Children‘s Digital Library), kurioje talpinamos pilnatekstės vaikų knygos laisvai prieinamos internete viso pasaulio vaikams. Projekto tikslas – sukurti skaitmeninių knygų kolekciją kuri galiausiai padarys kiekvieną kultūrą ir kalbą, pristatomą kolekcijoje, prieinamą  viso pasaulio 3-13 metų vaikams. ICDL yra apie 2451 knygą 45 kalbomis iš 56 šalių. Lietuviškų knygų šioje skaitmeninėje bibliotekoje kol kas nėra, bet tai nereiškia, kad nebus niekada.  ICDL turi tris skirtingus interfeisus, naudojamus knygos suradimui: paprastas, sudėtingesnis (advanced) ir pagal gyvenamąją vietą. Pilnas šių interfeisų aprašas pateikiamas pačiame ICDL websaite. Šią skaitmeninę biblioteką galite aplankyti adresu www.icdlbooks.org .

Kas domisi pasauline mokyklų bibliotekų veikla gali apsilankyti mokyklų bibliotekininkams profesionalams skirtame internetiniame žurnale anglų kalba (išeina ir spausdintas leidinys)http://www.teacherlibrarian.com. Skaitantys rusiškai gali aplankyti Rusijos Mokyklų bibliotekininkų asociacijos tinklapį www.rusla.ru/rsba/

Kauno kolegių parengta ir konferencijai į anglų kalbą išversta brošiūrėlė ,‚Mokyklų bibliotekų kaip informacijos centrų vertinimo kriterijai“ konferencijos regioninių medžiagų parodoje buvo išgraibstyta kitų šalių atstovų. Leidinuko autoriams sutikus, leidinys bus publikuojamas internete su kitomis mokyklų bibliotekininkams aktualiomis medžiagomis IASL internetinėje svetainėje www.iasl-online.org  

Gaila, kad  Lietuvos mokyklų bibliotekininkai beveik neturi galimybių savo kvalifikaciją kelti užsienyje. Pagrindinės kliūtys tam – reikiamo finansavimo nebuvimas ir nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas. Nors „gyvų“ kontaktų PC ekranas ir neatstos, bet galimybė kalbėti ar bent skaityti angliškai atvertų daug galimybių mokytis, tobulėti ir bendrauti vien interneto dėka. Šia prasme ypač naudingas buvo Helen Boelens, mokyklų bibliotekų ir informacijos specialistės iš Nyderlandų, pranešimas “„Mes“ jausmas: per(eiti) sienas, per(eiti) kalbas, per(eiti) kultūras – bendradarbiavimas tarp mokyklų bibliotekininkų, dirbančių Europoje“. Ji pateikė tokio bendradarbiavimo pavyzdžių ir galimybių. Vienas jų – 2003 m. grupės mokyklų bibliotekininkų ir informacijos specialistų iš 8 Europos šalių įkurtas ENSIL (European Networkfor School Librarianship and Imformation Literacy) www.ensil.eu . Per 5 metus tai tapo didžiausiu tinklaraščiu Europoje skirtu mokyklų bibliotekoms.

2009 m. vyks dvi tarptautinės konferencijos mokyklų bibliotekininkams: kasmetinė IASL Italijoje rugsėjo mėnesį ir Rusijos Mokyklų bibliotekininkų asociacijos organizuojamas tarptautinis forumas birželio 29 – liepos 4 dienomis „Michailovskoje 2009“. Gerai būtų, jei Lietuvos mokyklų bibliotekų atstovai šiose konferencijose galėtų dalyvauti ir parvežtų naujų idėjų mūsų visų darbui skaitymo skatinimo baruose ir vaikų labui, o puikia savojo darbo patirtimi pasidalytų su pasauline profesine bendruomene.

Irena KRYŽANAUSKIENĖ LBD Mokyklų skyriaus pirmininkė,
Vilniaus Antakalnio vid. m-klos bibliotekos vedėja