Tarptautinės mokyklų bibliotekų asociacijos(IASL) organizuotoje konferencijoje Kalifornijoje šalių atstovai dalijosi ir skaitymo skatinimo programų organizavimo patirtimi bei rezultatais.

Įvairios skaitymo skatinimo programos buvo įgyvendinamos kaimyninėse šalyse (Lenkija, Latvija) bei Vakarų valstybėse, ypač Skandinavijos šalyse. Įgyvendinant Skaitymo skatinimo programą Lietuvoje, remiamasi ir šių šalių skaitymo skatinimo programų vykdymo patirtimi.

Ypač originali ir veiksminga pasirodė Danijos patirtis, kurią savo pranešime pristatė Danijos Mokyklų bibliotekininkų savivaldybių asociacijos pirmininkė Karin Gaardsted. Pagal 2002-2003 m. PISA (Programme for International Student Assessment) atliktus tyrimus, iš 30 šalių Danijos 16 vieta tikrai netenkino. Buvo imtasi įvairių iniciatyvų padėčiai pagerinti. Vienas iš iššūkių imtis aktyvių veiksmų skaitymo įgūdžių ugdyme buvo tai, kad iki 16% jaunimo palieka švietimo sistemą be pakankamai efektyvių skaitymo kompetencijų viduriniam mokslui užbaigti. Buvo vykdomi 2 projektai: „Nacionalinis skaitymo čempionatas“ ir „Pasiruošk, nustatyk, atsakyk“. Tai geri pavyzdžiai, kuriuos vertėtų išbandyti ir Lietuvoje. Projektas „Rytinis skaitymas visai mokyklai“, vykdomas jau penkeri metai įvairiose Danijos mokyklose, kasmet darosi vis populiaresnis. Trumpai tariant, mokykloje pirmasis pusvalandis skiriamas skaitymui – visi tyloje skaito pasirinktas knygas, vyresnėse klasėse kai kur buvo leidžiama skaityti ir laikraščius ar žurnalus. Vienos projektą vykdžiusios mokyklos direktorius paskaičiavo, kad 200 mokslo metų dienų po 30 min. kasdien sudaro garantuoto skaitymo 100 val. per mokslo metus kiekvienam mokiniui, o skaitymą palyginęs su futbolu, apibendrino: „daugiau praktikos – geresni rezultatai“. Skaitymo praktika turi būti ilgalaikė ir skaitomi tekstai turi atitikti skaitančiojo suvokimo lygį bei interesus. Mokyklos, pasirinkusios rytinio skaitymo praktiką po kelerių metų džiaugėsi pagerėjusiais skaitymo įgūdžiais, geresniais mokymosi rezultatais ir ramesne aplinka mokykloje, o apklausti vaikai buvo patenkinti tokia veikla, nes, pagerėjus skaitymo įgūdžiams, jie daug greičiau skaitė, geriau įsisavino skaitomą informaciją. Taigi, kaip apibendrino pranešimo autorė, rytinis skaitymas padėjo visiems: talentingiems, tinginiams ir imigrantams. Kitoje Danijos mokykloje buvo nutarta skaityti tris dienas per savaitę iš ryto po 45 min. Kodėl ryte? Mokslininkai pabrėžia ankstyvojo skaitymo įgūdžių ugdymo svarbą. Vienos Švedijos mokyklos direktorė Marianne Stentebjerg, vykdžiausi panašų Rytinio Skaitymo projektą savo mokykloje, teigė, kad „20 minučių rytinio skaitymo geriau negu 45 min. popietinio“. Kai kuriose mokyklose visuotiniai rytiniai skaitymai apėmė tik vaikus nuo darželio iki 7 klasės. 2006 m. atlikto PISA tyrimo rezultatai Danijoje buvo žymiai geresni. Vykdant skaitymo skatinimo projektus ir norint žinot jų poveikį svarbu testuoti mokinių skaitymo įgūdžius (greičio ir suvokimo) projektui prasidedant ir jam baigiantis. Buvo nustatyta, kad vidutiniškai Danijos moksleiviai perskaito 900 puslapių per metus, o tam, kad taptų geru skaitytoju reikėtų perskaityti bent 2000 puslapių. Taip pat nustatyta, kad 20-30 min. skaitymo mokykloje nepakanka. Dar bent tiek pat reikėtų skaityti kasdien namuose. Tam, kad rezultatai pagerėtų – skaitymo įgūdžių nauda reikia įtikinti ir tėvus ir mokytojus.

Kiti konferencijos pranešėjai kalbėdami apie vaikų požiūrį į skaitymą ir knygų pasirinkimą, akcentavo didelį tėvų vaidmenį. Originalus, pasisekimo sulaukęs projektas Rusijoje vykdomas ne vienerius metus „Tėvų susirinkimas dėl vaikų skaitymo“ kurio autorė ir iniciatorė Rusijos Mokyklų bibliotekininkų asociacijos prezidentė Tatjana Žukova. 2007 m. Tokiu pat pavadinimu „Tėvų susirinkimas dėl vaikų skaitymo“ išleista knygelė, kurioje sudėta metodinė ir informacinė medžiaga, testų ir apklausų pavyzdžiai, tėvų susirinkimų scenarijai, patarimai tėvams ir kt. medžiaga patarianti kaip padėti mokytojams ir bibliotekininkams patraukti vaikus prie skaitymo ir knygos.

Mokyklų bibliotekininkai, pagal JAV lektoriaus pranešime pristatytos miesto paauglių apklausos rezultatus, turi nedidelę įtaką renkantis knygas laisvalaikio skaitymui (vos 26%), tėvai (72%), mokytojai (65%).

Ne vienas lektorius pabrėžė ir laisvo (neprograminio) skaitymo reikšmę jaunimui. Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę laisvai rinktis knygas, ir niekam už jas neatsiskaitinėti. Akcentuota ir tai, kad jaunoji skaitytojų karta (gim. po 1985), renkasi knygas, kurios turiniu jiems aktualios t.y. kalba apie paauglių ir jaunimo problemas. Norėčiau pateikti keletą apibendrintų minčių iš tyrimais paremto Hughes-Hassell (JAV) pranešimo „Miesto paaugliai kalba apie laisvalaikio skaitymą“. Pagal tyrimą dauguma paauglių skaitymą mato kaip atsitiktinę veiklą, dažniausiai jie nelaiko savęs skaitytojų bendrijos dalimi. Paklausti, ar jie kalba apie knygas su draugais, dauguma atsakė, kad ne. Jie kalba tik su mokytojais ir tik apie tas knygas, kurias reikia perskaityti pagal mokymo programą. Mokiniai linkę mažai skaityti vasarą. Jei 13-18 m. jaunuoliai skaito savo malonumui, jie ieško to, kas jį „užkabina“ ir atitinka jo interesus.

Mano įsitikinimu, draugystė su knyga, prasidėjusi mokykliniais metais, lemia ir tolesnį pozityvų asmens požiūrį į skaitymą. Todėl pačios įvairiausios mokyklų bibliotekininkų pastangos skatinant jaunus žmones daugiau skaityti yra labai svarbios. Didelį vaidmenį tam turi paties bibliotekininko asmenybė, erudicija, gebėjimas bendrauti, padėti pasirinkti geriausias knygas. Juk ne vienam iš mūsų atskiro žmogaus autoritetas dažnai yra veiksmingesnis už didelio, bet nuasmeninto renginio poveikį.

Irena KRYŽANAUSKIENĖ