Iki 1809 m. Suomija buvo Švedijos Karalystės dalis, 1809-1917 m. - Rusijos imperijos Didžioji Kunigaikštystė. XVII-XVIII a. didžioji knygų dalis išleista lotynų kalba, o iki XIX a. pabaigos padaugėjo švedų kalba leidžiamų knygų. Šiuo metu didžioji knygų dalis spausdinama suomių kalba, tačiau šalyje išliko kelios leidyklos, kurios literatūrą leidžia švedų kalba.

Pirmoji suomių knyga išleista lotyniškai 1488 metais, o pirmąją knygą – rašybos vadovėlį – suomių kalba išleido Vyskupo Mikaelio Agricolos leidykla 1543 m. XVII-ame amžiuje veiklą pradėjo pirmosios Suomijos leidyklos Turku Akademija (Universitetas), Turku ir Viipuri Vyskupija bei Turku seniūnas vyskupas Johanes Gezelius. Knygų leidyba suaktyvėjo jau nuo pat XIX a. pradžios.

Suomiją, tolimą šiaurės rytų Europos kraštą, naujos švietimo ir leidybos idėjos pasiekė anksti. Čekų pedagogo Johanno Amos Comenius knyga Orbis sensualim pictus (1658), kuri laikoma viena pirmųjų paveikslėlių knygų vaikams, Suomijoje į švedų kalbą išvertė J. Gezelius net 1684 metais.

Leidybinę veiklą tęsia 1831 m. atidaryta leidykla Suomalaisen  Kirjallisuuden Seura (Suomių literatūros draugija), kuri yra seniausia leidybos įmonė, gyvuojanti iki šiol. Šiuo metu leidykloje leidžiama pažintinė literatūra bei paveikslėlių knygos folkloro tematika.

1858 m. devyniolika leidyklų įkūrė Suomių Knygų Leidyklų Asociaciją, kuri populiarina ir platina knygas Suomijoje. Dabar ši asociacija vienija šimtą leidyklų-narių, kurios kartu išleidžia apie 50 % visos šalies spaudinių pavadinimų ir parduoda apie 90 % visos leidybinės produkcijos apimties. Leidyklų registro sąraše, kurį prižiūri ISBN centras Helsinkio universiteto bibliotekoje, užregistruota apytikriai 3500 leidyklų. Tai didelis skaičius šalyje, turinčioje penkis milijonus gyventojų. Dauguma kitų leidyklų, nepriklausančių minėtai leidyklų asociacijai, yra mokslinės ar kitos institucijos, išleidžiančios tik po keletą knygų per metus.

Didžiausia leidykla Sanoma WSOY skaičiuoja 40 % visos leidybinės spaudinių apyvartos Suomijoje. Leidyklos asociacija turi atstovybes 16-oje kitų Europos šalių. Vaikų literatūros srityje Sanoma WSOY atsako už Walt‘o Disnėjaus knygų ir komiksų vertimus, kurių mastas gana didelis. Vis dėlto leidykla, panašiai kaip ir kitos leidyklos, turi platų originaliosios vaikų ir jaunimo literatūros leidinių asortimentą. Otavos leidyklos apyvarta sudaro 15 %, o Tammi – 10 % visos šalies leidybos apyvartos. Tammi tapo pirmąja svarbesne suomių leidykla, kuri perėjo užsienio nuosavybės teisėn, kai 1966 metais ją nupirko švedų leidykla Bonnier.

Knygų prekybos ir leidybos rinkoje šešioms didžiosioms šalies leidykloms priklauso beveik 80 % visos apyvartos. Žymiausios leidyklos švedų kalba Schidts & C:O apyvarta yra 2 %.

Nors leidybos srityje dominuoja saujelė stambesnių leidėjų, naujos leidyklos, ypač siauros specializacijos, įžengė į rinką 1990 m. Jos leidžia grožines ir pažintines knygas suaugusiesiems.

Pastaruoju metu tik viena leidybos įmonė ėmėsi leisti išskirtinai vaikų knygas. Tai Pieni Karhu (Mažasis Lokiukas). 1999 m. įkurta leidykla specializuojasi paveikslėlių knygų vertimuose. Suomijoje kalbinė teritorija ir skaitančioji publika yra tokios mažos, kad leidykloms specializuotis beveik neįmanoma.

Visos leidyklos susirūpinusios vaikų skaitymo ir skaitymo vaikams mažėjimu, nes šis reiškinys gali atbaidyti pastarųjų norą skaityti, kai jie užaugs. Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje išryškėjo tendencija, kad paaugliai skaito grožinės literatūros mažiau nei anksčiau. Kita vertus, tyrimai įtikinančiai nepatvirtino, kad raštingumas arba bendras skaitymo mastas mažėtų.

Mažesnės leidyklos priklauso nuo bibliotekų komplektavimo tiek pardavimų, tiek ir reklamos srityje, ir minėto dešimtmečio asignavimų, skirtų knygų fondui komplektuoti, sumažinimas sudavė joms nemažą smūgį. Jos, ypač švedų kalba knygas leidžiančios leidyklos, mano, kad į bestselerius orientuota rinka ir pardavimai užkerta kelią pirkėjams įsigyti įvairaus pasirinkimo pavadinimų leidinius. Be to, pastaraisiais metais mažesnėms leidykloms darosi vis sunkiau įsiūlyti knygynams savo produkciją.


Vaikų literatūros leidyba

Spaudos Laisvės bei Privalomo Spaudinio aktų nuostatai Suomijoje garantuoja tikslią knygų leidybos statistiką. 2000-aisiais metais bendras naujų pavadinimų ir pakartotinių spaudinių skaičius siekė 11764 vienetus; tačiau pagal šią statistiką neperiodiniai leidiniai, ne mažesni kaip 49 lapų, yra laikomi knygomis. Vaikų knygų pavadinimų skaičius tais pačiais metais siekė 1425 vienetus, o tai reiškia, kad 12,1 %  iš visos išleistos produkcjos buvo knygos vaikams.

Vaikų ir jaunimo literatūros apimtis (nauji pavadinimai ir pakartotiniai leidimai) per pastaruosius keturiasdešimt metų didėjo. 1963 m. vaikams išleista tiktai 209 pavadinimai spaudinių, tačiau lyginant su visomis knygomis (grožinė, pažintinė, enciklopedijos ir vadovėliai mokykloms) vaikų ir jaunimo knygų procentas yra labai aukštas - 7,9 %.

1973 m. bendras vaikų ir jaunimo literatūros spaudinių skaičius sudarė 310 ir 1983 m. – 623 egzempliorius, o tai reiškia, kad 1973 m. 6,5 % visų išleistų knygų buvo leidiniai, skirti vaikams ir jaunimui. Po dešimties metų jis padidėjo iki 7,2 %.

Mokykliniai vadovėliai nėra priskiriami vaikų ir jaunimo literatūrai. Tačiau vis tiek jie didina bendrą šalyje išleistų knygų skaičių. Pasikeitimai mokyklinėse programose turėjo įtakos mokyklinių vadovėlių pavadinimų skaičiaus kaitai.

1990 m. vaikų ir jaunimo knygų leidyboje stebimas ryškus augimas. 1993 m. išleista 780 pavadinimų naujų ir pakartotinių  knygų leidimų, o pagal 1995 m. statistiką šis skaičius padidėjo iki 965. Padidėjimo priežastis - 1994 m. PVM reforma. Sutinkamai su šia reforma paveikslėlių, kūdikių žaidinimo, žaislinės ir praktinių užsiėmimų knygos buvo pradėtos klasifikuoti kaip knygos, skirtingai nei ankstesniais metais. PVM sumažėjimas nuo 22 % iki 12 %, įsigaliojęs 1994 m. birželį, aiškiai nulėmė visų knygų, leidžiamų Suomijoje, pavadinimų skaičių (dabar PVM sudaro 8 %).

Baigiantis paskutiniajam dešimtmečiui bendras vaikų knygų pavadinimų skaičius peržengė vieno tūkstančio ribą. O 2000-aisiais metais naujų pavadinimų ir pakartotinių leidinių bendra produkcija siekia net 1425 pavadinimus. Šis rodiklis keletą metų buvo tarsi norma: 2001 m. išleista 1439 ir 2004 m. – 1460 vaikų ir jaunimo knygų pavadinimų (išimtis tik 2003 m., kai buvo išleisti tik 1298).

Atidžiau pažvelgę į vaikų ir jaunimo knygų grupę, galėtume ją suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas. 2004 m. išėjo 281 pavadinimas originaliosios literatūros vaikams, 100 pavadinimų originaliosios literatūros jaunimui, 853 verstinės knygos vaikams ir 226 verstinės knygos jaunimui; šie skaičiai apima tiek naujus pavadinimus, tiek ir knygų pakartotinius leidimus. Vien tik nauji pavadinimai pasiskirsto taip: 150 originaliosios literatūros pavadinimų vaikams, 73 pavadinimai originaliosios literatūros jaunimui, 680 verstinių knygų vaikams ir 129 verstinės knygos jaunimui.

2004 m. labiausiai perkamos buvo originaliosios literatūros vaikams ir jaunimui skirtos knygos: Kirsi Kunno eilėraščių su Christel Rönns iliustracijomis knyga Tapahtui Tiitiäisen maasa. Šios moderniosios vaikų klasikos buvo parduota 60000 egzempliorių. Antrosios perkamiausios knygos – Loruleikki, tai paveikslėlių knygutė kūdikiams su Osmo Penna ilustracijomis, parduota 40700 egzempliorių, o trečiosios knygos Muumitalo su konstrukcija „pakelk skvernelį“ buvo parduota beveik tiek pat, kiek ir Loruleikki, - 39200 egzempliorių. Keletą metų buvusi perkamiausia autoriaus ir iliustratoriaus Mauri Kunno paveikslėlių knyga Seitsemän tätiä ja aarre pernai tapo tik ketvirtąja, ir jos parduota 32.100 egzempliorių. Visgi reikia pažymėti, kad šio sąrašo dešimta, vienuolikta ir dvylikta pozicijos priklauso taip pat ponui Kunnui: 2004 m. jo dvyliktojo leidimo knygos Tonttukirja (Suomių nykštukų knyga) išparduota 20000 egzempliorių, Herra Hakkaraisen numerot – 14900 egzempliorių ir Setsemän koiraveljestä (Mauri ir Tarja Kunnas) išparduota 14220 egzempliorių. Panašu, kad pono Kunno sėkmė tikrai neaplenkia!


Bibliotekos

Vaikams biblioteka yra svarbiausia knygų platinimo vieta. Suomijoje yra sukurta viena geriausių ir pažangiausių viešųjų bibliotekų sistemų pasaulyje. Vaikai yra aktyvūs bibliotekų lankytojai ir skaitytojai. Nepaisant mažėjančių komplektavimo lėšų pastaraisiais metais, viešosios bibliotekos disponuoja labai geromis kolekcijomis. Vienas arba du suomiai mažiausiai kartą per metus ką nors skolinasi iš viešosios bibliotekos.

Pirmoji viešoji biblioteka Suomijoje buvo įkurta 1794 metais. Viešoji biblioteka yra įstatymo reglamentuota organizacija, kurią steigia vietos valdžia. Suomiai yra produktyviausi bibliotekų vartotojai Europoje. 2004 m. buvo išduota 109,8 milijonai dokumentų, iš jų 79,5 milijonai knygų. Išduotos vaikų literatūros rodiklis sudarė 30,4 milijonus egzepliorių. Kelių tyrimų duomenimis aktyviausi bibliotekų lankytojai yra ir aktyvūs knygų pirkėjai. Beveik visos viešosios bibliotekos turi nemokamą interneto prieigą. Akivaizdus to įrodymas yra tarptautinis pripažinimas, kurį 2000 m. birželio mėn. Helsinkio miesto bibliotekai įteikė Bill‘o ir Melindos Gates‘ų fondas „Už prieigą prie žinių“.

Versta iš "Finnish Picture Books and Illustrations for Children, Virikkeita 3/2005"
Vertė Aldona Šiaulienė