Penkiamečiai linkę fantazuoti ir išsigalvoti neįtikėtinų dalykų, jie nustebina net visko girdėjusius tėvelius. Istorijos, kurias jie pasakoja degančiomis akimis, neretai atrodo lyg kilusios iš stebuklų pasaulio. Kartais mažieji gali išsigalvoti net draugų, kurie turi išskirtinius vardus ir stulbinančias gyvenimo istorijas. Jeigu vaikas laimingas ir įprastai bendrauja su artimaisiais, per daug nerimauti dėl nežabotos vaizduotės nereikėtų, nes tai natūrali vaiko augimo dalis.

Literatūra – teigiamoji melo, prasimanymų apraiška, skatinanti fantazuoti ir išgalvotus dalykus panaudoti istorijoms kurti. Tos istorijos gali padėti mokytis nemeluoti, neišsisukinėti ir sakyti tiesą realiame gyvenime.

Fantazijos ir melo gijomis austas pasakojimas atgyja Karlo Kolodžio (Carlo Collodi) pasakoje-apysakoje „Pinokio nuotykiai“. Tai linksma didaktinė istorija apie medinį berniuką, kurį išskaptavo geraširdis senelis Džepetas. Atgijęs Pinokis nori tapti tikru berniuku ir patiria ne tik daug linksmų nuotykių, bet ir skaudžių nusivylimų. Istorijoje išryškinamos stereotipinės vaikų ydos. Medinukas po truputį mokosi būti geras ir atsakingas už savo veiksmus. Kai Pinokis pameluoja, jo nosis pailgėja – taip vaikas mokosi, kad melas dažniausiai išaiškėja ir jo pasekmės nemalonios.

9–10 metų vaikai sąmoningai suvokia, kas yra melas ir meluoja turėdami aiškias priežastis. Vaikas gali meluoti bijodamas tėvų reakcijos, norėdamas pritapti prie klasės draugų, nuslėpti informaciją ar jausdamas gėdą. Pavyzdžiui, jei mokyklinukui nesiseka lietuvių kalbos pamokos, jis gali išsproginęs akis tvirtinti, kad namų darbų neužduota. Tačiau nereikėtų stebėtis, jei vaikas visko nepasipasakoja, nors anksčiau tai mielai darydavo. Toks elgesys greičiau rodo jo emocinį brendimą nei tai, kad vaikas užsiima negerais darbeliais.

Mįslingos aplinkybės patrauks jaunuosius detektyvus Martino Vidmarko (Martin Widmark) kūrinyje „Sekliai Lasis ir Maja. Viešbučio paslaptis“, kurį išleido „Nieko rimto“. Tai akimirksniu įtraukianti istorija apie netikėtai dingusį viešbučio svečių šunelį Pepiną. Jo šeimininkai ponai Jonagoldai reikalauja iš viešbučio kompensacijos už prarastą retos veislės augintinį. Jaunieji sekliai Lasis ir Maja pasiryžę atskleisti melu apraizgytą paslaptį.

Kartu skaitant knygą galima su vaikais padiskutuoti apie tiesos ir teisingumo svarbą akcentuojant, kad meluoti negarbinga, o apgavystės paprastai būna išaiškinamos.

 Parengta pagal Sandros Saukaitės informaciją