Vokiečių vaikų rašytojas Michaelis Endė (pilnas vardas vok. Michael Andreas Helmuth Ende, 1929 11 12–1995 08 28) – vienas žinomiausių XX a. Vokietijos autorių, kurio šiuolaikine klasika tapusios knygos „Momo“ bei „Begalinė istorija“ tebevirpina aistringų skaitytojų širdis. Nors rašė ne vien vaikams (kai kurias savo knygas šiai skaitytojų auditorijai ir iliustravo), bet ir suaugusiesiems, M. Endė pasaulinio pripažinimo ir daugybės apdovanojimų sulaukė už kūrybą būtent jauniesiems skaitytojams.

Savitas, tarp realybės ir nežabotos fantazijos kuriamas veiksmas, šmaikštus ir subtilus, jautrus autoriaus pasakojimo stilius, prisotintas filosofinių įžvalgų, pavergia skaitytoją nuo pirmųjų puslapių – jokio didaktiškumo, jokių banalių, nuspėjamų veikėjų ar siužeto vingių, vien tikėjimas vaiku ir begalinė aistra pasakojamai istorijai, trykštančiai kaip gaivus šaltinis, kuria užsikrečia ir skaitantysis.

Būsimasis rašytojas gimė Bavarijoje esančiame Garmišo-Partenkircheno mieste dailininko siurrealisto ir kineziterapeutės šeimoje. Matyt, tėvo meninė veikla turėjo įtakos ir sūnaus talentui. Maža to, sulaukęs šešerių, Michaelis su šeima persikėlė į Švabingo – vieno Miuncheno rajonų – kvartalą, kuriame anuomet gyveno menininkai. 1936 m. dailininko Edgaro Endė menas nacių buvo įvardytas kaip „išsigimėliškas“ ir uždraustas, tad kūrybinę veiklą jis toliau tęsė slėpdamasis, o po kelerių metų prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas dar labiau apkartino būsimojo rašytojo šeimos gyvenimą bei paties Michaelio vaikystę.

Visą Dianos Gancevskaitės straipsnį skaitykite čia.