Bibliotekinių paslaugų vaikams iki 3 metų gairės: Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos IFLA profesinis pranešimas Nr. 100 / iš anglų kalbos vertė Donata Andriuškevičienė. - Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2009. - 32 p.
ISBN 978-609-405-007-7
Šios Gairės yra parengtos kaip jungtinis visų IFLA III skyriaus - Bibliotekos, aptarnaujančios plačiąją visuomenę sekcijų projektas (2006-2007 m.), koordinuojamas vaikų ir jaunimo sekcijos. Gairės yra orientuotos į kūdikiams (vaikai nuo gimimo iki 12 mėn. amžiaus) ir vaikams iki 3 m. amžiaus, jų šeimoms teikiamas bibliotekines paslaugas bei skirtos organizacijoms, kurios užsiima ankstyvojo raštingumo skatinimu ir teikia atitinkamas paslaugas patiems mažiausiems.
III skyriui priklausančios sekcijos:
-
Viešosios bibliotekos,
-
Bibliotekos, aptarnaujančios neįgalius asmenis,
-
Vaikų ir jaunimo bibliotekos,
-
Mokyklų bibliotekos ir išteklių centrai,
-
Aklųjų bibliotekos,
-
Bibliotekos, aptarnaujančios daugiakultūrines bendruomenes,
-
Didmiesčių bibliotekos.
Gairių tikslas - padėti viešosioms bibliotekoms, veikiančioms įvairiose pasaulio šalyse, teikti aukštos kokybės paslaugas, skirtas vaikams. Gairės yra kaip darbo priemonė patyrusiems ir neturintiems patyrimo bibliotekininkams, kurie aptarnauja šeimas, auginančias vaikus iki 3 metų. Įvadas
Bibliotekinių paslaugų prieinamumas kūdikiams ir vaikams iki 3 m. yra nepaprastai reikšmingas. Ankstyvojo smegenų vystymosi tyrimai rodo, kad kalbėjimas, dainavimas, skaitymas kūdikiams ir vaikams turi neabejotiną poveikį jų kalbos raidai. Vaiką supanti aplinka stipriai veikia ankstyvuosius skaitymo įgūdžius. Skaitymo medžiagos pasiekiamumas taip pat prisideda prie stimuliuojančios skaitymo aplinkos kūrimo. Viso pasaulio šeimoms reikalinga prieiga prie vietos bibliotekų fondų. Ankstyvoji pažintis su biblioteka teikia pasitenkinimą, skatina norą kreiptis pagalbos, ugdo nuostatą, kad čia galima ieškoti atsakymų ir sužinoti apie bibliotekoje ar už jos ribų esančius išteklius bei technologijas. Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, pavyzdžiui, kalbantiems dviem kalbomis ar kt., ankstyvoji prieiga prie bibliotekos paslaugų yra dar svarbesnė. Šios paslaugos - gera formalaus mokymosi pradžia.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------2004 m. Nacionalinė biblioteka išleido "IFLA/UNESCO gairės mokyklų bibliotekoms"
IFLA/UNESCO gairės mokyklų bibliotekoms / iš anglų kalbos vertė Donata Andriuškevičienė. - Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2004. - 44 p.
ISBN 9955-541-25-3
Leidinyje aptariama mokyklų bibliotekų misija ir politika, ištekliai, personalas ir jo bendradarbiavimas su pedagogais bei moksleiviais, bibliotekos ir mokymosi propagavimas, kiti šiuolaikinei mokyklos bibliotekai aktualūs dalykai.
Ištrauka:
Kultūrinis mokyklos bibliotekos vaidmuo
Neformaliai biblioteka gali būti estetinė, kultūrinė ir skatinanti aplinka, kurioje yra daugybė žurnalų, romanų, kitokių publikacijų, garso ir vaizdo šaltinių.
Bibliotekoje gali būti organizuojami ypatingi renginiai - parodos, susitikimai su autoriais ar tarptautinės raštingumo dienos. Jei yra pakankamai vietos, moksleiviai gali rengti literatūrinius spektaklius tėvams ir moksleiviams, bibliotekininkai gali organizuoti garsinį knygų skaitymą ir pasakojimus jauniesiems moksleiviams. Bibliotekininkai taip pat turėtų sužadinti susidomėjimą skaitymu ir organizuoti skaitymo skatinimo programas, siekdami padidinti literatūrinį išprusimą. Veikla, nukreipta į skaitymo skatinimą, apima tiek kultūrinius, tiek mokymosi aspektus. Egzistuoja tiesioginis ryšys tarp skaitymo ir mokymosi rezultatų lygių. Bibliotekininkai visada turi būti pragmatiški ir lankstūs, teikdami skaitymo medžiagą vartotojams, ir paremti jų individualų pasirinkimą, pripažindami jų pasirinkimo teisę. Grožinės ir šakinės literatūros skaitymas, skatinantis moksleivių poreikius ir išsilavinimą, gali daryti įtaką socializacijos ir asmens raidos procesams.
|
