Štai dar vienas mėnuo pradūzgė vaikiškų knygų lentynomis. Šįkart jose – neįtikėtinas įvairiausių pasakų ir istorijų vitražas, žaižaruojantis skirtingomis temomis, įvairiausių pasaulio šalių žodžiais ir gyvenimo spalvomis. Pavartykime.

Nežinia, ar toks sutapimas, bet dauguma knygų tikrai gražiai sugulė į bendrą pasakų-istorijų lentynėlę. Istorijos ir pasakos – pačios įvairiausios: nuo Lietuvos praeitį apdainuojančių iki senuosius Japonijos laikus menančių, nuo mažų karžygiukų ir nykštukų – iki šiandienos vaikų socialinių problemų... Ir vėl sakysiu, kad negalime nepakalbėti ir apie iliustracijas – viršelio patrauklumą, visą dailininko darbą. Tai jos patraukia, spinduliuoja energiją ir perteikia knygos tematiką. O paskui jau knyga įtraukia savo turiniu – užkabina vaiką, jaudina jį arba... verčia ieškoti kitos knygos.

Šio mėnesio apžvalgoje – nemažai lietuvių autorių ir dailininkų knygų. Aptariama ir viena iš pretendenčių tapti metų knyga vaikams. Tenka pripažinti, kad daugumoje šio mėnesio knygų išlaikomas turiningumo reikalavimas, o pasakos – ypač tinkama terpė teigti pamatines žmogiškąsias vertybes. Pasakojamose istorijose netrūksta dinamikos, intrigos ir įtampos. Tik viena pastaba. Kas tai per plintanti mada – knygos puslapių nenumeravimas? Gal tai vienas pasakų ir istorijų knygų triukų, verčiantis manyti, kad istorija niekada nesibaigia ir nėra suskaičiuojama.

Daugiau skaitykite Bernardinai.lt