Aldona Šiaulienė

Kiekvienais metais Suomijos Kultūros Studijų Draugija ir Jyväskylos universiteto Šiuolaikinės Kultūros Tyrimo Centras rengia vasaros mokyklas. 2009 metų birželio mėnesio 3-5 dienomis organizuota 16-oji kultūros studijų vasaros mokykla. Tai tarptautinis tarpdisciplinarinis renginys, kuriam temą padiktavo pastaruosius keletą metų vykdytas Baltijos šalių projektas „Young people reading fantasy“ (Kaip jaunimas skaito fantasy). Dalyvaudama šiame projekte susipažinau su kitų šalių dalyviais, su kuriais dalijomės projekto vykdymo patirtimi ir gautais rezultatatais. Todėl,  gavusi kvietimą atvykti į konferenciją, skirtą fantasy temai, nenustebau, nes projektas tarsi pratęsė ankstesnį darbą.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje fantasy literatūros žanras tiesiog sužydėjo. Prie to prisidėjo ir J.K. Rowling „Hario Poterio“ knygų populiarumas, ir gausūs žinomų fantastų knygų vertimai į lietuvių kalbą, ir daugybė kitų globalinių, ekonominių ir socialinių motyvų, kurie lėmė šio žanro ekspansiją į kitus kultūros produktus. Funkcionuodamas kaip sąsaja tarp psichologijos ir kultūros, fantasy tapo tiek empirinių studijų objektu, tiek ir diagnozavimo įrankiu. Dėl šios priežasties jis tampa teoriškai svarbus, o domėjimasis tirti „fantazijas“ iš skirtingų disciplinų perspektyvų auga. Štai kodėl siūlytų konferencijos temų laukas buvo gana platus: fantasy ir medijos, fandomai, kultas ir kulto santykiai, religija, mokslo fantastika ir fantasy mene, literatūroje ir populiarioje kultūroje, fantasy kultūros istorija ir kitos temos.

Vasaros mokykla vyko kiek neįprastai. Konferencijai pirmininkaujantis Jyväskylos universiteto profesorius Erkki Vainikkala suteikdavo žodį pagrindiniam tos dienos pranešėjui, t.y. mokytojui,  kuris paskaitą skaitydavo vieną valandą, o vėliau pusę valandos vykdavo diskusijos. Tokių mokytojų konferencijoje buvo trys: Matt Hills, filosofijos daktaras, Cardiff‘o universiteto dėstytojas; Kaarina Nikunen, filosofijos daktarė iš Tamperės universiteto ir Teemu Taira, filosofijos daktarė iš Turku universiteto. Likusią dienos dalį vykdavo konferencijos posėdžiai. Konferencijos dalyviai su pranešimais turėjo susipažinti iki atvykimo į konferenciją ir užduoti klausimus prelegentams po to, kai pranešimą aptardavo pagrindinis komentatorius ir antrasis mokytojas komentatorius.

Parengtame pranešime nagrinėjau fantasy reiškimąsi plačiojoje kultūroje: Lietuvos fandomo istoriją, fantasy nacionalinėje literatūroje ir šiuolaikinėje vaikų tautosakoje, fantasy žanro knygų skaitymą, okultizmo paplitimą ir žiniasklaidos neretai neigiamą vaidmenį  populiarinant magijos praktiką televizijos laidose, taip pat svarsčiau, ar fantasy žaidimai įtakoja vaikų ir paauglių  sąmonę. Pranešimas klausytojus sudomino, nes pateikta fandomo situacija,  literatūros bei kultūros faktai auditorijai buvo nežinomi. Mano mokytojas iš Cardiffo (JK) Matt Hills pranešimą išsamiai aptarė, kai kurias vietas prašė patikslinti ar paaiškinti, atsakiau į visus klausimus. Pranešimą aptarė, komentavo ar uždavė klausimus beveik visi dalyviai. Konferencija vyko anglų kalba, todėl stebino dalyvavusių gebėjimas laisvai kalbėti tarsi anglų kalba būtų gimtoji.

Kitų dalyvių, kurių daugumą sudarė Suomijos universitetų dėstytojai, pranešimai buvo labai įvairūs: gvildeno fantasy  poezijoje, J.R. Tolkieno „Žiedų valdovą“, islandų epą.

Antrąją dieną po paskaitų apžiūrėjome universitetą ir pagrindinę universiteto biblioteką, kurioje studentai vienu kartu gali išsinešti net 100 knygų ir kitų medžiagų. Šioje bibliotekoje siekiama, kad jie išmoktų dirbti savarankiškai, o nuo rudens bibliotekoje bus įrengtas elektroninis egzaminų centras, kuriame savarankiškai bus galima išlaikyti egzaminus.