Į pradžią



 

 
 
 
 
„Siaubų autobuso“ autorius Paulas van Loonas: rašau, kad vaikai norėtų skaityti knygas
2014-02-10



Nyderlandų vaikų ir paauglių rašytojas Paulas van Loonas populiarus ir Lietuvoje – jo knygų serija „Siaubų autobusas“ ir nuotykių istorija „Raveleinas“ ypač noriai skaitomos. Šiemet skaitytojus pradžiugino jau ketvirtoji į lietuvių kalbą išversta „Siaubų autobuso“ dalis (leidykla „Nieko rimto“). Autorius teigia, jog tam, kad vaikai skaitytų knygas, jiems rašyti reikia įdomiai ir linksmai. P. van Loono kūriniai Nyderlanduose nuolat išrenkami mėgstamiausiomis vaikų metų knygomis ir daugelį mokinių paskatina domėtis literatūra.



Yra knygų, kurias vaikams liepia skaityti tėveliai ir mokytojai, tačiau jos vis tiek dulka lentynose. Yra ir tokių, kurių per prievartą brukti nereikia. Į jose aprašytus nuotykius įvairaus amžiaus mokiniai neria patys, o paskui rekomenduoja jas skaityti klasės ar kiemo draugams. Tai su tokiomis knygomis – knygomis, kurių vis negana, – užauga kartos ir atrandamas tikrasis skaitymo džiaugsmas bei meilė literatūrai.

Yra rašytojų, gebančių kurti tokias knygas. Vienas jų – Paulas van Loonas, Lietuvos vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems geriausiai pažįstamas kaip jau ne vieną šiurpuliukų mėgėją užauginusios knygų serijos „Siaubų autobusas“ autorius. Šiose knygose dera vaikų itin noriai skaitomos siaubo istorijos ir ne mažiau mėgstamas humoras. Nors seriją vienija personažai ir važiavimas autobusu, knygas sudaro atskiri pasakojimai, tad jų nebūtina skaityti iš eilės.

„Siaubų autobuso“ serijos knygose apstu vampyrų, vilkolakių, šmėklų, keistų ir paslaptingų nutikimų. Tačiau van Loono knygos – ne tik šiurpus skaitalas prieš miegą. Per įtraukiančius ir pilnus humoro pasakojimus atsiskleidžia vertingi dalykai: kokios svarbios yra draugystė ir pagalba artimam, kaip gali žeisti patyčios ir kaip praverčia ne tik drąsa, bet ir atsargumas. O kūrybiškas mąstymas gali išgelbėti net ir iš klaikiausios situacijos.

Ar galima leisti vaikams skaityti siaubo kūrinius? Ko gero, šis klausimas aktualus tėvams ir mokytojams. Psichologai ir rašytojai greičiausiai atsakytų, kad ne tik galima, bet ir reikia. Ne veltui ir liaudies pasakose tiek daug baisių motyvų – raganos, drakonai, velniai. Per siaubo pasakojimus mes iš naujo susiduriame su dalykais, kurie mus gąsdina ar kelia nerimą realiame gyvenime ir mokomės nugalėti baimes. Tai itin svarbu vaikams, tad jie neretai ir patys susigalvoja baubų ar šiurpių istorijų. Tiesa, paties P. van Loono nuomone, siaubo kūriniai vertingi tik tada, kai palieka vietos vaizduotei, todėl jo knygose nėra žudynių ar kraupių žiaurumų, dažnų šiuolaikiniuose siaubo filmuose, kuriuos rašytojas laiko neskoningais.

„Rašau, nes noriu, kad vaikams būtų smagu skaityti knygas“, – sako van Loonas, teigdamas, jog skaityti yra labai svarbu. Ir, jei koks nors vaikas pasitraukia nuo televizoriaus ar kompiuterinio žaidimo tam, kad perskaitytų jo knygą, rašytojas yra labai laimingas, žinodamas, jog savo darbą atliko gerai. Paulas van Loonas pasakoja, jog vaikams itin svarbu rašyti įdomiai, linksmai ir apie dalykus, kurie jiems rūpi. Mat jaunas skaitytojas, kelis kartus iš eilės susidūręs su nuobodžiomis knygomis, naujos imti greičiausiai jau nebenorės.

Rašytoją žavi viskas, kas keista, smagu ir įdomu. Jis ne tik rašo, bet ir groja elektrine gitara ir turi savo grupę. Neretai prie savo knygų netgi prideda CD su linksmai šiurpiomis dainelėmis. Niekad neprarandantis žaismingumo rašytojas turi žaislinį vampyrą Dorianą, kartu keliaujantį po renginius ir knygų pristatymus. „Paprastai, kai rašau knygą, – pasakoja van Loonas, – jis guli mažame mediniame vampyro karste, greta mano elektrinės gitaros ir kartais išlenda pasižiūrėti, ar nerašau nesąmonių“.

Knygoje „Siaubų autobusas 4“ šiurpusis rašytojas Nonvalas (taip, baisaus, bet mylimo personažo pavardė  sudėliota iš paties van Loono pavardės raidžių; tai autoriaus humoro jausmo ir artumo savo personažams išraiška) apsimeta mokinių mėgstamu mokytoju ir veža juos į šiurpių istorijų kupiną pavojingą kelionę po paslaptingas vietas. Atrodo, kas baisaus gali nutikti mokyklos klasėje, kino teatre, apleistoje automobilių stovėjimo aikštelėje? Dar ir kaip gali. Skaitytojų laukia dar viena smagumo ir šiurpuliukų dozė.

Eglė Devižytė

Knygų lentyna.

 

 
Atgal   Spausdinti  
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.