Knygynų lentynose šiais metais pasirodė nauja, profesorės Eugenijos Ulčinaitės eleginiu distichu išversta knyga – Ovidijaus „Liūdesio elegijos“ – poeto laiškai imperatoriui Augustui, žmonai, draugams apie nepaprastą ir sunkų lyriko likimą tremtyje, Tomuose (dabar – Konstanca, Rumunija) prie Juodosios jūros. „Liūdesio elegijas“ sudaro penkios laiškų knygos, poeto rašytos nuo pirmųjų tremties dienų iki mirties (8–18 m.). Tuo metu, kai imperatorius Augustas paskelbė ediktą ištremti Ovidijų, Mūza atsigręžė į patį poetą ir jis tapo savo kūrybos objektu. Iki tremties Ovidijus kūrė eiles apie kitų meilės ir ilgesio kančias, mitologinių personažų likimo pasikeitimus, nelaimes, meilės meno pamokymus, mylimųjų netekusių moterų ilgesingus laiškus vyrams („Meilės elegijos“, „Metamorfozės“, „Meilės menas“, „Heroidės“), netikėdamas, kad jį patį gali ištikti toks pat liūdnas likimas-metamorfozė.

Pirmiausia reikėtų pasakyti, kas paskatino atkreipti dėmesį į lenkų autorės Annos Piwkowskos knygą „Frančeska“. Tikrai ne ryškiai salotinis viršelis, nors jis išsiskiria tarp margaspalvių knygų upių lentynų vagose. Suintrigavo tai, kad „Frančeska“ Lenkijos IBBY buvo išrinkta geriausia 2014-ųjų metų knyga (pasvajokime: ak, kaip būtų nuostabu, jei į lenkų kalbą būtų verčiamos ir lietuvių laureatės...), knygos autorė, kaip skelbiama anotacijoje, ‒ garsi lenkų poetė, o pagrindinė apysakos veikėja trylikametė Frančeska turėtų leistis „į kelionę po nepažintą poezijos pasaulį“ aiškindamasi, ar gali moteris tapti poete. Atsakymą mes, suaugusieji skaitytojai, iš anksto numanome ‒ be abejo! Įdomu, kaip prie tokios išvados prieis Frančeska?

Jau išspausdintos „Metų“ žurnale šios trumputės esė (tada jos vadinosi „Dvejetainė sistema“) įsirėžė į atmintį. Kodėl – nesunku atsakyti, atsakymą pateikia pats autorius: disciplinos, kurios „užteršė vėlesnius mano tekstus“, yra filosofija ir „iš bėdos“ matematika. Ir nors autorius suvokia jų reliatyvumą, laikas neišskalauja „kažkokių labai paprastų dėmenų, kurie sustabdė mus susinaikinimo palaimos prieangyje“ (p. 41).

Š. m. rugsėjo 26–30 dienomis Valstybinis jaunimo teatras, bendradarbiaudamas su Britų Taryba Lietuvoje, Vilniaus miesto ir rajono mokyklų mokytojus bei moksleivius kviečia į edukacinę savaitę „Šekspyras gyvas“.

Recenzijos pavadinime klaidos nėra. Tai iš tiesų Profesorės, o ne profesorės knyga. Profesorė Rasa – gimnazistė, gavusi užduotį sukurti rašinį apie įdomiausias vasaros atostogas. Kodėl Profesorė? Taip Rasą ėmė pravardžiuoti, kai darželyje paprašė enciklopedijos apie varles. Rašo Profesorė Rasa apie vasarą, kada jai sukako dešimt. Rašinys išsiplečia iki knygos. „Žaliojo namo paslaptis“ – taip ši knyga pavadinta. Tik paslaptis knygoje ne viena.

Pasaulis beveik nepasikeitė per pastaruosius keliasdešimt metų, – yra pasakęs László Krasznahorkai viename iš naujesnių interviu. Išskyrus tai, jog prarado tikrąjį skurdą – tą, iš kurio gimsta nuostabiausios dainos. Krasznahorkai kalba apie Vengriją, bet mes esame arti ir panašūs. Kad ir koks skurdas egzistuotų Lietuvoje, jis apsidangstęs Europos Sąjungos keliais ir fasadais, penkiamečiai Žirmūnų kiemuose keikiasi angliškai, o bomžai ant turgaus laiptų gaudo pokemonus. Tai yra skurdas, apkrautas daiktais ir produktais. Jeigu labiausiai nepasiturintys valgo prabangius pelėsinius sūrius, kurių galiojimo laikas tuoj baigsis, – ar tai pagerina jų gyvenimo sąlygas, ar dar labiau pažeidžia orumą?

Rugsėjo 14 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija „Globalus ir lokalus žvilgsnis į vaikų literatūrą“. Jos metu buvo diskutuojama apie tai, kokių naujienų apie vaikų literatūrą ir jos tyrimus iš Naujoje Zelandijoje vykusio 35-ojo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (angl. The International Board on Books for Young People, IBBY) pasaulinio kongreso parsivežė Lietuvos atstovai.

Į Lietuvą atkeliavęs ruduo atsinešė šį tą labai vasariško. Tai rašytojos, keliautojos Vaivos Rykštaitės debiutinė knyga vaikams „Ugnikalnio deivė ir Džonas iš Havajų“ (leidykla „Nieko rimto“). Tiesiai iš Havajų atkeliavo ir šis mitologija paremtas kūrinys, kuris ne tik suteiks naujų žinių ir skaitymo malonumo, bet net mažuosius paskatins pasvajoti apie atokiausią pasaulio kampelį.

Jotvingių premijos komitetas iki 2016 m. rugsėjo 26 d. priima kandidatūrų 2016 metų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijoms gauti siūlymus.

VšĮ „Bernardinai.lt“, remiama Lietuvos kultūros tarybos, kartu su partnere VšĮ „Literatūra ir menas“ bei rėmėjais – autorinių antspaudų studija „Ekslibris.lt“, leidykla „Alma littera“, leidykla „Aštuntoji diena“, Lietuvos nacionaliniu dramos teatru ir kt. – kviečia dalyvauti „G. Morkūno vardo esė konkurse“ ir siųsti savo esė.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido mokslinių straipsnių rinkinį „Kristijono Donelaičio reikšmės“, sudarytą dr. Miko Vaicekausko. Straipsnių rinkinį sudaro Romos Bončkutės, Carmen Caro Dugo, Adriano Cerri, Liucijos Citavičiūtės, Rūtos Eidukevičienės, Jolantos Gelumbeckaitės, Vladimiro Gilmanovo, Rolando Kregždžio, Almos Lapinskienės, Rimvydo Laužiko, Ingės Lukšaitės, Kęstučio Nastopkos, Rimos Palijanskaitės, Dariaus Petkūno, Nerijos Putinaitės, Dainiaus Razausko, Žavintos Sidabraitės, Viktorijos Šeinos, Vaido Šeferio, Marijaus Šidlausko, Axelio Ernsto Walterio, Jekaterinos Zykovos ir Vilmos Zubaitienės straipsniai.

Kokių naujienų apie vaikų literatūrą ir jos tyrimus iš Naujoje Zelandijoje vykusio 35-ojo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) pasaulinio kongreso parsivežė Lietuvos atstovai?

 
Lietuvos viešosios bibliotekos kviečia susitikti įspūdingose „Vasaros su knyga“ išlydėtuvėse rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.