Rugpjūčio 3 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) atidaroma plokštelių paroda – „33 apsisukimų per minutę greičiu „Kaip lapė vilką apgavo““.

UAB „Mūsų laikas“ ir Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka (Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos steigėjai) skelbia konkursą pelnyti 2017 m. Ievos Simonaitytės premiją.

Galvodamas apie mokykloje praleistus metus, prisimenu kai kurių mokytojų polinkį gabiuosius sodinti į klasės priekį, o lūzerius, kuriems tarsi iš anksto numatyta „paprastesnė“ profesinė karjera, nukišti tolyn. Pirmieji gaudavo sunkesnes užduotis, antrieji turėjo, pavyzdžiui, vietoje rašinėlio parašyti rišlią pastraipą ar vietoje fizikos kontrolinio darbo ant lapo surašyti uždavinių sprendimo formules. Toks mokinių diferencijavimas, skirstymas į pirmūnus ir antrūnus, anuomet buvo tapęs (o gal ir tebėra?) skaudžia švietimo rykšte: prisitaikę prie jiems suformuoto įvaizdžio kai kurie liaudavosi stengtis.

Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, bendradarbiaudamas su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi bei Lietuvos Rašytojų sąjunga, paskelbė penktąjį Nacionalinį vaikų literatūros konkursą 2017.

2014-aisiais išleistas Liutauro Degėsio „Romanas: dvi istorijos apie vieną meilę“ nebuvo pirmas ir paskutinis mėginimas bandyti stambiosios prozos galimybes – šiemet pasirodė antrasis romanas „Tavo rytoj buvo vakar“. L. Degėsys man ilgai buvo koncentruotos ir taiklios esė autorius, tačiau debiutinis jo romanas nuvylė, nes priminė žanro pratybas, o ne grynakraujį, gerai sukonstruotą, daugiabriaunį, atveriantį ne vieną klodą ar perspektyvą romaną.

Ernesto Che Guevaros autobiografiniame kūrinyje „Motociklininko dienoraštis“ pasakojama apie jo ir Alberto Granados kelionę po Pietų Ameriką. Pasaulyje tiek ši asmenybė, tiekkelionė dažnai yra pernelyg idealizuojamos ir tarsi laikomos tam tikrais simboliais, atspindinčiais teisę į laisvą žmogaus dvasią, užtikrintą ir skurdo nekamuojamą ateitį. Tačiau toks ypač Vakarų pasaulyje išplitęs mąstymas toli gražu neatitinka tikrovės.

Liepos 12–15 dienomis Lenkijoje vykusiame tarptautiniame vaikų literatūros festivalyje „Rabka festival“ dalyvavo ir dvi iliustruotojos iš Lietuvos – Sigutė Chlebinskaitė bei Kristina Norvilaitė. Jos ne tik pristatė savo kūrybą, bet ir susitiko su vaikų literatūros skaitytojais, vedė kūrybines dirbtuves, taip pat susitiko su sergančiais vaikais Rabkos ir Krokuvos ligoninėse, kur surengė edukacinių užsiėmimų sunkiomis ligomis sergantiems vaikams ir jų globėjams.

Pranešimas, skaitytas „Poezijos pavasario“ tarptautinėje poetų ir literatūros kritikų konferencijoje

 
Asociacija LATGA Kultūros ministerijai pateikė autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose 2016 m. ataskaitą. Remiantis jos duomenimis, tradiciškai buvo sudaryti populiariausių autorių ir knygų dešimtukai.

Pernykštis Nobelio literatūros premijos skyrimas Bobui Dylanui, kuris geriausiai žinomas kaip dainininkas ir dainų autorius, besidominčius literatūra grąžino prie diskusijos, už ką gi toji premija teikiama. Diskusija, tik kiek tylesnė, lydėjo ir užpernykštį premijos skyrimą baltarusių dokumentinės prozos kūrėjai Svetlanai Aleksijevič. Net ir tie kritikai, kurie vertina Dylaną kaip poetą, pripažįsta, kad premijos skyrimas pavėluotas, galbūt įkvėptas 7-ojo XX a. dešimtmečio nostalgijos, nes būtent tuo laiku jis ir išgarsėjo kaip pilietinio ir antikarinio sąjūdžio JAV dainius, o dabar yra tiesiog gyva legenda, daranti mažai įtakos (jeigu išvis daranti) šių dienų tikrovei.