Vilniuje gruodžio 1-3 d. antrus metus vyks „Paviljono” knygų savaitgalis. Savaitgalio organizatorių pagrindinis tikslas – jaukiam ir įdomiam buvimui drauge suburti įvairaus amžiaus knygų mylėtojus ir parodyti, kad literatūra gali būti tiltas, jungiantis muzikos, kino, filosofijos, performanso meno bei  kitų kultūros sričių temas.

 
 
Gintaro Bleizgio eseistikoje keliami egzistenciniai klausimai sieja ją su kitų lietuvių rašytojų esė ir dienoraščių knygomis, kuriose stebima kasdienybė, užrašomi sapnai ir prisiminimai, apmąstoma tikrovė, bandoma suvokti kalbos ir kūrybos prasmę.

Pasakojimo menas – amžių amžius menanti tradicija, iki šiol itin gyvybinga kai kuriose šalyse, bet Lietuvoje primiršta. Tačiau atsiranda lietuvių, norinčių atgaivinti šį meną ir paskatinti kitus tęsti tradiciją. Vienas iš jų – Milda Varnauskaitė.

Lapkričio 13–19 dienomis jau 8-ąjį kartą Vilniaus Gabijos gimnazijos bendruomenė dalyvavo tarptautiniame projekte „Šiaurės šalių bibliotekų savaitė 2017“, kurį rengia Asociacijų Norden Sąjunga, finansuoja Šiaurės ministrų taryba Lietuvoje.

2018 m. vasario 16-oji, šimtosios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės, bus išskirtinė sukaktis. Ji ženklina pradėtą kurti nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės istoriją, pirmą ryžtingą žingsnį į dabartinę modernią Lietuvos valstybę.

Simone de Beauvoir „Palaužta moteris“ yra įžvalgi literatūrinė studija. Autorė bando atskleisti, kaip skaudžias gyvenimo permainas patiria trys vienas su kitu nesusiję moterų personažai. Manau, tai trilogija, tačiau ne dėl to, kad apysakų siužetai pratęsia vienas kitą, o dėl to, kad kūriniai, vaizduojantys tris skirtingas moteris, sukuria tris perspektyvas, leidžiančias kitaip pažvelgti į tą patį dvasinį įvykį – krizę.

Gruodžio 9-10 dienomis Vilniaus mokytojų namuose įvyks pirmas šalyje vaikų ir jaunimo literatūrai skirtas festivalis „Vaikų Kalėdų sala“, kurio simboliu tapo žaismingas krabas, ant nugaros nešantis knygą. Festivalyje rengiama vaikų knygai skirta konferencija, vaikų knygų mugė, o svarbiausia – dvi dienas truksianti literatūros įkvėptų renginių fiesta vaikams ir jaunimui.

Minint vieno ryškiausių XX a. lietuvių literatūrologų Vytauto Kubiliaus 91-ąsias gimimo metines, jo vardo premija skiriama literatūros kritikei Virginijai Cibarauskei. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) komisijos sprendimu, premija V. Cibarauskei atitenka „už esmines problemas bei idėjas keliančius, savitu stiliumi pasižyminčius literatūros kritikos straipsnius bei recenzijas, už įvairiopą aktyvią ir principingą literatūros kritikės veiklą“.

 
„Rubinaitis“ – žurnalas apie vaikų knygas, atspindintis Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus misiją. Tai vienintelis tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje, skirtas mokytojams, bibliotekininkams, literatūros tyrėjams, rašytojams, iliustruotojams, leidėjams, tėvams ir studentams. Žurnalas išleidžiamas kiekvieno ketvirčio pradžioje, o vėliau publikuojamas internete.

Pokalbis su rašytoja Daina Opolskaite
 

 
Kiekvienų metų pabaigoje Prancūzijos rašytojams atsiveria ištisas laukas premijų – jų yra net 1500. Tačiau pagrindinėmis yra laikomos penkios – brolių Goncourt’ų, Theophraste’o Renaudot, Medicis, Femina ir Interallie.

Straipsnyje „Kultūros atmintis ir literatūra: sampratos, sąveikos, perspektyvos“[1] aptariau, kaip šiandien apibrėžiama kultūros atmintis ir kad jai priskiriami žanrai, temos, stiliaus bei literatūrinės kalbos ypatumai, o taip pat įvaizdžiai, literatūrinės biografijos veikia šiandieninę literatūrą. O šiame tekste aptarsiu, kokiais būdais šiandieninės patirtys – vardai, veidai, vietos, įvykiai – gali tapti kultūros atminties dalimi. Kitaip tariant, kaip galima literatūros dėka įsirašyti į kultūros atmintį.

Gruodžio 9 dieną, pirmojo Lietuvoje vaikų literatūros festivalio „Vaikų Kalėdų sala“ metu, Vilniaus mokytojų namuose įvyks profesionalams skirta „Vaikų knygos konferencija“, kurios pagrindinis tikslas – suburti vaikų knygų kūrėjų bendruomenę į vieną erdvę pažintims, pašnekesiams ir naujiems projektams.

Du neseniai debiutavę jaunosios kartos rašytojai, naudodamiesi skirtingomis stilistinėmis priemonėmis, tapo šiuolaikinės visuomenės portretą, kuriame vyrauja slogios spalvos.

Pastaruoju metu apsilankiau šešiose bibliotekose – penkiose apskričių viešosiose ir Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje. Jose vyko susitikimai su bibliotekininkais, kuruojančiais Knygų Kalėdas – Lietuvos Respublikos Prezidentės inicijuojamą akciją, kuri šiemet vyks jau septintąjį kartą.

Neringos Vaitkutės knygų bagaže jau dvi fantastinių knygų trilogijos, o Marijos Smirnovaitės iliustruota knyga „Karžygiuko istorija“ išrinkta 2013 metų knyga vaikams. Kalbiname šias dvi kūrėjas neatsitiktinai, nes lapkričio mėnesį pasirodė naujausia Neringos knyga „Neišduosiu tavęs“, kurią iliustravo Marija. Kūrėjos papasakojo apie nuotaikas rudenį, knygas ir savo jaunystės žaislus.

Pokalbis su rašytoja Renata Šerelyte

 
Astrida Lindgren gimė 1907 m. lapkričio 14 d. – lygiai prieš 110 metų. Prieš 15 metų, 2002-aisiais, ji iškeliavo į Nangijalą (Astridos Lindgren dvasia norėtųsi pridurti – ir nė karto nebuvo grįžusi). Jos populiarumas buvo toks, kad ilgainiui ji nebesugebėjo atsakinėti į iš viso pasaulio plūstančius gerbėjų laiškus pati.

 
Minint 110-ąsias Astridos Lindgren gimimo metines, lapkričio 13 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija „Kas gi tu esi, Astrida?“.

Š.m. lapkričio 13-19 dienomis vyks dvidešimt pirmoji Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Ji tradiciškai pradedama garsiniais skaitymais, kasmet suburiančiais daugiau kaip 150 tūkstančių žmonių - dvigubai tiek, kiek suvažiuoja į garsųjį Roskildės festivalį.

Pokalbis su rašytoja Laura Varslauskaite
 

 
Zarasų viešoji biblioteka ir padaliniai turi galimybių plėtoti labai įvairias veiklas – nuo knygų ir periodikos skolinimo iki viešos interneto, duomenų bazių prieigos, nuo žaislotekų iki erdvių individualiam ar grupiniam mokymuisi ar laisvalaikiui. Kasmetinė edukacinė skaitymo skatinimo programa „Vasarą skaitome kitaip V“ Zarasų viešojoje bibliotekoje ir padaliniuose – tai viena iš skaityti skatinančių kitokių priemonių, padedančių atitraukti vaikus nuo kompiuterių ekranų.

Rašyti apie Gytį Norvilą galima taip: keturių knygų autorius tris iš jų – „Skėrių pusryčius“ (2006), „Išlydžių zoną“ (2012) ir „Grimzdimą“(2017) – laiko trilogija. 2017 m. pelnė Jotvingių premiją. 2012 m. į Kūrybiškiausių knygų apdovanojimų ceremoniją atsinešė ridikų sėklų. Retkarčiais tekstą iš būsimos knygos svetimu vardu publikuoja kaip vertimą iš vokiečių kalbos. „Literatūros ir meno“ redaktorius.

Pastaruosius du dešimtmečius kultūros atminties tyrimai itin populiarūs: literatūros kūriniai (ypač – kanoniniai) analizuojami kaip kultūros atminties dokumentas, individualios ir bendruomenės atminties formavimo priemonė[1]. Tokia perspektyva lietuvių literatūrologų darbuose vis dar gana reta – daug dažniau literatūra interpretuojama kaip patirties (autoriaus ar bendruomenės) išraiška, išsakymas.

Pokalbis su rašytoja Ilona Ežerinyte
 

 
Kodėl mes renkamės vieną ar kitą knygą? Kartais dėl rekomendacijų, kartais kažkur pamatome, kad ji gavo vieną ar kitą apdovanojimą, o kartais griebiame pirmą pasitaikiusią tiesiog dėl gražaus viršelio. Vis dėlto dažnai viename pasaulio krašte iš karto prigijusi knyga kitur žmonėms gali pasirodyti nepakankamai verta dėmesio.

Su šių metų „Man Booker“ premijos laureatu George’u Saundersu kalbasi Jasonas Rhode’as, kuris yra sakęs: „Negali būti per daug turtingas, per daug lieknas ar skaityti per daug G. Saunderso. Pavadinti G. Saundersą geriausiu šiuolaikiniu novelistu Amerikoje yra tas pats, kas pavadinti Mėnulį geriausiu natūraliu žemės palydovu. Nėra konkurencijos.“

2019 metų balandžio 2-ąją, Tarptautinę vaikų knygos dieną, Lietuvos vardas plačiai nuskambės pasaulyje – IBBY Lietuvos skyrius laimėjo konkursą ir tapo 2019 metų Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėju. Pasaulio visuomenei skirtą kreipimosi laišką ir plakatą kurs vaikų knygų autorius, dailininkas, 2018 m. H. Ch. Anderseno premijos nominantas Kęstutis Kasparavičius.

Artėjant 110-osioms Astridos Lindgren gimimo metinėms galime drąsiai teigti, kad ji tebėra viena populiariausių vaikų rašytojų pasaulyje. Tokia ji ir Lietuvoje. Nuo 1992 m. renkamuose mėgstamiausių vaikų ir paauglių knygų penketukuose Astridos Lindgren kūriniai užima tvirtas pozicijas ir labai retai kada į juos nepatenka.