Shaunas Tanas (g. 1974) – knygų autorius ir iliustracijų genijus iš Australijos, kuriantis dar  nematytus pasaulius, kuriuose nėra nieko atsitiktinio, bet viskas įmanoma. Paprastoje ir kartais niūrioje priemiesčio istorijų kasdienybėje vyksta keisti ir stebuklingi dalykai, tačiau svarbiausia tai, kaip žmonės juos atranda, nepastebi ar tiesiog nesupranta. Sh. Tanas atskleidžia dar negirdėtų kasdienio gyvenimo paslapčių: pačių pasidarytus gyvūnėlius, pavojingas vestuves, bevardę šventę ir dar daug kitų. Iš viso penkiolika paprastai nepaprastų atokaus priemiesčio istorijų. Jas skaityti gali vaikai ir suaugę.

Irena Aleksaitė ir Birutė Jonuškaitė kalbasi apie laiką ir vertimų ypatumus

Lietuvos Respublikos Seimas, pažymint lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, 2014 metus paskelbė Kristijono Donelaičio metais. K. Donelaičio kūriniai turėjo ypatingą reikšmę tautos kalbos išsaugojimui ir propagavimui. Džiugu, kad autoriaus mintys ir tekstai yra gyvi ir aktualūs iki šiol. Pačiam poetui savo gyvenimo darbo išleisti nepavyko, ir tik atsitikimų grandinė lėmė, kad poema „Metai“ pasiekė mūsų dienas.

Šiandien mūsų nestebina bendravimas, informacijos paieška, naujienų skaitymas, mėgstamų televizijos serialų, muzikos klipų žiūrėjimas, radijo klausymas, prekių ar paslaugų įsigijimas interneto erdvėje. Naujųjų informacijos ir komunikacijos priemonių įtaka yra neginčijama, o jų vaidmuo mūsų gyvenime – ypatingas.

Kasmet, kiekvieną pavasarį, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbia Pirmosios knygos (poezijos ir prozos) konkurso nugalėtojus. Retrospektyviai pažvelgę į jau seniau išleistas knygas, pavyzdžiui, A. Fominos „Nepaprastoji padėtis“ (2004), I. Valantinaitės „Žuvim ir lelijom“ (2006) ar J. Tumasonytės „Dirbtinė muselė“ (2011) pastebime, kokie gali būti skirtingi kūrėjai, kurie, rodos, yra pasirengę pasirodyti plačiajai auditorijai, t. y. skaitytojams, ir įrodyti, kad jųjų kūryba yra novatoriška ir verta PK (Pirmosios knygos) vardo.

Vaikų knygų leidykla „Nieko rimto“, šį mėnesį išleidusi trečiąją serijos „Aš skaitau!“ knygą, bando įrodyti, kad įtvirtinti skaitymo įgūdžius kuo puikiausiai gali padėti ir ragana. Nors raganėlė Vinė kilo iš Didžiosios Britanijos, kur dar 1987 metais ją pirmojoje paveikslėlių knygoje sukūrė rašytoja Valerie Thomas ir dailininkas Korky Paulas (leidykla „Nieko rimto“, 2013 m.).

Gyvename naujųjų technologijų amžiuje. Mobilieji telefonai, kitos skaitmeninės technologijos ir ypač interneto erdvė mums atveria neribotas bendravimo galimybes: trumposios teksto ir vaizdo žinutės, tinklaraščiai, diskusijų forumai, pokalbių kambariai ir pastaruoju metu itin išpopuliarėję socialiniai tinklai suteikia galimybę palaikyti ryšius bet kur ir bet kuriuo metu, akimirksniu prisijungti prie interneto bendruomenės, dalytis su ja įvairia informacija. Visuomenėje dažniausiai kalbama apie naujųjų technologijų įtaką komunikacijos procesams, o detalesnė šių įgūdžių ir naujų kultūros formų analizė padeda atskleisti kur kas platesnį jų naudojimosi ir įtakos spektrą.

Šių metų sausio 1 d. sukako 300 metų, kai gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis, kuris sukūrė pirmą svarbų meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Jo vardą, poemą „Metai“ žinojo ir vertino Adomas Mickevičius, Johanas Volfgangas Gėtė, Maironis ir kiti garsūs klasikai. Poeto kūryboje glūdi daugelio mūsų literatūrinių tradicijų ištakos, iš jos buvo mokomasi ir ja žavimasi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla jau dvidešimtąjį kartą skelbia „Pirmosios knygos“ konkursą, kurio metu išrinktiems nugalėtojams suteikiama galimybė išleisti pirmąsias savo knygas (tradiciškai išrenkama po vieną geriausią prozos ir poezijos knygą). 

Prestižinei A. Lindgren premijai nominuoto dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus gerbėjus nudžiugins sausio mėnesį pasirodžiusi nauja jo iliustruota knyga. Tai – Karlo Kolodžio (Carlo Collodi) „Pinokio nuotykiai. Medinuko istorija“, kurios leidimo Lietuvoje reikėjo laukti beveik 20 metų.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje sausio 6 d. prasidėjo 8-asis kasmetinis Klaipėdos leidyklose per metus išleistų knygų konkursas „Klaipėdos knyga – 2013“, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su vertingiausiomis Klaipėdoje išleistomis knygomis.

Neapsigaukime – knygos pavadinimas tikriausiai reiškia ne moters vardą naudininko linksniu. Nors gal egzistuoja ir tokia, dviguba reikšmė. Vis dėlto tikslesnio kodo reikėtų ieškoti vokiečių romantikų, kurių pėdsakų šioje knygoje – apsčiai, kūriniuose. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ tokio žodžio iš viso neradau, todėl beliko remtis chimeriškąja Vikipedija.

Gruodžio 20 d., knygynų lentynas pasiekė nauja poeto Kęstučio Navako knyga „100 du" (leidykla „Apostrofa", dailininkė Sigutė Chlebinskaitė). Iš pirmo žvilgsnio – griežtos struktūros 102-ų sonetų rinkinys, tačiau pats autorius prasitarė, kad būtent dėl šios knygos gimimo reikėjo panirti į ribines egzistencines dvasios kertes ir laukti kūrybinio apsėdimo.

Gyvenime būna (ir, sakyčiau, gana dažnai), kad didžiausios viltys sudūžta – tai, iš ko tikiesi žibėjimo ir fejerverkų, ima ir nesužiba: šią banalią tiesą nori nenori patvirtina itin laukti poezijos debiutai – geros, bet niekuo neypatingos Ramunės Brundzaitės, Laimos Kreivytės poezijos knygos, pusžalis Sandros Bernotaitės romanas ir monotoniškas Mariaus Plečkaičio poezijos „Spektras". Tačiau tuo maloniau atrasti ką nors iš tiesų vertą dėmesio. Šiais metais tokiais atradimais tapo radikaliai skirtingus poetinio kalbėjimo būdus pasirinkusių Dainiaus Dirgėlos ir Vytauto Kazielos poezijos knygos, kiekviena savaip mezgančios vaisingus santykius su tradicija.

„Sonatos“ – antroji Sonatos Paliulytės poezijos knyga; nuo pirmosios „P.S.“ (2005) ją skiria aštuoneri metai. Abiejų knygų pavadinimuose esama nuorodos į biografinį lygmenį, žinoma, šalia kitų galimų reikšmių, pvz., Post scriptum pirmojoje ir skambėjimo (lot. sonare – skambėti) ar konkretaus muzikos žanro – antrojoje. Tai, kad abiejų knygų pavadinimus galima susieti su autorės vardu, leistų manyti, kad kūrybos autentiškumas, patirtinis jos pobūdis autorei yra svarbus.