Kate DiCamillo – rašytoja, svajotoja ir daugybės knygų personažų kūrėja. Tarp mėgstamiausiųjų – nuoširdus bei gerokai susivėlęs šuo, milžiniškų ausų peliukas ir porcelianinis triušis. Kovo 25-ąją skaitytojų ir kritikų liaupsinama rašytoja švenčia 50-ąjį gimtadienį.

2014 m. kovo 27 d. 18 val. Prancūzų institute (Didžioji g. 1, Vilnius) vyks Michel Tournier romano „Girių karalius“ (Le Roi des Aulnes) pristatymas. Knygą šiais metais išleido „Žara“, iš prancūzų kalbos vertė Stasė Banionytė. Renginyje dalyvaus prof. Vytautas Bikulčius ir knygos vertėja.

Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka kviečia dalyvauti 4-jame moksleivių meninės kūrybos festivalyje „Susitikimas ežio dvare“, kurio tema „Lietuvių mitologijos būtybės”.

Kovo 24-27 dienomis Italijoje vyks jau 51-oji Tarptautinė Bolonijos vaikų knygų mugė, kur Tarptautinių kultūros programų centras supažindins vaikų literatūros leidybos ir su ja susijusių kūrybinių industrijų auditoriją su geriausiomis lietuvių autorių ir iliustruotojų knygomis vaikams.

 


Poeto Viktoro Rudžiansko naujasis lyrikos rinkinys „Vienas" konceptualų žmogaus ir pasaulio vaizdinį, metatekstą kuria tradicine ir individualia simbolių kalba. Šiai knygai reikėtų įdėmesnio ir išsamesnio tyrimo, nes prieigų prie reikšminio / prasminio lauko aiškinimo(si) bei kodų iš tiesų galėtų būti tiek, kiek ir skaitytojų.

Dailininkės Linos Eitmantytės-Valužienės kūrybiniame bagaže – apie dvidešimt knygų vaikams, kalėdinių atvirukų kolekcija ir literatūrinis žurnalas vaikams „Laimiukas“. Dailininkės kurtos jaukios, pozityvios iliustracijos jau turi nemažai gerbėjų, o rašytojai patys pageidauja, kad dailininkė iliustruotų jų knygas. Šįkart su Lina Eitmantyte-Valužiene kalbame apie tai, kas paskatino ją rinktis dailininkės kelią, apie įkvėpimą ir kūrybą, apie vaikystės knygas ir kitus džiaugsmus.

Valentinas Sventickas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius, literatūros kritikas, kviečia atsiliepti žmones, galinčius pasidalinti atsiminimais apie populiarųjį Lietuvos poetą Justiną Marcinkevičių (1930–2011).

Esu grynakraujis sostinės šaligatvių vaikas, „tikrame" kaime teko lankytis tik epizodiškai ir tik kaip poilsiautojai, tad liaudies dainos ir darbai man primena nebent tautosakos paskaitas universitete. Vis dėlto, būdama išpaikusi vilnietė, dar didesnė esu skaitytoja. O tikras skaitytojas (kaip ir bet kokios kitos srities entuziastas), mano manymu, neturėtų diskriminuoti knygų dėl autoriaus lyties ar kilmės, žanro, puslapių skaičiaus, veikėjų amžiaus ar veiksmo vietos.

Balandžio 2-ąją, danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo dieną, švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Kasmet vis kitos šalies Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) skyrius gauna teisę kurti Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatą ir kreipimąsi į skaitytojus.

Esama pasakotojų, kuriančių tarsi juvelyrai: jų tekstai skirti gėrėtis, pamažu panirti į vaizduotės kuriamą pasaulį, ištirpti ir patirti širdimi visa, apie ką pasakojama. Skaitančiajam šiukštu skubėti, nes vaizduotei reikia laiko visa sudėlioti ir nuspalvinti. Tie, kurie iš pasakos ištrauks tik vargšelį sustirusį siužetą, labai nusiskriaus. Tik kantriausiems pasakos atskleis savo išmintį. Taip ir keliauja jos daugel amžių, kalbėdamos tiesiai į širdis.

Mokslas visada turėjo įtakos kultūrai, taip pat ir mokslinei fantastikai, nes jis pats yra kultūros medžio šaka. Mokslinis pasaulėvaizdis atsispindėjo mene, literatūroje ir net teologijoje. Tai prasidėjo nuo viduramžių, kai dar vyravo graikų astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus pasaulėvaizdis, kuriame nejudanti Žemė buvo nupiešta Saulės sistemos centre, o Mėnulis ir kitos planetos bei Saulė sukosi aplink ją apskritiminėmis orbitomis. Buvo manoma, kad toks sferinių planetų judėjimas kuria dangiškąją muziką – dangaus sferų muziką – negirdimą nuodėmingų Žemės žmonių ausiai. Šis pasaulėvaizdis atsispindėjo Miltono, Shakespeare'o ir daugelio kitų kūryboje, bet kai seras Johnas Davisas 1596 metais apie dangiškąją muziką sukūrė poemą „Orkestras", Ptolemėjaus sistema jau braškėjo, nes Mikalojus Kopernikas 1543 metais paskelbė savo knygą, kurioje rašė, kad Žemė sukasi apie savo ašį ir kartu su kitomis planetomis – aplink Saulę.

Garsus britų rašytojas Davidas Almondas (g. 1951) vaikystėje svajojo apie knygas su savo vardu ant viršelio. Dabar tai visame pasaulyje žinomas autorius, 2010 metais apdovanotas prestižiškiausiu vaikų literatūros apdovanojimu – Hanso Christiano Anderseno medaliu. „Mano tėtis – skrajūnas“ yra pirmoji jo knyga mažiesiems skaitytojams. Tetulės Doros pamokyta Elzė prižiūri savo tėtį, kuris turi keistą polinkį... elgtis kaip paukštis. Ilgainiui mergaitė stoja tėčio pusėn, ir jie abu ruošiasi didžiosioms „Žmogaus paukščio“ varžyboms. Paties autoriaus žodžiais tariant, tai tikra knyga vaikams.

Kaip treneriai turi surinkti dvylikos krepšininkų rinktinę, taip Antakalnio literatūrologai kasmet sudaro kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.