Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centre 2012 m. balandžio 25 d. vyko šventiniai Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiai – meninio skaitymo popietė ir diskusija „Bibliotekos vaidmuo šiandien“.

Tai labai ypatingi prisiminimai. Juose išvengiama net kelių kraštutinumų: saviplakos bei taip dažnai šiame žanre pasitaikančio praeities idealizavimo. Čia nesiteisinama ir neverkiama, ne falsifikuojama, bet kuo nuoširdžiausiai prisimenama. Tačiau suvokiant tokio veiksmo sąlygotumą, – todėl daug dėmesio knygoje tenka atminties darbui, atminties problematikai įvardinti („Atmintis nuolat perkuria, pats sau ne visada esu tas, kurį matė kiti“, p. 6), jos paradoksalumui („Labai keista, bet dabar aš pats apie save labai daug ko nežinau ir nesužinosiu“, p. 7). Šie įsivardijimai leidžia Marcelijui Martinaičiui, unikalių poetinių personažų, – Kukučio ir K. B., – autoriui, blaiviai vertinti savo paties tekstus bei sukurti sąžiningą, aktualų santykį su skaitytoju: „Visa, ką rašysiu, nebus dokumentiškai tikslu. Ta praeitis taip atrodo dabar, rašant“ (p. 5).

Vartotojų visuomenei senatvė ir mirtis yra nemalonios bei nepatogios temos. Racionalus protas, kuriuo grindžiama pastarosios vertybių sistema, linkęs ieškoti patogių sprendimo būdų šiai komplikuotai neišvengiamybei. Protas, netekęs etinių ir emocinių atramų, nepažinęs rūpesčio ir meilės plotmių, netenka argumentų, galinčių jį sustabdyti, todėl gali eiti labai toli. Tokioje visuomenėje keičiasi ne tik pamatinės vertybės, bet apskritai žmogaus laikysena, jo santykis su pasauliu, savimi, akistata su mirties neišvengiamybe.

Kas nežino garsaus XIX-ojo amžiaus danų rašytojo, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Christiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį. Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su H.Ch. Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia.

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2012 metų balandžio 23-29 dienomis skelbia 12-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Biblioteka: spausk Patinka!“.

DĖL MOKSLINĖS-PRAKTINĖS KONFERENCIJOS „VISA LIETUVA SKAITO VAIKAMS – UGDYMAS SKAITANT”

Kaip ir kasmet, metų pradžioje vaikų literatūros komisija atsiraitoja rankoves ir kimba į darbą: stengiamasi perskaityti ar prisiminti jau anksčiau skaitytas visas praėjusiais metais lietuvių autorių išleistas knygas vaikams. Daugumą jų gauna Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros skyrius. Vertimų, tiesa, visų neperskaitysi, todėl knygas premijai siūlo pačios leidyklos. Tokia tvarka nėra gera, nes būna, kad leidyklos pateikia bestselerius, o ne knygas, kurios būtų vertos premijos. Be to, net ir geriausią tekstą sugadina blogas vertimas...

Kaip dažnai tekstai kvepia viržiais, sakais ir samanomis? Violetos Palčinskaitės apysaka „Muzika troliui“ kvepia būtent taip. Ir dar pripildyta stebuklingos Edvardo Grygo muzikos. „Muzika troliui“ neatskiriama nuo jos – čia suskamba maloni šiaurietiška ramybė, nuo fiordų kylantys ūkai, šlapių keliuko akmenukų grukšėjimas. Nepaprastą būseną dar sustiprina Linos Eitmantytės-Valužienės iliustracijos, tarsi iš miglų ir rasos lašelių išaustos. Visa tai apgaubia ir įsiūbuoja, o paskui staiga visu greitumu nuo kalniuko!.. Ir riba, skirianti tikrovę nuo pasakos, nuo prisiminimų ir sapnų, vos įžvelgiama.